Teisinga mityba

Kai žmogus susimąsto apie savo mitybą, jis pradeda nagrinėti skirtingos jo tipus ir sistemas, kurios kalba apie vienų produktų naudą ir kitų – žalą. Vienas ir labiausiai paplitusių mitybos būdų yra vegetarizmas. Dažnai mėsos atsisakymas priimamas atsargiai, juk visuomenėje vyraujanti paradigma įkyriai teigia, kad be mėsos neįmanoma išgyventi. Tačiau daugelio žmonių patirtis rodo, kad be mėsos produkcijos galima ne tik pragyventi, tačiau dar ir atsikratyti daugelio problemų su sveikata. Įkvėptas perėjimo į vegetarizmą rezultatu, žmogus pradeda domėtis mitybos klausimais giliau ir susiduria su kitais mitybos būdais.

Gerokai griežtesnė vegetarizmo forma yra veganizmas, kurio sekėjai, be mėsos, atsisako ir pieno produktų. Perėjimas į šį etapą sąlygotas, kaip taisyklė, etinių principų: šiuolaikinė pieno pramonė – tai žiauri gyvų būtybių eksploatacija.… skaityti daugiau

Vegetarizmas vis labiau ir labiau tampa populiarus. Kažkas ateina į šį mitybos būdą dėl ligų. Susidūręs su „neišgydoma“ arba tiesiog chroniška liga, žmogus pradeda ieškoti alternatyvių, kad atsikratyti šios ligos ir susiduria su nuomone apie tai, kad didžioji ligų dalis atsiranda dėl netinkamos mitybos. Kažkas ateina į vegetarizmą ieškodami mitybos būdo, kad sulieknėti. Tačiau pajutę lengvumą ir sveikatos pagerėjimą, pasilieka šiame kelyje gerokai ilgiau, nei planavo. Kažkas ateina į vegetarizmą suvokdamas, kad mėsos produktai – tai nužudyti produktai. Atjauta gyvūnams, kurie jautė milžiniškas kančias tiek gyvenimo metu skerdyklose, tiek pačio žudymo metu, verčia žmogų keisti savo mitybos būdą.

Galima sutikti daugybę atsiliepimų apie tai, kaip vegetarizmas keičia gyvenimus. Kažkas mato pagerėjimą sveikatoje, pas kažką pradingsta ligos, kurios iš oficialios medicinos taško – „neišgydomos“ ir „chroniškos“.… skaityti daugiau

Daugelyje pasaulio šalių, mėsos vartojimas skaitosi tradicinis mitybos būdas. Žmogaus psichika sudaryta taip, kad ji sunkiai priima naujoves, net jeigu šios naujovės objektyviai naudingos. Pavyzdžiui, taip buvo su Interneto atsiradimu: daugelis rimtai nepriėmė jo atsiradimo, o kai kurie iš viso tai skaitė žalingu įrankiu. Galima ilgai ginčytis dėl to ko čia daugiau – pliusų ar minusų, tačiau šiandieną Internetas – neatsiejama dalis, o dar prieš trisdešimt metų atrodė, kad tai tik eilinis mados klyksmas.

Apie mitybos būdus galima pasakyti tą patį. Visiškai akivaizdu, kad tradicinė mityba (kalba eina netgi ne tik apie mėsą, greičiau apie įprotį maitintis neteisingai ir žalingu maistu, prastai derinant produktus) priveda prie ligų ir priešlaikinės mirties. Mirtis 60-ties arba dar anksčiau, jau seniai tapo norma, o infarktu 30-imties arba anksčiau jau nieko nebenustebinsi.… skaityti daugiau

2019 m. rugsėjį pirmaujančiame Amerikos mokslo žurnale PNAS buvo paskelbtas tyrimas, kurį atliko Oksfordo ir Minesotos universitetų mokslininkai.

Buvo nustatyta, kad raudonos mėsos porcija yra 35 kartus kenksmingesnė aplinkai nei ta pati daržovių porcija. Tiksliau sakant, 50 g raudonos mėsos yra susijusi su maždaug 20 kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu ir 100 kartų daugiau žemės naudojimu, lyginant su 100 g daržovių gamyba.

Mokslininkai taip pat ištyrė pasirinkto mitybos raciono poveikį sveikatai ir nustatė, kad žmogui, kuris per dieną suvartoja 50 g perdirbtos mėsos (maždaug du griežinėliai kumpio), yra 41% (!) didesnė tikimybė mirti šiais metais.

Sveikas maistas, įskaitant nesmulkintus grūdus, vaisius, daržoves, ankštinius augalus, riešutus ir alyvuogių aliejų, daro mažiausią poveikį aplinkai.… skaityti daugiau

Amerikiečiai karvės pieną geria vis rečiau ir rečiau, o pirmenybę teikia augaliniams analogams. Dėl šios priežasties vis naujiems verslininkams reikia pasirinkti – arba perkvalifikuoti gamybą, arba pertvarkyti verslą. Taip, viskas taip rimta.

Pavyzdžiui, pagal pirmojo 2019 m. pusmečio rezultatus, vieno didžiausių pieno gamintojų JAV – „Dean Foods“ – pardavimai sumažėjo 7 %, o pelnas – 14 %. Einamaisiais metais bendrovės akcijos prarado apie 890% vertės. Vyksta derybos dėl įmonės įsigijimo. Vartojimo tendencija gyvūninius produktus pakeisti augaliniais susijusi ne tik su pieno, bet ir su mėsos produktais – populiarėja ir veganiška mėsa bei kiti mėsos produktų augaliniai analogai.

Kalbant apie pieną, remiantis „Euromonitor“ prognozėmis, pasaulinė pieno pakaitalų rinka 2019 m. Viršys 18 milijardų JAV dolerių (3,5 proc.… skaityti daugiau

Sąvoka „vegetarizmas“ nusako mitybos racioną be skerdienos, tai yra mityba, kurioje nėra jokių gyvų būtybių mėsos, kiaušinių ir maistiniu priedų, kurie taip pat pagaminti iš nužudytų gyvūnų kūnų.

Šiuo metu vegetarizmas tapo populiarus ir kiekvieną dieną įgauna pagreitį. Mes girdime apie atliktų tyrimų rezultatus, kurie teigia, jog mėsos vartojimas ne toks ir saugus. Masinės informavimo priemonės iš tiesų pradėjo dažniau praleidinėti panašius lyg neseniai padarytus atradimus, nors anksčiau vegetarizmas buvo žiauriai kritikuojamas. Tačiau nesigilinsime į to priežastis.

Šiame straipsnyje mes kalbėsime apie mitybos naudą be mėsos, apie tai, kuo pakeisti mėsą vegetarams ir kiek baltymų iš tiesų būtina vartoti per parą.

Nuo pat ankstyvos vaikystės tėvai pradeda savo vaikus maitinti visiems įprastu maistu.… skaityti daugiau

Prieš keletą metų buvo atlikti tyrimai, kurie tiesiog pribloškė: labiausiai pramonėje paplitęs tapo palmių aliejus. Žinoma, kilo logiški klausimai: kiek vertingas ši produktas? Ir kodėl jį pradėjo naudoti pakeičiant mums gerokai tradiciškesnius gyvulinius ir augalinius riebalus – sviestą, saulėgrąžų ir kitus?

Atsakymai pasirodė ne ypatingai paguodžiantys. Buvo išsiaiškinta, kad palmių aliejus turi tik vieną privalumą – jis gerokai pigesnis už savo visus konkurentus! Taip pat mišinių sudėtyje jis sunkiai atskiriamas nuo gerokai brangesnio ir liaudyje populiariesnio sviesto.

O kaip dėl palmių aliejaus naudos ir žalos? Čia iš karto pasirodė daugybė publikacijų, kurių nuomonės visiškai priešingos. Pakilusi kritikos banga buvo greitai pradėta slopinti pseudomoksliniais straipsniais, su niekam nežinomų medicinos ir biologijos mokslų „daktarų‘ parašais.… skaityti daugiau

Kasdieniame racione vyraujančios daržovės ir vaisiai – daugiau ne veganų ir vegetarų išimtinė teisė. Lyderiaujančiose populiariausios mitybos pozicijose užima vietą fleksitarizmas – tai negriežto vegetarizmo forma, leidžianti vartoti gyvūnus, tačiau tuo pačiu teikiančią pirmenybę augalinei mitybai.

Sveiko gyvenimo būdo populiarizacijos metu, užsakinėti daržoves tapo ne tik madinga, tačiau dar ir labai įdomu. Kulinarų fantazija beribė, jie eksperimentuoja su įvairiomis technikomis ir pagaminimo būdais, prieskoniais, neįprastais deriniais, tuo pačiu stengdamiesi išsaugoti augalinių produktų vertingąsias savybes.

Daržovės tapo besivystančiu „trendu“. Pasaulyje pripažinti kulinarai pradėjo daryti daržoves pagrindiniu savo kulinarinių šedevrų ingredientu. Kavinių ir restoranų meniu daržovių patiekalai pereina iš skyriaus „garnyrai“ į skyrių „pagrindiniai patiekalai“.

Mitybos pasaulis pripildytas produktų įvairovės, kurie pagaminti be gyvulinės kilmės produktų – populiarūs avokadų skrebučiai, salotos su daigais, įvairūs lęšių pagaminimo būdai, burgeriai su daržovių kotletais, „tofu-steikai“, seitanas, desertai iš veganiško beze ir konditeriniai gaminiai, pagaminti be kiaušinių ir karvės pieno.… skaityti daugiau

Racionali, sveika ir subalansuota mityba yra sveiko gyvenimo būdo pagrindas, išsaugojantis gebėjimą veikti ir meilę gyvenimui per daugybę metų. Štai tik racionalizmo suvokimas pas kiekvieną savas: vieni atsisako nuo kepto maisto, kad saugesniu būdu jį gamintų, kiti išbraukia druską ir rūkytų gaminių pertėklių, o tretiems sveikas gyvenimo būdas apsiriboja vaisių ir daržovių vartojimu, kad ir kelis kartus per savaitę. Iš logikos požiūrio, nei vienas iš šių priėjimų negali tapti pilnaverčiu racionu, tuo labiau ir sveiku jį vargu ar galima pavadinti, juk raktas į pilnavertį gyvenimą yra ne tiek vartojamų produktų kiekis, kiek harmonija, kurią jie suteikia organizmui. Būtent todėl vegetarizmas skaitosi vienintelis tinkamas būdas ne tik aprūpinti kūną viskuo, kas būtina aktyviam gyvenimo būdui ir pilnavertei fizinei būklei, tačiau ir išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir prigimtinį balansą, nežudant nekaltų gyvūnų dėl žemo pasitenkinimo apsirijimu.… skaityti daugiau

2017 metų vasarą, Enn Evers, būdama 96 metų amžiaus padarė savo pirmą publikaciją Instagram:
instagram.com/anneeversfraser?utm_source=ig_profile_share&igshid=ns6lsyvo05y5 teigdama, kad tapo vegane.

Nuo to laiko jos profilyje reguliariai atsiranda motyvaciniai pranešimai ir aktyvios močiutės video treniruotės. Enn nešioja marškinėlius su veganų frazėmis ir dalinasi su savo prenumeratoriais, kurių jau daugiau nei 25 tūkstančiai, kad keistis niekada nevėlu.

Evers daugiau netiki į amžių, o tiki į energiją. Gerą gyvybinių jėgų užtaisą jai duoda augalinis maistas, joga ir reguliarus fizinis krūvis.

„Pas mane daugiau energijos, jaučiuosi lengviau, mano oda tampa vis labiau švari, aš geriau judu. Aš tikrai galvoju, kad veganizmas su amžiumi išsaugos mano sveikatą“ – tarė ji.

Tradicišką amerikietišką mitybą, kurią sudaro riebalai ir sunkus, daugiausiai gyvulinės kilmės maistas, Enn pakeitė į žalias salotas, daržoves ir vaisius, kai pažiūrėjo filmą „Kas per sveikata?… skaityti daugiau