Hatha joga – Jogos pagrindai – Joga pradedantiems online

Mahabharata lietuviškai [Knyga]

mahabharata-lietuviskai-knyga-pristatymas

Mahabharata – tai vienas iš didingiausių pasaulinės literatūros kūrinių, legendinis senovės Indijos epas, kuris iki šių dienų traukia skaitytojus ir galutinės esmės ieškotojus. Literatūrinis Mahabharatos pasakojimas supažindina skaitytojus su pagrindiniais Mahabharatos epo herojais, įvykiais, padeda suvokti aukščiausius etinius ir dorovinius principus, kuriais per daugybę amžių buvo statoma Vedinė civilizacija.

Šioje knygoje rasite trumpą literatūrinį Mahabharatos epo pasakojimą.

Mahabharata lietuviškai. Skaityti:
https://www.hathajoga.lt/mahabharata-lietuviskai-knyga/

Mahabharata lietuviškai. Atsisiųsti:
https://www.hathajoga.lt/mahabharata-lietuviskai-knyga.pdf… skaityti daugiau

Jogos pagrindai

Kas yra Askezė. 3 dalis

Askezės rūšių yra daugybė, priklausomai nuo praktikuojančio tradicijos, kultūros, pasaulėžiūros. Panagrinėsime pagrindines rūšis.

Kūno askezės:

– Mityba, kuri skatina dvasinį tobulėjimą (sattvinis maistas, be skerdienos, be intoksikantų),
– Saikingas fizinis krūvis,
– Piligrimystė,
– Skaistybė (susituokus ištikimybė šeimoje),
– Kūno ir aprangos švara.

Atliekant askezes dėl kūno, svarbu prisiminti, kad tikslas ne tam, kad sužaloti kūną ir kentėti, o per askezę išmokti kontroliuoti savo norus ir jusles.… skaityti daugiau

Multifilmai

Multifilmas Čiūnia

Šis multifilmas apie mažą paršiuką vardu Čiūnia – labai gerą, draugišką, mandagų ir švarų. Jis visada pasiruošę ateiti į pagalbą ir jo geri poelgiai padeda rasti gerus draugus. Tačiau nežiūrint į tai, jis susiduria su įžeidžiančiais kreipiniais į save, dėl susidarusių stereotipų. Ir jam kyla pasirinkimo problema: nustoti būti kiauliuku, tapti tokiu, kokiu jį įsivaizduoja aplinkiniai ar pasilikti savimi. Jo mama, kartu su draugais, kalbina jį pasilikti tokiu, koks jis yra: Juk visiškai nesvarbu, kas tu, svarbu – koks tu!

Multifilmas moko gerumo ir supratimo, jog nereikėtų vertinti kažko pagal išvaizdą, svarbu žiūrėti į poelgius ir darbus.… skaityti daugiau

Vedinė kultūra

10 Jamų ir 10 Nijamų Induizme

Dešimt etinių, moralinių ir savidisciplinos apribojimų Induizme, kurie padeda gerinti santykį su aplinkiniu pasauliu ir savimi.

Laikydamiesi jamų ir nijamų mes pakeliame savo sąmonės lygį į aukščiausias čakras – atjautą, sąmoningumą ir palaimą. Tai natūraliu būdu pritraukia dieviškųjų devų ir Mahadevų palaiminimus.

10 Jamų

1. Ahimsa: Nekenkimas. Nekenkite kitiems savo veiksmais, žodžiais arba mintimis, netgi sapne. Gyvenkite dorą gyvenimą, niekam ir niekada nesukelkite baimės, skausmo ir kančių. Jauskite Dievą kiekviename. Maitinkitės vegetariška mityba.

2. Satja: Teisingumas. Sakykite tik tai, kas tiesa, pripildyta gerumo, naudinga ir būtina. Išpildykite savo pažadus. Neturėkite paslapčių nuo šeimos ar draugų. Būkite tikslūs ir nuoširdūs diskusijose. Neapgaudinėkite kitų. Pripažinkite savo klaidas. Neapkalbinėkite, ne piktžodžiaukite ir sakykite tiesą.… skaityti daugiau

Sąmoningumas

Kai jūs keičiatės, gerėja ir jūsų sveikata

Gamtos dėsniams valdant žmogus ateina į šį pasaulį, gimsta, pabūna jame ir iš jo išeina – miršta. Visas gyvenimas vyksta pagal gamtos dėsnius. Prieštaraudamas jiems, jis kenčia skausmą, suserga, kai nepaiso gamtos ir gyvenimo dėsnių. Žmogus yra tarsi nuleistas iš aukštesnės būties į žemesnę. Čia jis atlieka veiksmus santykyje su pasauliu. Turi išmokti prisitaikyti prie gyvenimo dėsnių. Keičiasi pats, įgyja daugiau šviesumo ir tvirtumo, išminties ir valios. Tai parodo jo sveikata. Visi įvykiai, malonūs ar nemalonūs, yra jo esmės atgarsiai. Koks yra žmogus savo esme, taip jis ir gyvena, taikosi arba priešinasi gamtos dėsniams, toks ir yra jo gyvenimas, su visu jo turiniu.

Gyvenimo dėsniai daro viską, kad žmogus išliktų sveikas.… skaityti daugiau

Sąmoningumas

Kaip rišiai ir Vediniai šventraščiai rekomenduoja ruoštis mirčiai

Rišiai ir Vediniai šventraščiai teigia, jog mirtis – tai pilna šviesos palaima, perėjimas iš vienos būsenos į kitą, toks pat paprastas ir natūralus, kaip rūbų pakeitimas. Tai nėra siaubingas patyrimas, kurio reikia bijoti. Senovės išminčiai netgi pavadino mirtį gerokai pakilesne žmogaus patirtimi. Mūsų siela niekada nemiršta, miršta tik fizinis kūnas. Mes nebijome mirties, tačiau ir nesiekiame jos, nes žinome, jog gyvenimas, mirtis ir gyvenimas po mirties, visa tai mūsų kelio dalis į tobulą susivienijimą su Dievu.

Mirtis – tai greitas perėjimas iš fizinio pasaulio į astralinį lygį, kaip perėjimas per duris, kai mes išeiname iš vieno kambario ir įeiname į kitą. Jeigu mes palaiminti žinojimu, kad mūsų perėjimas įvyks greitai, mes atliekame visas savo pareigas, kad mūsų protas nebūtų niekuo užimtas, tik sadhana (dvasine praktika).… skaityti daugiau

Jogos pagrindai

Kas yra Askezė. 2 dalis

Asketizmas – ypač nepopuliarus šiuolaikiniame vartotojų pasaulyje. Įprastai prie asketizmo praktikos prieina žmonės jau pasiekę vidinę brandą, kurie supranta, kad didžioji materialių daiktų dalis nesuteikia jums jokios laimės. Perteklius nedaro jūsų laimingais. Todėl nėra prasmės siekti iliuzinės morkos, jeigu supranti, jog niekada negausi jos ta forma, kurią tau rodo tai aplinka.

Askezė gali būti pritaikoma bet kurioje žmogaus gyvenimo sferoje. Kažkas atsisako nuo lytinių santykių su moterimis, kad išvystytų savo dvasingumą, užsiima asmeniniu tobulėjimu. Šioje savidisciplinoje yra daug naudos. Žmogus nepatiria daugybės erotinio charakterio dirgiklių, dėmesio fokusas nueina į naudingus darbus.

Askezė mityboje geba pakelti jus į naują sveikatos lygį. Paprastas ir naudingas maistas tapo retenybė žmogaus racione. Žmogus maitinasi kenksmingais saldėsiais, tuo pačiu ne tik gadina sveikatą, tačiau ir praranda pasitenkinimą skoniu netgi nuo pačio skaniausio maisto.… skaityti daugiau

Teisinga mityba

Kodėl jogai yra vegetarai

Penki pagrindiniai principai skatina žmones tapti vegetarais: dharma, karma, sąmonė, sveikata ir aplinka.

Pirma priežastis. Dharma tvirtina, kad mes neturime žudyti kitų gyvų būtybių tam, kad pamaitintume save.

Antra priežastis. Tie, kas valgo mėsą, netiesiogiai dalyvauja prievartoje prieš gyvūnų pasaulį. Tai sukuria negatyvią karmą, sukelia kančias ateityje pačiam žmogui.

Trečia priežastis. Mėsos valgymo įtaka mūsų sąmonei. Mirties momentu gyvūno siaubas ir kankinimas pereina į jo kūną ir tai daro neigiamą įtaką mūsų sąmonei.

Ketvirta priežastis. Sveikata. Mėsavalgystė susijusi su įvairiais susirgimais, įskaitant vėžį. Nėra jokio fiziologinio pagrindimo, kad žmogus valgytų mėsą. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad vegetariškos mitybos pagrindas yra sveika mityba.

Penkta priežastis. Kenkimas aplinkai. Milžiniška industrija, kuri gamina, jog žmonės valgytų, daro žalą aplinkai.… skaityti daugiau

Jogos pagrindai

Kodėl mes praktikuojame Ahimsą

Jogos praktika natūraliai skatina mus praktikuoti Ahimsą (nekenkimo principą). Matydami Dievą viskame, mes jaučiame artumą ir prisirišimą prie visų gyvų būtybių. Mes nekada nenorime sukelti žalos tam, ką mes mylime ir gerbiame. Žinios apie tai, jog Dievas yra kiekviename žmoguje, kiekvienoje būtybėje, kiekviename dalyke, sukelia pakylėtą kantrybę ir gerovinį pojūtį. Mes atmetame idėją, kad kai kurie žmonės yra blogis ir užsitarnauja tik blogo santykio. Žmonės atlieka blogus poelgius, tačiau giliai viduje jie visi – dieviškosios būtybės, jie tik praeina sunkią savo vystymosi kelio dalį.

Antra priežastis, tai karmos dėsnis. Mes žinome, jog bet koks skausmas kuris padaromas kitiems, kažkada grįš mums atgal. Žinant šį pagrindinį principą, mes tyrai praktikuojame ahimsą – susilaikymą ne tik nuo fizinės žalos ir prievartos atlikimo, tačiau ir nuo žalos darymo kitiems savo žodžiais ir mintimis.… skaityti daugiau

Jogos pagrindai

Kas yra sadhana

Egzistuoja tris būties lygiai: fizinis, emocinis-intelektualus ir dvasinis. Geros sveikatos pasiekimui būtina skirti dėmesį visiems trims. Pratimai stiprina mūsų fizinį kūną. Savikontrolė ir jos praktika išplečia ir padidina mūsų emocinius, psichinius gebėjimus. Per sadhaną, dvasinę praktiką, mes treniruojame savo dvasinę esybę, tuo pačiu skirdami laiko jos pažinimui. Didelę laiko dalį mes ant tiek įsitrauke į savo išorinę būtį kad vargu ar suvokiame gilią, nuostabią vidinę realybę. Tai gali tęstis daugybę gyvenimų, nes daugelis pradeda susimąstyti apie gerokai aukštesnę prasmę tik būdami ant mirties slenksčio.

Mes skiriame laiko savo dvasiniam lavinimui atliekant praktiką. Tam geriausia – kasdieniai dvasiniai pratimai. Tai laikas tyloje ir vienatvėje. Susimąstome apie gyvenimo prasmę, kuri yra dvasinis tobulėjimas.… skaityti daugiau