Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti
“Meditacija turi tik vieną paskirtį – užeiti už proto ribų ir tapti stebėtoju. Tavo stebėjime slypi stebuklas, viso gyvenimo stebuklas.” – Bhagavan Radžniš.
Šis straipsnis pakankamai neįprastas. Jame jūs neperskaitysite apie tai, kaip svarbu užsiiminėti meditacija, nes straipsnio autorius niekam nebando to įrodyti. Tai ir taip plačiai žinomas faktas, kad meditacija turi savyje didžiulį kiekį teigiamų aspektų. Iš pristatytos medžiagos, jūs sužinosite apie tai, nuo ko prasideda tikroji meditacija, kokia jos esmė ir kada reikia pradėti užsiiminėti praktika.
Meditacijos pagrindai pradedantiems
Upė, kuri prasideda kalnuose ir krenta į jūrą, teka kaip vieningas srautas. Kažkada perskaičius šį posakį, man nesąmoningai atėjo į galvą, kad tai yra ne kas kita, kaip užsiėmimo joga metafora. Mes kol kas neliesime aukštesniojo 8-laipto samadhi, nes vadinti ja praktika būtų keista, juk samadhi – tai ne technika ir ne praktika, o proto būsena, kurią patiria praktikuojantysis per daugelį metų atlikdamas sustiprintą aštanga-jogos (aštuoniapakopės sistemos) praktiką.
Kas yra meditacijos pagrindai pradedantiems? Ar galima būtų tai aprašyti taip, kaip jums įprasta tai sutikti knygų puslapiuose ar internete, kur nusakoma instrukcija, konkretūs žingsniai, kurie padėtų pradedantiems pasiekti meditatyvinę sąmonės būseną, išjungti mintis ir užeiti už proto ribų.
Tačiau eikime toliau ir pažiūrėkime į meditacijos temą ne kaip į atskirą, nepriklausomą sistemos elementą, tačiau kaip integralią aštanga-jogos sudedamąją dalį. Kodėl dauguma mokyklų ir instruktorių duoda meditacijos praktiką kaip kažką visiškai atskiro ir praktiškai magiško, tai lyg praktika, lyg slaptas mokslas, kuris leis jums pakilti virš debesų ir atvers naujus pasaulius? Kodėl gi neįsivaizduoti meditacijos praktikos tokios, kokia ji yra, iš kur ima savo šaknis ir kokiu būdu yra susijusi su visa jogos sistema. Juk mažai kam žinoma, kad meditacija – tai visų pirma dalis jogos, jos aukščiausias lygis, iki kurio reikia prieiti, o tam ruošia kiti aštanga-jogos laiptai:
- Jama,
- Nijama,
- Asana,
- Pranajama,
- Pratjahara,
- Dharana.
Štai laiptų sąrašas, kurie eina prieš dhyaną, arba šiuolaikiškai – meditaciją. Nepraėjus per visus šešis laiptus, nėra šansų pilnai pasiruošti ir įvaldyti meditaciją. Kai žmonės užsirašinėja į meditacijos kursus, ignoruodami tokias svarbias sudedamąsias dalis, kaip jama ir nijama, tai ir rezultatų nereikia laukti per dieną. Žmonės kankinasi, veja mintis toliau, bando susitelkti, įgauti ryšį su Aukščiausiuoju. Tačiau kokiu būdu, pasakykite prašau, šie žmonės nori momentaliai pasikeisti su meditacijos praktikos pagalba, neskirdami dėmesio kitiems asmenybės formavimo aspektams?
Juk nežiūrint į tai, kad meditacija skaitosi kažkuo labai pakylėtu, realybėje “bemintės” būsenos ir proto tuštumos pasiekimas – tai asmenybės vystymosi rezultatas. Kuo daugiau reikalavimų sau, kuo daugiau žmogus išsivystęs dvasiškai iki to laiko, kol jis pirmus kartus pradeda atlikti tam tikras meditacijos technikas, kaip meditacija į mantrą arba dinamišką meditaciją ir kitas, tuo daugiau šansų tam, kad pats meditacijos procesas bus rezultatyvus, o ne tik kova su pačiu savimi prieš banalų užmigimą arba bėgimą nuo minčių lavinos, kurios nežinia iš kur, tyloje atskrido nesibaigiančiu srautu.
Supraskite, kad kova su savimi ir savo mintimis pas pradedančius prasideda dėl to, kad prieš tai vykę procesai, kurie aprašyti aštanga-jogos sistemoje, rekomenduoti daugumai pradedančių praktikų, kurie užsiima meditacija, tiesiog nebuvo praeiti. Jie netgi nesusimąsto apie tai, neskaito reikalinga praktikuoti, pavyzdžiui, asanų ir pranajamų, prieš pereinanti prie pačios meditacijos.
Meditacijos pagrindai: teorija ir praktika
Tam, kad detaliau paaiškinti tai, kas pasakyta aukščiau, reikia teoriškai paaiškinti kokiu būdu jama, nijama, asana, pranajama, pratjahara ir dharana daro įtaką tolimesniam meditatyviniam procesui, tai pačiai giliai meditacijai, kurią kitaip vadina dhyana.
Taigi, įsivaizduokime, kad jūs praktikuojate jamą ir nijamą, t.y. vedate teisingą gyvenimo būdą, moralinės vertybės pas jus aukštumoje, tikėtina, kad jau pakoregavote savo mitybą ir išbraukėte iš jos mėsos produktus, tai reiškia galima prieiti prie trečio aštana-jogos laipto nagrinėjimo ir jos įtakos pasiruošime į gilią meditaciją.
Per asanų praktiką jūs jau pradedate įsisavinti pradinius meditacijos etapus. Būtent todėl gerai pradėti pažintį su tikra meditacija per asanų praktiką. Būtina jogos pozų atlikimo sąlyga yra dėmesio koncentracija į vieną ar kitą organą, kūno dalį. Eina pilnas pasinėrimas į vidinį pasaulį.
Meditacijos pagrindai (rusų kalba)
Kitas būdas, kurį galima vienu metu praktikuoti per koncentraciją – tai dėmesys, nukreiptas į kvėpavimo procesą asanų atlikimo metu, kas savo ruožtu veda į pasiruošimą praktiniam pranajamos įsisavinimui – kito jogos laipto, kuris dar vadinamas “kvėpavimo kontrolės ir įvaldymo menas”. Čia pats koncentracijos procesas yra ne kas kita, kaip dharana – laiptas, atitinkamai einantis prieš dhyaną, t.y. meditaciją.
Koncentracija pati iš savęs labai svarbi tam, kad paruoštų pasinėrimui į gilią meditaciją. Jeigu jūs nemokate koncentruotis, tai tiesiog švaistysite tam laiką, atlikdami vieną ar kitą meditacijos techniką. Neturėdami patirties ir gebėjimo koncentruotis į kažką, pavyzdžiui, į objektą arba savęs suvokimą, savo minčių procesą, sunku padaryti išėjimą už asmeninių jausmų ir minčių ribos. Pradžiai, jūs turite išmokti būti sukoncentruoti į kažką vieno. Šiame plane koncentracija asanų atlikimo metu yra kaip puikus startinis punktas šių gebėjimų vystymui.
Jeigu jūs prie asanų praktikos prijungsite pranajamą, tai rezultatas viršys jūsų lūkesčius ir be to, kad laukti to momento, kai pagaliau galima bus užsiiminėti “tikra” meditacija, jūs faktiškai jau užsiiminėsite ja, net nežinodami apie tai. Daugelis pradedančiųjų netgi nesuvokia, kad atliekant asanas teisingai, naudojant kvėpavimą udžai, kaip tai praktikuojama Vinjasa-flou jogoje, jie prieina prie meditacijos užsiėmimo pagrindų, į kurios išeina per dėmesio koncentracijos praktiką, o tai reiškia, kad jie praktikuoja dharaną. Išeina, kad užsiimant asanomis, jūs iš karto vystote savyje keletą gebėjimų, kurie ateityje padės jums gerokai natūralesniu būdu pereiti prie aukščiausių meditacijos praktikų.
Meditacijos pagrindas: paprasta meditacija, jos jėga ir įtaka
Kas yra meditacijos pagrindo esmė? Paaiškinti žodžiais praktinį meditacijos procesą pakankamai sunku, galim netgi pasakyti, kad neįmanoma. Tai taip pat, kaip bandyti žodžiais aprašyti samadhi būseną, tai tas pats, kas bandyti paaiškinti tai, kas nepaaiškinama, neperduodama, būsena, visiškai nepanaši į tai, su kuo susitinkate įprastame gyvenime, todėl praktiška pusė nenusakoma. Taip, žinoma, praktinė meditacijos atlikimo nauda neabejotina, nes meditacijos užsiėmimai atneša naudą kūnui ir psichikai. Įrodyta, kad ji naudinga žmonėms su silpna širdimi ir tiems, kas kenčia nuo diabeto. Taip pat meditacijos praktika didina intelektualias žmogaus galimybes, įskaitant ir gerina atmintį. Visko neišvardinsi.
Meditacijos praktikos rezultatas pasireiškia fiziniame lygyje, tačiau pats “veiksmas” vyksta gerokai aukštesniuose dažniuose. Pokyčiai aukščiausiose srityse priveda prie teigiamo rezultato gerokai grubesniame lygyje, fiziniame. Ir vis tik tai savotiškas atgalinis meditacijos efektas. Svarbiausi pokyčiai vyksta mūsų sąmonėje, ji keičiasi, o su ja keičiasi ir jūsų vidinis pasaulis, pati asmenybė. Meditacijos esmė, proto raminimo procesas ir minčių proceso sustabdymas tame ir yra, kad būtent tuo metu įvyksta transformacija ir sąmonės išėjimas į gerokai aukštesnius lygius. Dažnai žmonės ant tiek įsitraukia į meditacijos praktiką, kad tai tampa vos ne priklausomybė.
Žinoma, tai ne tas priklausomybių variantas, nuo kurių verta bėgti, tačiau psichologinis poreikis užsiiminėti dažnuose meditacijos užsiėmimuose gali reikšti vieną svarbų dalyką – žmogus nėra patenkintas jį supančiu pasauliu ir meditacija atlieka malonaus prieglobsčio rolę, kurioje galima pasislėpti, jeigu to reikia.
Verta prisiminti, kad meditacijos tikslas ne tame, kad atskirtų žmogų nuo realaus pasaulio, o atvirkščiai, padaryti jį stipresniu, mažiau pažeidžiamu prieš likimo veidą. Meditacija – tai ne jūsų negyvenama sala, kurioje galima pasislėpti ir neišvažinėti iš ten daugybę metų tik todėl, kad dabar jums reikalinga kitų žmonių kompanija. Jūs tampate pilnavertiški.
Todėl ir kalbama, kad lengviau tapti vienuoliu, budistų vienuoliu: valgyti, gerti, atlikti paprastas visuomenės pareigas, o likusį laiką praleisti meditacijose. Gyvenant sociume, praktikuojant meditaciją gerokai sunkiau išlaikyti meditacijoje rastą balansą arba palaimos būseną, nes realybė pastoviai bando jus išmušti iš šio ekvilibriumo (pusiausvyros). Todėl užsiiminėjant meditacija, suvokite ją kaip puikų būdą panirti į save, pažinti savo esmę, priartėti prie susiliejimo su Absoliutu, tačiau prisiminkite, kad meditacijos metu gautą dvasinę patirtį būtina išreikšti fizinėje realybėje. Dėl ko dar žmogus turi fizines charakteristikas? Jeigu visa esmė būtų tame, kad realizuotis dvasinėje plotmėje, tai pats kūnas neturėtų egzistuoti. O jis yra, mes jame esame. Vadinasi reikia panaudoti šį resursą ir su realizacijos pagalba, fiziniame lygyje daryti įnašą į savo energetikos vystymą ir dvasios stiprinimą.
Meditacija. Andrey Verba (rusų kalba)
Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru