Šokiruojantis pranešimas, kurį paskelbė pasaulinė labdaros organizacija „Oxfam“, atskleidė pražūtingus plačiai paplitusios „greitosios mados“ drabužių padarinius.

Jų tyrimas parodė, kad pagal dabartinius drabužių pirkimo modelius kas minutę išmetama apie 50 tonų anglies dioksido. Gaminant drabužius ir juos pristatant galutiniam vartotojui per mėnesį išmetamų teršalų kiekis viršija 900 kartų skrendant lėktuvais visame pasaulyje!

Medvilniniai drabužiai pradeda savo gyvavimą medvilnės laukuose JAV. Iš čia jie keliauja į gamyklas Bangladeše, po to drabužiai keliauja į Vokietiją ir galiausiai pristatomi pirkėjui Jungtinėje Karalystėje. Ir viskas už 25 eurus ar mažiau! Oi, kaip mes visi norėtume, kad žmonėms kelionės lėktuvu būtų tokios prieinamos.

Be to, mažos pirkimo išlaidos atspindi šios pramonės darbuotojų išnaudojimą ir mažą darbo užmokestį, kuris yra žemiau pragyvenimo lygio.… skaityti daugiau

Vokietijos pediatrų asociacija mėgina įtikinti tėvus nepirkti išmaniųjų telefonų vaikams, kuriems dar nėra 11 metų.

2019 m. Tyrimas parodė, kad kas antras 6–7 metų vaikas jau periodiškai naudojasi išmaniuoju telefonu. Nuo 10 metų kas ketvirtas vaikas jau turi savo išmaniuosius telefonus, kurie dažniausiai naudojami ne skambučiams. O nuo 12 metų beveik visi paaugliai yra aktyvūs interneto vartotojai.

Asociacijos prezidentas Tom Fischbach tokios nepriklausomybės suteikimą laiko labai neapgalvotu tėvų sprendimu. Anot jo, „tai yra baisi tendencija, kuri turi pražūtingų padarinių vaiko vystymuisi“.

Jis griežtai rekomenduoja vaikams nepirkti mobiliųjų telefonų iki vienuolikos metų. „Kuo ilgiau vaikai nenaudoja išmaniųjų telefonų, tuo geriau jiems“, – perspėja jis ir skundžiasi dėl lengvabūdiškumo tėvų, kurie mieliau palieka savo vaikus prie mobiliųjų prietaisų ir „nebemoko jų žaisti ar prasmingai įsitraukti į veiklą “.… skaityti daugiau

Teksase įsikūrusiame reabilitacijos centre žmonėms, priklausomiems nuo narkotikų ir alkoholio, bus išbandyta augalinės mitybos programa, kaip vienas iš gydymo metodų.

Pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, tiriantis augalinės mitybos ir priklausomybės gydymo ryšį, prasidėjo 2019 m. lapkritį.

Iki 2020 m. pabaigos 100 vyresnių nei 18 metų pacientų vyrų ir moterų yra suskirstyti į kontrolinę grupę su standartine gydymo centro mityba ir į grupę su augaline mitybą, kurios pagrindą sudaro sveikas maistas. Be to, antroji grupė kartą per savaitę mokosi sveikos gyvensenos ir mitybos pagrindų.

Tyrėjai stebi pacientus skirtingais sveikimo etapais, naudodamiesi protinės ir fizinės sveikatos žymomis, kad nustatytų atstatomąjį atsparumą.

Centro įkūrėjas Adam Court, būdamas 30 metų amžiaus, buvo priklausomas nuo narkotikų ir greito maisto.… skaityti daugiau

Medicinos mokslų daktarė Janka Ležavova iš Slovakijos, sėkmingai gydo savo II tipo cukriniu diabetu sergančius pacientus augaline mityba.

Pacientai laikėsi Natural Food Interaction (NFI) gydymo metodas – subalansuoto mitybos plano, paremto augaliniais produktais. Pagal šį metodą įvairūs augaliniai produktai yra maišomi ir atrenkami jų deriniai, pritaikyti konkrečiam asmeniui.

Šis gydymo metodas parodė įspūdingus rezultatus: 96,5% 2 tipo diabeto sumažėjimo atvejai pacientams, baigusiems gydymą.

Tarp daktarės sėkmės istorijų buvo 33-ejų Teresa G., kuri trejus metus sirgo diabetu. Po 13 savaičių gydymo ji neteko 15 kg, o gliukozės kiekis kraujyje tapo normalus.

Kitas pacientas Edvardas T. metų metus kovojo, bandė įvairias dietas ir nieko nerado. Po 17 savaičių gydymo šiuo metodu jis prarado 21 kg ir buvo nutrauktas jo gydymas.… skaityti daugiau

Toronte išleido mini-piniginių kolekciją, kurios pagrindas – obuolių žievelės (su labai nedideliu poliuretano kiekiu dėl patvarumo).

Gamybos įmonė teigė vengianti naudoti polivinilchloridą (PVC), kuris dažniausiai naudojamas dirbtinei odai gaminti, nes jis yra „ypač kenksmingas aplinkai“.

Gamintojai bandė sukurti odą augalų pagrindu, pirmiausia eksperimentuodami su kokosais ir ananasais. Tada jie atrado, kad obuolio žievelė gali atrodyti lygiai taip pat, kaip ir tikroji oda. O jei sumaišyti su nedideliu kiekiu poliuretano – ji taip pat bus patvari.

Bendrovės atstovai paaiškino: „Norėdami sukurti pinigines, mes naudojame obuolių žieveles, kurias paprastai išmeta sulčių gamintojai. Mes ir toliau stengsimės jums sukurti geriausią veganišką odą, nes atėjo laikas, kad mados industrija taptų natūralesnė ir pagrįsta komponentais iš augalų.… skaityti daugiau

Kanados McGill universiteto tyrėjai, atlikę eksperimentų seriją, teigia, kad 15 milijardų mikroplastiko dalelių patenka į žmogaus kūną su kiekvienu arbatos puodeliu, pagamintu naudojant arbatos maišelį.

Kai kurie arbatos gamintojai pakuoja savo produktą į pakelius, susidedančius iš sintetinių nailono siūlų. Tokie pakeliai, užplikius verdančiu vandeniu, per 5 minutes, išskiria polimero dalelių keliais kartais daugiau, nei jų galima rasti kitų rūšių maisto produktuose ir gėrimuose, laikomuose plastikiniuose induose.

Mokslininkai pripažino, kad jie dar neturi moksliškai pagrįsto atsakymo į klausimą, kaip „arbatos maišelių plastiko“ kaupimasis organizme paveiks žmogaus sveikatą ateityje. Tačiau jie pataria, jei įmanoma, žymiai apriboti arbatos maišelių naudojimą.

Vienkartiniai arbatos maišeliai taip pat yra vienas iš mikroplastiko šaltinių, kuris patenka į vandenynus kartu su nuotekomis.… skaityti daugiau

Aplink Ustyankos kaimą, esantį Loktevskio rajone (Rusija) dar XVIII amžiuje augo pušynas. Pastačius sidabro lydyklą, visi medžiai buvo nukirsti anglims gaminti. Dar visai neseniai kaimas buvo apsuptas plikų kalvų.
Jurijus Kvasovas – paprastas vietinis žmogus – kiekvienais metais laisvas teritorijas apsodina pušimis, ąžuolais, liepomis, maumedžiais.

Jo svajonė – atgaivinti mišką.

2003 m. Kvasovas su žmona ir vaikais iš mokyklos pasodino pirmuosius 500 sodinukų ir tik 30 įsišaknijo.
Dabar teritorijoje auga 4500 aštuonių skirtingų rūšių medžių: patys pirmieji – keturių metrų pušys, labai mažos – eglės ir kedrai.

Kvasovas ima arba perka pušų sodinukus iš miškų ūkių, o savo darželyje daigina kedrus iš riešutų.

Žmogaus sukurtame miške jau atsirado uogų, gyvena paukščiai ir maži gyvūnai.… skaityti daugiau

Ar žinote, kad nuo 1970 metų žmonija pradėjo gyventi į skolą Žemei?

2019 m. iki liepos 29 d. mes jau buvome išnaudoję visus savo planetos išteklius, kuriuos ji galėtų papildyti per metus. T. y., Nuo liepos 30 d. iki gruodžio 31 d. Mes naudojome savo ateities kartų išteklius.

Ši ekologinės skolos diena keičiasi kasmet. Pavyzdžiui, 2000 m. ji atėjo tik spalio 4 d. Tai reiškia, kad kiekvienais metais mes tampame nepasotinamesni ir savanaudiškesni …

Sunku atsiriboti nuo tokios situacijos, bet taip pat labai sunku kažką radikaliai pakeisti. Padėti gali 3R taisyklė (Reuse, Reduce, Recycle), o tai reiškia daiktų pakartotinį naudojimą, vartojimo mažinimą ir perdirbamų medžiagų pristatymą perdirbti.

Štai keletas paprastų punktų, pagrįstų šia taisykle.… skaityti daugiau