Pats svarbiausias mūsų gyvenimo momentas – tai mirties momentas. Tai, kaip žmogus išeina iš gyvenimo, iš tiesų turi labai didelę reikšmę.
Kai kuriose kultūrose priimta mirštančiajam žmogui sakyti: „Prašau, laikykis! Neišeik nuo mūsų! Mes tave mylime! Pas tave vaikai! Kaip gi mes be tavęs!” ir panašiai. Ir kas gi vyksta, kai žmogus išeina tokiu būdu, galvodamas apie savo artimuosius? Jo sąmonė kabinasi už to ir pasilieka namuose dvasios bardo, kuris, rezultate, kenkia savo giminaičiams, savo šeimai.
Pavyzdžiui, miršta motina, kuri labai stipriai myli savo vaiką. Giminaičiai primena jai apie jį mirties momentu: „Neišeik, tu labai reikalinga savo sūnui!” Rezultate mirusiojo sąmonė pasilieka prisirišusi prie šio vaiko ir paskui jam kenkia, vaikšto paskui jį, daro įtaką jam savo buvimu.… skaityti daugiau
