Jogos meistrai: Šri Aurobindo

Šri Aurobindo (1872 – 1950) – nušvitęs jogos meistras ir pripažintas mokytojas, gerai žinomas kaip Integralios jogos įkūrėjas, skatinantis kiekvieną žmogų sujungti ir harmonizuoti du pagrindinius žmogiškus pradus – Dvasią ir Materiją. Jo ašramas yra Indijos pietuose, Pondičerri – mieste, su kuriuo buvo susijęs Aurobindo gyvenimas ir veikla.

7 kilometrai į šiaurę yra Aurovilis, miestas, pastatytas pagal Aurobindo ir Motinos (Miros Alfasos) planą. Čia pastoviai gyvena apie trys tūkstančiai žmonių. Ašramas buvo sukurtas Šri Aurobindo ir Motinos, 1926 metų gale, kaip pirmasis dvasinės bendruomenės prototipas, žmogaus ir žmonijos evoliucijai. Skirtingai nuo įprastų ašramų ir vienuolynų, kur vienuoliai atsiskiria nuo pasaulio, ieško išnykimo meditacijoje ir beasmenėje Dvasioje, Aurobindo ašramas organizuotas kaip dvasinės viso pasaulio transformacijos modelis.

Nuo ašramo įkūrimo 1926 metais jis pastoviai augo ir vystėsi. 1929 metais mokinių skaičius augo nuo 24 iki 85, 1938 iki 200, 1942 ašramo gyventojų kiekis pakilo iki 350, o 1962 iki 1200 žmonių. Dabartiniu laiku ašrame gyvena apie 1200 žmonių, o Aurovilyje 3500 iš šešiasdešimties skirtingų pasaulio šalių. Tai milžiniška bendruomenė, kurioje yra daug įvairių fabrikų, dirbtuvių, ligoninių ir poliklinikų, ūkių, tipografijos, bibliotekų, mokslo centras, sporto centrai ir daugelis kitų.

Bendruomenė toliau tęsia laikytis idealo, kurį iškėlė Šri Aurobindo ir Motina, bandydami įgyvendinti jų naują, dieviško gyvenimo viziją Žemėje.

Biografija

Aurobindo Akroid Ghoš, gerai žinomas jogas, revoliucionierius, visuomenės veikėjas, poetas, mąstytojas ir filosofas gimė 1872 metų rugpjūčio 15 dieną Kalkutoje, gydytojo Krišna Dhana Ghošo šeimoje. Nuo septynių metų jis mokėsi Anglijoje, iš pradžių Mančesteryje, paskui Kembridže, kur būdamas dvidešimties metų jau mokėjo kalbėti septyniomis europietiškomis kalbomis, įskaitant lotynų ir graikų. 1893 metais grįžęs į gimtinę, jis iki 1907 metų moko prancūzų ir anglų literatūros Barodo universitete, kur tampa šio universiteto prorektoriumi, o 1906 metais – Nacionalinio Koledžo Kalkutoje rektoriumi.

Aurobindo vienu metu giliai studijuoja filosofiją ir gimtosios šalies tradicijas, jos istoriją ir kalbą (sanskritą, marathi, gudžarati ir bengali). Jis gilinasi į šventus senovinius tekstus, studijuoja Upanišadas, Bhagavadgitą, Ramajaną ir kitus traktatus, visuomeninių ir religinių veikėjų darbus ir, žinoma, Vivekanandos. Tuo laiku jis jau rašo eiles, veda paskaitas, o jo artimiausi padėjėjai tampa mokinė ir gimtasis Vivekanandos brolis – Nivedita ir Bhunandranath Data.

Aurobindo gyvenimas po sugrįžimo į Indiją išsiskiria dviemis kontrastiniais periodais – aktyvia revoliucine veikla ir savanorišku atsiskyrimu jo įkurtame ašrame Pondičerri. Aktyviai įsitraukęs į revoliucinę kovą už Indijos nepriklausomybę 1902 metais, Aurobindo remiasi Induizmu – pagrindiniu dvasiniu tautos pagrindu. Kovoje už Indijos išsilaisvinimą nuo anglų kolonizatorių jis mato, kaip religinę kiekvieno indo pareigą. Kaip ir Vivekananda, jis remiasi Vedantos žiniomis, kad kiekviename žmoguje yra dieviškumas, kurio realizacija yra įmanoma tik per pasiaukojimą.

1904 metais Šri Aurobindo pirmus kartus kreipiasi į Jogą, o 1908 metais jis susitinka su jogu Višnu Bhaskara Lele, kuris jam parodė, kaip pasiekti pilną proto ramybę. Aurobindo sėkmingai pasiekia šią būseną per trijų dienų periodą.

1908 metais jis pilnai paskiria save mistikai ir jogai, kurią vėliau pavadina Integralia Joga. Pondičerri įkuriamas ašramas, ir šešis su pusę metų leidžiamas filosofinis kasmėnesinis žurnalas Arja. Čia 1924 metais Šri Aurobindo susitinka su Mirra Rišar, vėliau žinoma, kaip Motina. Ji tampa Šri Aurobindo padėjėja ir žinių pratęsėja. Tuo laiku, nuo 1914 iki 1920 metų Šri Aurobindo rašo pačius žinomiausius savo darbus: Dieviškasis gyvenimas, Jogos Sintezė, Etiudai apie Gitą, Vedų Paslaptis ir kitus.

1926 lapkričio 24 įvyksta tai, ką pats Šri Aurobindo vėliau pavadino „Krišnos nusileidimas į fizinį.” Jis atsiskiria nuo išorinio pasaulio ir sustabdo visus kontaktus su žmonėmis, kad pilnai paskirti save darbui. Nuo to laiko jis pasilieka savo kambaryje, daugiau nebesusitinka su mokiniais, tačiau atsako į jų klausimus laiškuose. Ašramui vadovauti pradeda Motina. Iki paskutinės dienos Aurobindo dirba ties poetiniu epu Savitri – poema ir simboliu, kuriame atspindėta viskas, ką jis pergyveno dvasinio pakilimo metu. Visu tolimesniu Aurobindo gyvenimo periodu, iki pat jo mahasamadhio 1950 gruodžio 5, vyksta grandiozinis dvasinis darbas paruošti žmoniją sąmoningai transformacijai.

Suskaičiuojama virš trisdešimt Šri Aurobindo tomų, iš kurių labiausiai žinomi: Dieviškasis gyvenimas, Dievo valanda, Dvasinė žmogaus evoliucija, Jogos Sintezė, poema Savitri ir kiti.

Ašramas

Šri Aurobindo ašramas yra netoli nuo krantinės ir užima visiškai nedidelę teritoriją. Ašramo viduje – kompleksas iš keturių dalių, iš kurių du buvo asmenine Aurobindo ir Motinos gyvenama rezidencija. Dabar čia galima įsigyti fotografijas, suvenyrus, knygas, išverstas į įvairių šalių kalbas, taip pat aplankyti Meistro kambarius ir kabinetą.

Bet koks žmogus, siekiantis dvasinio tobulėjimo, gali aplankyti ašramą, dalyvauti meditacijoje, paklausyti paskaitą, pažiūrėti filmą arba skaidres, paskirtas Aurobindo metodikoms.

Mokytojo ir Motinos mahasamadhi yra dvasinis ašramo centras. Čia, tyliame vidiniame kiemelyje, apsuptame oranžerijos, medžių paunksmėje yra vieta, kur buvo kremuoti jų kūnai. Ši vieta visada išpuošta gėlėmis ir girliandomis, čia pastoviai smilksta smilkalai.

Svarbiausia dėl ko čia atvažiuoja žmonės – bendra meditacija ant Šri Aurobindo ir Motinos kapo. Ir nors čia fiziniame plane jų su mumis nėra, jų dvasia ir sąmonė pastoviai gyvena ašrame, nukreipianti ir palaikanti visus piligrimus. Kaip sako ašramo lankytojai, „tiesiog atsisėskite į Samadhi ir duokite galimybę asmeniniam „Aš“ ištirpti, išnykti, kaip smilkalui – ir tuomet jūs pasieksite prašvitimą.“

Reikia atkreipti dėmesį, kad ašrame yra palaikoma griežta disciplina, atliekamos kasdienės bendros meditacijos, atliekami būtini veiksmai, susiję su dvasinėmis praktikomis ir šventėmis, todėl čia gyvenimas labiau panašus į vienuolyno gyvenimą. Šį darbą palaiko Aurobindo Ašram Trust, kurio dauguma narių buvo paskirti pačios Motinos.

Aurovilis

Šiandieną Aurovilis – tai miestas, kuris egzistuoja kaip socialinis eksperimentas, stebimas Junesko ir Indijos vadovybės. Jiems vadovauja komuna, kuri priima sprendimus esminiais miesto gyvenimo klausimais. Aurovilis buvo pastatytas ant nederlingos žemės, kur paskui vien medžių buvo pasodinta daugiau nei du milijonai. Jo centre yra pastatytas Matrimandir, tai šventykla Supramentalios jogos praktikai. Ten yra salė meditacijai ir savarankiškam darbui su savo sąmone.