Žinomų žmonių mintys apie vegetarizmą

Buda Šakjamuni (563-483 metai prieš mūsų erą). Princas, kuris išsižadėjęs karališkų rūmų nušvito. Dvasinis mokytojas.

„Vardan gėrio ir švaros idealų Bodhisattvai priklauso susilaikyti nuo nužudytų kūnų, gimusių iš sėklos, kraujo ir panašių vartojimo maistui. Siekiant išvengti gyvūnų gąsdinimo ir siaubo, Bodhisattva, pasiekęs-įgavęs atjautą, te nevalgo gyvų būtybių kūnų.

Neteisinga tai, kad mėsa tinkama maistui, nes greičiausiai gyvūnas nebuvo užmuštas jūsų savarankiškai, pagal jūsų nurodymą arba sąmoningai nebuvo paskirtas jums.

Prisiminkite, kad ateityje gali ateiti tie, kurie dėl savo prisirišimo prie mėsos įtakos dėstys įvairiausius gudrius argumentus, pateisinančius mėsos valgymą. Kaip tai bebūtų, mėsos valgymas jokia formą, jokiais būdais, bet kokioje vietoje vienareikšmiškai ir visiems laikams uždraustas. Mėsos valgyti aš niekam neleidau, neleidžiu ir neleisiu ateityje.“

Lankavatara-Sutra

Porfirijus (apie 233 – 305 mūsų eros metai). Graikų filosofas, įvairių filosofinių traktatų autorius.

„Tas, kuris susilaiko nuo kenkimo gyvam…, bus kur kas atsargesnis, kad nesuteiktų žalos savo rūšies atstovams. Tas, kuris myli savo brolius, neneša neapykantos kitoms gyvų būtybių rūšims.

Siųsti gyvūnus skerdimui ir į katilą, tuo pačiu pateisinant nužudymą ir ne dėl gastronominės būtinybės dėl natūralių gamtos dėsnių, o dėl malonumo ir tenkinant apsirijimo demoną – siaubingas neteisingumas.

Leonardo da Vinči (1452-1519 metai). Italų menininkas, skulptorius, architektas, inžinierius-kūrėjas ir mokslininkas.

„Iš tiesų žmogus – žvėrių karalius, nes koks dar žvėris susilygintu su juo žiaurumu:.

„Mes gyvename vardan kitų nužudymo: mes – vaikščiojančios kapinės!“

„Nuo pat ankstyvų metų aš vengiau valgyti mėsą ir tikiu, kad ateis laikai, kai žmonės, kaip aš, žiūrės į gyvūnų nužudymą taip, kaip jie dabar žiūri į žmogaus nužudymą“.

Benjaminas Franklinas (1706-1790 metai). Amerikos politinis veikėjas, diplomatas ir mokslininkas.

„Aš tapau vegetaru šešiolikos metų amžiuje. Aiški galva ir padidintas sąmoningumas – taip aš charakterizuočiau pokyčius, kurie manyje įvyko po to. Mėsos valgymas – niekuo nepateisinamas nužudymas“.

Žan-Žak Russo (1712-1778 metai). Rašytojas ir filosofas.

„Kaip vienas iš įrodymų, kad mėsiškas maistas nebūdingas žmogui, į tai nurodo vaikų neabejingumas ir jų pasirinkimas, kurį jie visada teikia vaisiams, pieno produktams, sausainiams, daržovėms ir panašiems.“

Artūras Šopenhaueris (1788-1860 metai). Vokiečių filosofas.

„Kadangi atjauta gyvūnams yra ant tiek tiesiogiai susijusi su teigiamais žmogiško charakterio bruožais, galima su visu pasitikėjimu tvirtinti, kad tas, kuris žiauriai elgiasi su gyvūnais, negali būti geru žmogumi“.

Ralfas Valdo Emersonas (1803-1883 metai). Amerikos eseistas, filosofas ir poetas).

„Jūs ką tik papietavote ir kaip kruopščiai bebūtų nuslėpta skerdykla nuo jūsų atsitiktinio žvilgsnio, kiek daug mylių beskirtų jus – [esate] asmeninis bendrininkas.“

Džonas Stiuardas Milis (1806-1873 metai). Anglų filosofas ir ekonomistas.

„Duoti sau ataskaitą apie tai, kad kančios, kurias patiria gyvūnai pagal dabar egzistuojančią situaciją, neišmatuojamai didesnės, nei patogumas, kurį rezultate gauna žmogus, ar verta mums pripažinti tokią praktiką moralia ar amoralia? Ir jeigu žmonės, nesėkmingai bando pakelti galvą iš egoizmo ir savęs mylėjimo pelkės, vienu balsu neatsakys: „Amoralu“, tegul tuomet moralinė sudedamoji utalitarizmo priežastis bus užmiršta amžiams“.

Henris Deividas Toro (1817-1862 metai). Amerikos rašytojas, mąstytojas, natūralistas.

„Dėl manęs nėra jokių abejonių tame, kad žmonija savo evoliucijos procese nustos valgyti gyvūnus taip pat, kaip kažkada laukinės gentys nustojo valgyti viena kitą, kai jie įėjo į kontaktą su labiau išsivysčiusiais“.

Anni Bezant (1847-1933 metai). Anglų filosofė, humanistė ir visuomenės veikėja.

„Mėsos valgytojai atsakingi už visą tą skausmą ir kančias, kurios kyla iš mėsos valgymo ir sąlygotos pačiu faktu valgant gyvas būtybes maistui. Ne tik skerdyklų siaubas, tačiau ir juos lydinčios transportavimo kančios, alkis, troškulys, nesibaigiančios baimės kančios, kurias šie nelaimingi kūriniai turi patirti dėl to, kad patenkintų gastronominius žmogaus troškimus [norus]…, visas šis skausmas tampa sunkiu žmonijos jungu, sulėtindamas, stabdydamas jo progresą ir vystymąsi.“

Levas Tolstojus (1828-1910 metai). Rusų rašytojas, humanistas.

„Tai siaubinga! Ne tos kančios ir gyvų būtybių mirtys, tačiau tai, kaip žmogus be reikalo slopina savyje aukščiausiąją dvasinę pradžią – atjautos ir gailesčio jausmą santykyje į jį panašioms būtybėms – ir trypdamas asmeninius pojūčius tampa žiaurus. O juk koks tvirtas žmogaus širdyje šis įsakymas – nežudyk to, kas gyva!

Nepasimeskite, jeigu jums atsisakius valgyti mėsą, visi jūsų artimieji namiškiai užpuls jus, smerks, juoksis iš jūsų. Jeigu mėsos valgymas būtų nereikšmingas dalykas, mėsavalgiai nepultų vegetarizmo. Jie susierzina todėl, kad mūsų laikais jau suvokia savo nuodėmę, tačiau neturi jėgų dar išsilaisvinti iš jos.“

Džonas Harvis Kellog (1852-1943 metai). Amerikiečių chirurgas.

„Kūnas nėra optimalus maisto produktas žmogui ir istoriškai neįeidavo į mūsų protėvių racioną. Mėsa – antraeilis gamybos produktas, nes pagal gamtą visas maistas tiekiamas augalinio pasaulio. Mėsoje nėra nieko naudingo arba nepakeičiamo žmogaus organizmui, ko negalima būtų rasti augaliniame maiste. Numirusi karvė arba avis, gulinti pievoje, vadinasi dvėseliena. Tas pats lavonas, pagrąžintas ir pakabintas mėsos parduotuvėje vadinamas delikatesu! Kruopštus mikroskopiškas tyrimas parodys tik minimalų skirtumą lyginant dvėselieną šalia tvoros ir mėsos skerdieną parduotuvėje arba pilną jos nebuvimą. Abejose pilna ligas sukeliančių bakterijų, kurios skleidžia pūvantį kvapą.“

Henris S. Solt (1851-1939 metai). Anglų humanistas ir reformatorius, Gandžio ir Bernardo Šou draugas).

„Atvirkščiai, aš manau, jog žmogus „humanizacijos“ procese ne dėl kulinarinių mokyklų, tačiau filosofinių atsisakys nuo barbariško įpročio valgyti paskerstų gyvūnų kūnus ir palaipsniui išlavins švarią, paprastą, gerokai humaniškesnę ir, gerokai civilizuotą mitybą.

„Vegetarizmas – tai ateities mityba. Tai ant tiek teisinga, kaip ir tai, kad mėsavalgystė priklauso praeičiai.“

Džordžas Bernardas Šou (1856-1950 metai). Anglų dramaturgas ir kritikas.

„Kai žmogus nori užmušti tigrą, jis vadina tai sportu, kai tigras nori užmušti žmogų, tai vadinama kraujo troškimu.“

„ Gyvūnai – mano draugai…, ir aš nevalgau savo gyvūnų.“

Džordžas Bernardas Šou buvo vegetaras nuo 25 metų ir pragyveno iki 94 metų. 70 metų į žurnalisto klausimą: „Kaip jūs jaučiatės?“ jis atsakė: „Puikiai, tik mane vargina gydytojai, tvirtinantys, kad aš numirsiu, jeigu nevalgysiu mėsos“. 90 metų į tą patį klausimą jis atsakinėjo: „Nuostabu, daugiau manęs niekas nevargina: tie gydytojai, kurie mane gąsdino, kad aš pats negalėsiu pragyventi be mėsos, patys numirė.“

Herbertas Velsas (1866-1946). Anglų novelistas ir istorikas.

„Utopijos pasaulyje nėra tokio dalyko, kaip mėsa. Anksčiau – taip, tačiau dabar netgi pati mintis apie skerdyklas nepakenčiama. Tarp gyventojų, kurie išsilavinę ir panašiai vieno fizinio tobulumo lygio, praktiškai neįmanoma rasti kažko, kas imtųsi pjaustinėti mirusią avį arba kiaulę. Mes taip ir ne išsiaiškinom iki galo higieniškame mėsos vartojimo aspekte. Kitas svarbesnis aspektas, nusprendė viską. Iki dabar prisimenu, kaip dar būdamas vaiku aš džiaugiausi paskutinės skerdyklos uždarymu.“

Mohandas Gandi (1869-1948 metai). Indų nacionalinio išsilaisvinimo judėjimo lyderis, ideologas, politinis veikėjas.

„Tautos didingumas ir moralės lygis visuomenėje gali būti tai, kaip jos atstovai elgiasi su gyvūnais. Aš nežiūriu į nužudytų gyvūnų kūnus, kaip į mums būtiną maistą. Atvirkščiai, aš įsitikinęs tuo, kad žmogui nepriimtina vartoti mėsą maiste. Mes klystame savo bandymais kopijuoti žemutinio [lygio] gyvūnus, kai mes pralenkiame juos išsivystyme.

Vienintelis būdas gyventi – tai duoti gyventi kitiems.

Karvių saugojimas man yra vienas iš pačių nuostabiausių reiškinių visoje žmonijos evoliucijoje, nes tai išveda žmogų už įprastų savo rūšies rėmų. Karvė man simbolizuoja visą gyvūnų pasaulį. Žmogus per karvę paskirtas pažinti visą vienovę su viskuo, kas gyva… karvė – tai gailestingumo giesmė… Karvių saugojimas simbolizuoja visų nekalbančių viešpaties kūrinių apsaugą… Stovinčių žemiau už mus evoliucijos laipte meldimas neturi žodžių ir tame yra [maldos] jėga.“

Albertas Einšteinas (1879-1955 metai). Fizikas-teoretikas.

„Aš manau, kad vegetariška mityba, bent jau dėka jos švaraus fizinio poveikio žmogaus temperamentui, turi aukščiausiame lygyje teigiamai atsiliepti žmonijos likimui.

Niekas nesuteikia tokios naudos žmogaus sveikatai ir nepadidina šansų išsaugoti gyvybę Žemėje, kaip vegetarizmo platinimas“.

Francas Kafka (1883-1924 metai). Žinomas austrų-čekų rašytojas.

„Dabar aš galiu žiūrėti į jus ramiai: aš daugiau jūsų nevalgau“ (pasakė rašytojas mėgaudamasis akvariumo žuvytėmis).

Seva Novgorodcevas (1940 metai). BBC vedėjas.

„Kiekvienas poelgis ir mintis nustato tolimesnį gyvenimą. Ir viskas – kuri nori, ten ir judėk, pas šventuosius arba krokodilus. Aš kažkur per vidurį. Mėsos nevalgau nuo 1982 metų, jos kvapas su laiku tapo priešiškas iki bjaurumo, taigi dešrele manęs nesugundysite.“

Polas Makartnis (1942 metai). Muzikantas.

„Šiandieną mūsų planetoje labai daug problemų. Mes girdime daug žodžių iš verslininkų, iš vyriausybės, tačiau, panašu, jie nieko nesiruošia su tuo daryti. Tačiau jūs patys galite šį tą pakeisti! Jūs galite padėti aplinkai, galite padėti sustabdyti siaubingą elgesį su gyvūnais ir jūs galėsite pagerinti savo sveikatą. Viskas, ką jums reikia padaryti – tai tapti vegetaru. Taigi, pagalvokite apie tai. Tai puiki idėja!“

„Jeigu kažkas nori išgelbėti planetą, viskas, ką jis turi padaryti – tai tiesiog nustoti valgyti mėsą. Tai svarbiausias dalykas, kurį galima padaryti. Tiesiog nuostabu, kai pradedi apie tai galvoti: vegetarizmas iš karto išsprendžia daugybę problemų – ekologiją, alkį, žiaurumą!“

Polas ir Linda Makartni

„Jeigu skerdyklose būtų stiklinės sienos, visi būtų vegetarai. Mes jaučiamės geriau, geriau elgiamės su gyvūnais žinodami, kad neprisidedame prie jų kančių.

Mihailas Zadornovas (1948 metai). Rašytojas.

„Aš mačiau, kaip moteris valgo šašlyką. Ta pati moteris negali žiūrėti, kaip žudo ėriuką. Aš tai laikau veidmainyste. Kai žmogus mato akivaizdų nužudymą, jis nenori būti agresoriumi. Jūs matėte skerdimą? Tai kaip atominis sprogimas, tik atominį sprogimą mes galime nufilmuoti, o čia tik jaučiame išeinančią keisčiausią negatyvią energiją. Tai pašiurpins patį dažniausią vartotoją. Aš manau, kad žmogus, kuris siekia asmeniškai tobulėti, turi pradėti nuo mitybos, aš netgi pasakyčiau, nuo filosoijos, tačiau ne kiekvienam tai duota. Dabar atsiras mažai žmonių, gebančių pradėti nuo filosofijos ir prieiti prie įsakymo „nežudyk“, todėl bus teisinga pradėti nuo maisto. Per sveiką maistą išsivalo sąmonė ir, atitinkamai, keičiasi filosofija.“

Natali Portman (1981 metai). Aktorė.

„Kai man buvo aštuoni metai, tėvas pasiėmė mane į medicinos konferenciją, kur demonstravo lazerinės chirurgijos pasiekimus. Kaip pavyzdį naudojo gyvą vištą. Nuo tų laikų aš mėsos nevalgau.“

Plutarchas (apie 45-127 mūsų eros metai). Graikų istorikas ir biografas.

„Jeigu jūs taip įsitikinę, kad gyvūnai paskirti jums maistui, tuomet iš pradžių patys nužudykite tą būtybę, kieno mėsą norite suvalgyti. Tačiau nužudykite ją savo asmeninėmis rankomis arba dantimis, nesigriebdami peilio, kuokos arba kirvio pagalbos.“

Mayim Bialik (1975 metai). Aktorė ir neurologė.

„Netgi būdama vaiku aš jaučiausi kalta valgydama gyvūnus ir niekada nežinojau, kad galima kažką padaryti dėl to. Kai tapau vyresnė, tapo aiškiau, kad yra dalykai, kuriuos aš galiu padaryti ir sprendimai, kuriuos galiu pasirinkti.“

Džesika Chastain (1977 metai). Amerikiečių aktorė ir prodiuserė.

„Aš nenoriu nieko kankinti. Manau, kad tai bandymas gyventi gyvenimą, kuriame neprisidedu prie žiaurumo pasaulyje… Kol esu šioje planetoje, noriu, kad visi sutikti žinotų, jog esu dėkinga, kad jie čia yra.“

Novakas Džokovičius (1987 metai). Profesionalus Serbijos tenisininkas užimantis 1-ąją vietą pasaulyje.

„Tai gyvenimo būdas, daugiau nei tik mityba, nes turi etines priežastis taip pat, buvimas sąmoningu tame, kas vyksta gyvūnų pasaulyje.“

„Man tai daugiau, nei techninė priežastis, tai gyvenimo būdas, tai kažkas, kuo aš tikrai didžiuojuosi.“