Askezė – tai dvasinių tikslų pasiekimo metodika treniruojant savidiscipliną, savęs apribojimą, savęs atsižadėjimą, atliekant sunkius įžadus. Asketiškos praktikos sutinkamos įvairiose dvasinėse tradicijose, nacionalinėse tradicijose ir kultūrose.

Plačia prasme asketizmas – tai gyvenimo būdas, kuriam būdingas ypatingas kuklumas ir susilaikymas, savęs apribojimas, visų pirma malonumuose ir prabangoje. Verta atskirti nuo priverstinių apribojimų, susijusių su apsunkintomis aplinkybėmis.

Askezė – tai savanoriškas diskomforto priėmimas (fizinio, psichologinio arba bet kokio kito), taip pat tam tikros pastangos, kurias mes į tai dedame. Svarbus akcentas į žodžius savanoriškas priėjimas. Be to, mes ramiai ir nuolankiai tai priimame.

Asketizmas – tai asmeninio tobulėjimo instrumentas. Teisingam jo atlikimui svarbu suvokti, kaip jis veikia, kokia askezės nauda ir kada praktikuoti, kad rezultatas duotų gerovę.… skaityti daugiau

Verta pradėti nuo to, dėl ko žmogus renkasi jogos mokytojo kelią. Kodėl šis kelias tampa svarbus jam? Žmonės gimsta kiekvienas su savo likimu, su savo asmeniniu gyvenimo keliu, su savo užduotimis, klausimais ir kažko paieškomis, kažko nematomo, tačiau pagal pojūčius, kažko labai svarbaus, be ko gyvenimas nepripildytas ypatingos prasmės. Trokštantis žinoti, kaip sudarytas pasaulis, trokštantis gauti atsakymus į savo klausimus, kurie, galbūt, nuo pat pradžių vertė susimąstyti apie gyvenimą, žmogus pradeda ieškoti ir niekas materialiame pasaulyje nesusilpnina jo troškulio.

Klausimas tame, kaip atsirado gyvenimas, dėl ko duotas šis gyvenimas, kodėl aš tai aš, o ne kažkas kitas, kas viduje tavęs taria šiuos žodžius „aš”, iš kur atsirado ši visata ir ta tuštuma, iš kurios ji kilo, nejaugi po mirties manęs niekada nebus, jaudina tūkstančių žmonių protus.… skaityti daugiau