Šri Šailendra Šarma: Jogos meistras krija jogos tradicijoje

Šri Šailendra Šarma – krija jogas, kurio parampara prasideda nuo didingo jogo Babadži.

Šailendra gimė 1957 liepos 10 Indijos mieste Bhopal, gerbiamo teisėjo šeimoje. Nuo vaikystės Šailendra labai mėgo skaityti ir skaitė visas knygas, kurias tik galėjo rasti namuose arba pasiskolinti pas draugus. 1978 metais jis pabaigė koledžą Gvaliore, gavo magistro diplomą politikos mokslų srityje. Po to Šailendra sėkmingai išlaikė visus egzaminus, kurie reikalingi patekti į savanorių armiją Indijoje, tačiau didingam artimųjų liūdesiui, paskutiniu momentu jis atsisakė tarnybos. Tai buvo susiję su tuo, kad tuo pačiu metu jo šeimoje netikėtai mirė keletas žmonių. Tai padarė didelę įtaką Šailendrai.

„Tuomet aš pirmą kartą uždaviau sau klausimą: kas yra mirtis, kas yra gyvenimas ir kas vyksta, kai žmogus miršta. Ir šis klausimas taip stipriai mane sudomino, kad aš mečiau savo mintis apie karjerą armijoje ir pilnai susitelkiau į klausimą apie gyvenimą ir mirtį. Paieškos mane atvedė į jogą ir šią paramparą (mokytojų ir mokinių žinių perdavimo liniją). Aš sužinojau, kad praktikuojant jogą, galima suprasti, kas vyksta su žmogumi po mirties. Iš karto po to kilo klausimas apie sielos nemirtingumą.“

Taip susitikimas su mirtimi pastūmėjo Šailendrą mokytis jogos. O greitai po to, kai jis grįžo iš pasiruošimo karinėje tarnyboje ir visą laiką leido mąstydamas apie gyvenimo prasmę, jis prisiminė kai vienas iš jo kolegų, su kuriuo jie susipažino atrankoje, parekomendavo jam perskaityti Paramahansa Joganandos knygą „Jogo Autobiografija.“

„Man tuomet buvo apie 20 metų. Aš nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau šią knygą. Iki šiol prisimenu, kad ji kainavo 16 rupijų. Aš perskaičiau ją „vienu prisėdimu.“ Lahiri Mahasajos, Babadži nuotraukos ir kitų pasirodė man ant tiek pažįstamos, lyg aš būčiau juos pažinojęs asmeniškai. Kai aš priėjau iki krija jogos aprašymo, aš supratau, kad tai yra būtent tai, kuo aš turiu užsiiminėti. Tuomet aš pradėjau ieškoti savo guru.“

Keletą metų Šailendra keliavo po Indiją ieškodamas guru, kuris galėtų išmokyti jo autentiškos krija jogos.

„Per tą laiką aš išgyvenau nemažai nuotykių ir nusivylimų. Tiek netikrų mokytojų, tiek technikų, tiesiog turinčių pavadinimą „krija joga“, tiek falšyvų sadhu ir sanjasių. Man buvo 25. Ar aš tuomet žinojau, ant kiek pamokantys man taps šie trys paieškų metai? Dabar man yra su kuo sulyginti ir aš galiu atskirti tiesą nuo melo.“

Galų gale 1982 metais Šailendra sutiko Satjačaran Lahiri, kuris buvo krija jogos Lahiri Mahasajos anūkas, gavęs žinias tiesiogiai iš Babadži. Technikos, kurių tas jį mokė, vėl atrodė Šailendrai stulbinančiai žinomos, lyg kažkada anksčiau jis visą tai būtų žinojęs. Jo asmeninė praktika tobulėjo labai greitai ir sėkmingai – ir viso per du metus Šailendra jau pats tapo guru ir Satjačaran Lahiri žinių pratęsėju.

„Tai įvyko 1984 balandžio 28 rytą. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Pas mane patys savaime pradėjo eiti žmonės. Aš niekada neužsiiminėjau savireklama, niekam nepasakojau, kad aš – guru. Tačiau dėl kažkokios priežasties žmonės pradėjo ateidinėti ir uždavinėti visus įmanomus klausimus. Atsirado iškalbumas – aš galiu duoti atsakymus į pačius įvairiausius klausimus. Tačiau kartu su tuo aš pajaučiau ir milžinišką atsakomybę: juk įšventindamas kažką, tu tampi atsakingas už visus savo mokinio poelgius, o taip pat už tai, kuo jis taps gyvenime.“ Greitai, 1984 metais, Šailendra patyrė pirmą individualios sąmonės susiliejimo patirtį su kosminiu absoliutu – samadhi. O po to jam pasirodė Babadži ir išmokė jį ypatingų kvėpavimo technikų.

Šailendra persikėlė už miesto. Kartu su savo mokiniais jis pastatė sau nedidelį namą ir pradėjo gyventi paprastą gyvenimą, visą laiką skirdamas praktikai.

„Staiga aš tapau gerokai išmintingesnis. Be to, aš tapau toks stiprus, kad galėjau pakelti virš galvos daugumą mano mokinių su viena ranka. Ir tuomet aš pirmą kartą pajaučiau, kad jogos praktika duoda jums viršžmogišką fizinę jėgą.“

Kartą vienas iš jo mokinių uždavė jam kažkokį klausimą ir netikėtai pas jį atsirado pilnavertis komentaras Bhagavad-Gitai.“ Mokiniai tris savaites užrašinėjo pagal jo diktavimą.

„Ten buvo ypatinga, su niekuo nesulyginama atmosfera. Visas Gurudžio kūnas ir aura aplinkui jį buvo auksinės spalvos“ – prisimena Nahar Babu, Šailendros mokinys.

Vėlesniais metais per tris dienas jis parašė komentarus „Joga Daršan“ ir per vieną dieną – komentarus „Šiva-Sūtrai“. Tai buvo tikras įkvėpimas. Dar trys dienos ir 54 eilėraščiai. Visos šios knygos greitai buvo išleistos.

Greitai po to visame Gvaliore žmonės pradėjo kalbėti, kad Šailendra gydo žmones, susitinka su dvasiomis iš netikėtai išnyksta visų akyse. Jo nuotraukas dabar galima matyti ne tik jo mokinių namuose, tačiau ir šventyklose šalia Hanumano atvaizdo.

„Dabar jūs žinote, kodėl man teko bėgti iš Gvalioro! Toks populiarumas atneša per daug nerimo. Kiekvienas galėjo ateiti pas mane į fermą ir pasibelsti į mano duris. Juk aš gyvenau tuomet paprastame vieno kambario namuke. Galų gale aš nusprendžiau prie durų pastatyti keletą žmonių, kad jie bet jau kaip nors kontroliuotų šį žmonių srautą. Tačiau aš negalėjau ramiai išeiti į gatvę: aplinkui mane pradėjo rinktis minios.

Aš puikiai prisimenu, kaip nuo pačios vaikystės žinojau, kad parašysiu keletą knygų ir gyvensiu name, panašiame į rūmus ir pastatysiu Šivos šventyklą. Tuomet daugelis laikė mane bepročiu. Juk pas mane nebuvo nei darbo, nei savo verslo ir žmonės juokėsi iš manęs: „Pas jį nėra pinigų. Tačiau jis laiko save karaliumi!“

1993 metais Bharatpūro maharadžos dinastijos palikuonis, pastatęs Govardhane smašaną ir rūmus, dalyvaujant archeologiniam Indijos departamentui, perdavė Šailendrai šią nuosavybę ir paskyrė jį saugotoju.

„Tikras stebuklas! Bedarbis ir staiga – rūmų šeimininkas! Tai tapo įmanoma tik mano guru ir Govardhano maharadžos malonės dėka. Esu įsitikinęs, kad šiuos įvykius valdė pats Šiva ir Babadži.“

Šiva, kaip jau buvo paminėta aukščiau, visada turėjo svarbią rolę Šailendros gyvenime: juk jis buvo jo šeimos dievu. O 1998 metais Šailendra rado natūralų gamtinį Šiva-lingamą. Jis įstatė jį smašane, Džasvant Singho maharadžos kremacijos vietoje iš Bharatpūro dinastijos ir pradėjo atlikinėti kasdienius Šivos garbinimo ritualus. Dabar Šailendra gyvena smašane, praktikuoja jogą, duoda mokiniams iniciacijas iš viso pasaulio ir bendrauja su jais filosofiniuose pokalbiuose. „Mano namas atidarytas visiems tiesos ieškotojams, atėjusiems pas mane su švaria širdimi“ – sako jis.

Už vidinės mokytojo ramybės ir balanso galima pamatyti stulbinančius įvykius, vykstančius Šailendros ir jo mokinių gyvenimuose.

Krija jogos tradicija

Krija joga – senovinė jogos praktika, kurios žinios buvo prarastos viduriniais amžiais ir buvo vėl atstatytos XIV amžiuje dėka Babadži Maharadžo. Su juo vardu yra susiję daug stebuklų, įskaitant ir tai, kad jis sugebėjo įveikti mirtį. 1861 metais, Himalajų papėdėje, Babadži pasirodė jogui Lahiri Mahasajai. Jis perdavė jam užmirštą krija jogos mokymą ir liepė jam išplatinti jį po visą pasaulį. Šis susitikimas aprašytas Paramahansa Joganandos knygoje „Jogo Autobiografija“ (1946).

Tokiu būdu Babadži tapo pirmuoju guru krija jogos paramparoje. Jo mokinys, Lahiri Mahasaja, perdavė žinias savo vyriausiam sūnui Tinkori Lahiri Mahasajai, tas savo sūnui Satjačaran Lahiri Mahasajaj, o jis perdavė Šailendra Šarmai.

Apie krija jogos praktiką

Krija joga – tai jogos praktika pažengusiems, kuri leidžia suvokti asmeninį savo prigimties nemirtingumą, kuris yra kiekvieno iš mūsų viduje. Ši praktika taip pat duoda galimybę suvokti santykį tarp proto ir kūno ir išlavinti sąmoningumą.

Daugelis sako, kad krija joga praktikuojama tam, kad pažinti Dievą. Tačiau pagrindinė krija jogos užduotis yra tame, kad pažinti patį save ir visas savo galimybes, kad prabudinti protą, privesti jį iki sąmoningo būdravimo būsenos. Tik po to jūs galėsite pradėti suprasti, kaip sudaryta Kūrinija ir, galimai, net galėsite išsivystyti tiek, kad pažintumėte Kūrėją.

Dabar aš jums duosiu trumpą kriją jogos aprašymą. Aš žinau milžinišką kiekį įvairių šios jogos versijų iš visų kraštų, tačiau pasakosiu taip, kaip to moko mano paramparoje.

Krija jogoje yra 11 pagrindinių laiptų.

Pirmame lygyje atliekamos 7 technikos. Mes pradeda nuo nusilenkimo guru (pranam), po ko pradedame praktiką. Pirmos dvi technikos – talabja-krija ir džihva-čalan padeda išlavinti liežuvį ir atlikti khečari-mudrą. Po jų atliekama technika, vadinama manasik-pranajama, kurioje reikia tam tikru būdu koncentruotis į nugaros smegenų kanalą. Tuomet eina švasahita-pranajama ir nabhi-krija. Po to – joni-mudra, kuri leidžia pamatyti savo nemirtingą būtį (tai, kas esi). Po to eina maha-mudra, ji paruošia kūną gerokai labiau pažengusioms krija jogos praktikoms. Šios septynios technikos atliekamos laikantis tam tikrų proporcijų. Ir, pabrėšiu, technikos turi būti gautos tiesiogiai iš guru.

Tinklapis anglų kalba: https://www.shailendrasharma.org

Tinklapis rusų kalba: https://www.shailendrasharma.ru

Dokumentinis filmas apie Šailendra Šarma anglų kalba

Dokumentika apie Šri Šailendra Šarma rusų kalba