Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Dvasinės praktikos. Panagrinėsime kai kurias iš jų

Šatkarmos: kaip išsivalyti organizmą su hatha-jogos technikų pagalba

Gydantys mantra-jogos garsai

Išleista nauja knyga Jogos Abėcėlė

Brahma-Muhurta - geriausias laikas prabudimui

Joga per mėnesines

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Racionali, sveika ir subalansuota mityba yra sveiko gyvenimo būdo pagrindas, išsaugojantis gebėjimą veikti ir meilę gyvenimui per daugybę metų. Štai tik racionalizmo suvokimas pas kiekvieną savas: vieni atsisako nuo kepto maisto, kad saugesniu būdu jį gamintų, kiti išbraukia druską ir rūkytų gaminių pertėklių, o tretiems sveikas gyvenimo būdas apsiriboja vaisių ir daržovių vartojimu, kad ir kelis kartus per savaitę. Iš logikos požiūrio, nei vienas iš šių priėjimų negali tapti pilnaverčiu racionu, tuo labiau ir sveiku jį vargu ar galima pavadinti, juk raktas į pilnavertį gyvenimą yra ne tiek vartojamų produktų kiekis, kiek harmonija, kurią jie suteikia organizmui. Būtent todėl vegetarizmas skaitosi vienintelis tinkamas būdas ne tik aprūpinti kūną viskuo, kas būtina aktyviam gyvenimo būdui ir pilnavertei fizinei būklei, tačiau ir išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir prigimtinį balansą, nežudant nekaltų gyvūnų dėl žemo pasitenkinimo apsirijimu.… skaityti daugiau


Niekada nevėlu tapti veganu

2017 metų vasarą, Enn Evers, būdama 96 metų amžiaus padarė savo pirmą publikaciją Instagram:
instagram.com/anneeversfraser?utm_source=ig_profile_share&igshid=ns6lsyvo05y5 teigdama, kad tapo vegane.

Nuo to laiko jos profilyje reguliariai atsiranda motyvaciniai pranešimai ir aktyvios močiutės video treniruotės. Enn nešioja marškinėlius su veganų frazėmis ir dalinasi su savo prenumeratoriais, kurių jau daugiau nei 25 tūkstančiai, kad keistis niekada nevėlu.

Evers daugiau netiki į amžių, o tiki į energiją. Gerą gyvybinių jėgų užtaisą jai duoda augalinis maistas, joga ir reguliarus fizinis krūvis.

„Pas mane daugiau energijos, jaučiuosi lengviau, mano oda tampa vis labiau švari, aš geriau judu. Aš tikrai galvoju, kad veganizmas su amžiumi išsaugos mano sveikatą“ – tarė ji.

Tradicišką amerikietišką mitybą, kurią sudaro riebalai ir sunkus, daugiausiai gyvulinės kilmės maistas, Enn pakeitė į žalias salotas, daržoves ir vaisius, kai pažiūrėjo filmą „Kas per sveikata?skaityti daugiau


Kaip madų pasaulis griauna gamtos harmonija

Apie tai, kad mūsų planetos ekologinė sistema pergyvena ne pačius geriausius laikus, žinoma visiems. Ne kiekvienas žino, kad neapgalvotas ir spontaniškas patikusio megztuko pirkimas arba dviejų suknelių pirkimas viena kaina, kurios neišsiskiria gera kokybe ir greitu metu keliaus į šiukšliadėžę – visa tai veda į Žemės ekosistemos sunaikinimą.

Rūbų gamyba yra vienas iš labiausiai teršiančių ir nuodijančių pramonės sričių, todėl sąmoningo vartojimo tema vis dažniau iškyla moksliniuose darbuose, konferencijose ir pirmose spaudos leidinių puslapiuose.

Mados namų kūrėjai suinteresuoti augančiu pelnu ir prekių apyvartos didinimu. Anksčiau egzistuodavo viso labo du mados sezonai, dabar jau atsirado suvokimas tarpsezoninė (ne sezoninė) mada, kuri primesta mados industrijos, verčiančios ją sekti. Vos per 10 metų nuperkamos aprangos kiekis padidėjo 60%, o jos atsikratyti pradėta du kartus greičiau, nei įprastai.… skaityti daugiau


Kaip JAV farmacijos gigantai uždirbinėja iš receptinių preparatų, kurie iššaukia priklausomybę

Ne paslaptis, kad šiandieną farmacijos verslas – vienas iš pelningiausių. Galima tik numanyti, kokius metodus naudoja prekybos kompanijos, tiekiančios rinkai gydomąsias priemones, kad pasiektų savo pelningus tikslus. Ksenija Palčin išvertė amerikiečių žurnalisto Eriko Airo tyrimo tekstą.

Erikas Aira, iš laikraščio The Charlestone Gazette-Mail, 2017 metais gavo Pulicerio premiją (Pulitzer Price) už geriausią tyrimą. Jis atskleidė, kad didžiausios farmacijos kompanijos parduoda didžiulį receptinių preparatų kiekį, kurie iššaukia priklausomybę, nedideliuose nutolusiuose miestuose, kur daktarai lengvai sutinka išrašyti pacientui keletą papildomų receptų, o vaistininkai neužduoda papildomų klausimų. Farmacijos valdymas, atsakingas už šių preparatų kontrolę, užmerkė akis į atskaitomybės nebuvimą, augantį mirčių kiekį nuo perdozavimo ir aplinkui siautėjančią epidemiją.

Į pietus nuo Vakarų Virdžinijos, į mažus miestelius, kaip Kermitas, neetatinės farmacinės kompanijos pristatinėjo beveik 9 milijonus priemonių, iššaukiančių priklausomybę ir potencialiai letalinę mirtį – hidrokodono tabletes.… skaityti daugiau


Šokoladas: nauda ar žala? Visa tiesa apie šokoladą

Turbūt pas daugelį žmonių kažkada kilo noras suvalgyti šokoladuką, šokoladą ar išgerti kakavos. Vertinant iš asmeninės patirties, su šiuo noru kovoti labai sunku, jis panašus į niežulį, tik ne fizinį, o psichologinį. Internetas mirga nuo straipsnių ir diskusijų apie šokolado žalą, naudą ir jo įtaką mūsų fizinei ir emocinei būsenai. Kas yra šokoladas, iš ko šiuolaikiniame pasaulyje jį gamina ir kokį jis daro poveikį žmogui – šiame straipsnyje mes pamėginsime tai išsiaiškinti.

Pradžiai, trumpai apie šokolado istoriją.

Pagrindinė šokolado sudedamoji dalis – kakavos pupelės. Pirmi prisiminimai apie kakavos pupelių panaudojimą susiję su Majų ir Actekų gentimis, kurios vartojo jas skystu pavidalu ir laikė tai Dievų maistu. Actekai taip pat kakavos pupeles naudojo kaip pinigus.… skaityti daugiau


Želatina – valgyti ar nevalgyti?

Kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje prie kasos guli paketėliai su kramtomaisiais guminukais, dažniausiai tai „meškiukai“ arba „kirminėliai“.

Šis gardėsis buvo išrastas Vokietijoje, praėjusio amžiaus pradžioje. Kas į jį įeina apart dažų ir aromatizatorių? Pagrindinis komponentas tai želatina. Kas yra želatina?

Šis maistinis komponentas gaunamas ilgai verdant raguotų galvijų odą, kaulus ir kremzles.

Želatinos nauda ir žala – tai pakankamai subtilūs suvokimai. Visų pirma tai susiję su tuo, iš ko ji pagaminama.

Pradėsime nuo to, kad dabar ši medžiaga naudojama dėl dviejų pagrindinių tikslų:

  • maisto pramonėje,
  • pramoniniais tikslais (pavyzdžiui, plėvelės gamybai).

Maisto pramonėje želatiną naudoja kaip papildą saldumynams. Pavyzdžiui, jį gali dėti į guminukus, o taip pat gali dėti į zefyrus ir kitus panašius saldumynus.… skaityti daugiau


Meditacija prieš miegą

Athayoganushasanam. – Patandžali

Meditacija prieš miegą atnešą naudą tiek fiziniam kūnui (padeda jam atsipalaiduoti), tiek dvasinei žmogaus būsenai. Meditacija nuraminą ir subalansuoja psichiką, pašalina dienos eigoje sukauptą negatyvą, kad ryte žmogus emociniame ir dvasiniame plane galėtų pradėti naują dieną nuo švaraus lapo. Šiame straipsnyje mes trumpai papasakosime apie tai, kam reikalinga meditacija ir kokias jos rūšis geriausia praktikuoti prieš miegą.

Meditacija prieš miegą: jogos užsiėmimas

Kas yra meditacija? Meditacija – tai ir yra joga. Užsiiminėdami meditacija, jūs praktikuojate jogą! Nustebę, galvojote, kad meditacija – tai ne joga, o tai meditacija? Jūs teisingai galvojate, tačiau jogos mokyme yra vieta ir meditacijai ir ji ten užima ne paskutinę vietą: dhyanos praktika – pasiruošimas samadhi, vientisumo būsenai su Absoliutu – tai yra ne kas kita, kaip meditacija.… skaityti daugiau


Kodėl skauda nugara? Denis Malinov

skaityti daugiau


Meditacija pradedantiems namuose

„Meditacija“… Daugelis iš mūsų daug kartų girdėjo šį žodį. Sąmonėje iš karto iškyla Indijos peizažai, keisti žmonės, oranžinės spalvos rūbais arba pats Buda, medituojantis po didžiuliu, išsišakojusiu medžiu. Daugelis žmonių, nepažįstami su jogos praktikomis, silpnai įsivaizduoja, kas yra meditacija. Daugumos sąmonėje, meditacija – tai „sėdėti ir apie nieką negalvoti“ arba „būti būsenoje be minčių“, o tai ir iš viso „atsipalaiduoti ir gauti pasitenkinimą“. Visos šios formuluotės kažkuria prasme atspindi esmę. Iš tiesų, jeigu pasiekti gilų atsipalaidavimą, tai galima gauti malonumą. Tiesa, apie tai dažniausiai kalba žmonės, kurie niekada gyvenime netgi nebandė uždaryti akių ir nuraminti savo proto. O juk tik nuramintame prote gali kilti laimės būsena. „Nėra laimės, lygios ramybei“, kalbėjo Buda Šakjamuni.… skaityti daugiau


Ajurveda. Bendras suvokimas

Ajurveda – tai senovinių žinių lobynas, kuris buvo perduodamas iš mokytojo mokiniui per daugelį tūkstantmečių. Visos žinios, kurios egzistuoja šiuolaikiniame pasaulyje, iš pradžių buvo aprašytos vediniuose raštuose, kurių dalis yra Ajurveda (ją dar vadina „Upaveda“ – „padedančioji veda“). Jos niekas nekūrė, ji neatsirado staiga. Pasak legendų, šis mokslas atsirado kartu su Visatos sukūrimu.

Ajurveda iš sanskrito verčiasi, kaip „mokslas apie laimingą gyvenimą“, o taip pat „švarios žinios“. Tačiau jos negalima vadinti mokslo grynu pavidalu, nes Ajurvedą sudaro filosofija ir religija. Tai esminis (истинное) mokymas apie sveikatą, kūno ir sielos harmoniją, kuris buvo atskleistas senovės išminčių, riši, su religinių praktikų ir meditacijų pagalba. Jie pažino ryšį tarp žmogaus ir visatos, o taip pat suvokė, kad visos esaties šaltinis yra Kosminė Sąmonė.… skaityti daugiau