Vedinė kultūra

Dhammapada – tai vienas iš skaitomiausių ir žinomiausių budistų šventraščių, kuriame aprašytas Budos Šakjamunio mokymas.

Gerai žinomas ankstyvojo budizmo traktatas, literatūrinis ir filosofinis kūrinys, įeinantis į budistinio kanono sudėtį. Budos mokymas kilo prieš du tūkstančius penkis šimtus metų ir siūlo išsilaisvinimą nuo blogio ir kančių.

Pagal budizmą, viso to, kas vyksta pagrindas yra priežasties-pasekmės ryšys. Yra kančios, yra kančių priežastis, yra kančių nutraukimas, yra aštuonlypis gerovinis kelias į kančių nutraukimą. Šis kelias sudarytas iš teisingo požiūrio, teisingų ketinimų, teisingos kalbos, teisingų poelgių, teisingo gyvenimo, teisingų pastangų, teisingos atminties, teisingo sutelkto apmąstymo.

Buda stengėsi atsakyti į tuos pačius klausimus, kurie tuo metu jaudino kitus didinguosius mokytojus – Konfucijų Kinijoje, Mahavirą Indijoje, Zaratustrą Persijoje, Sokratą Atėnuose.… skaityti daugiau

Avadhuta-gita (Avadhūta-gītā) yra vienas iš pagrindinių advaita-vedantos tekstų, išreiškiantis nedualumo mokymą. Šio nedidelio kūrinio autoriumi tradiciškai laikomas Dattatreja.

Dattatreja garbinamas įvairiuose induizmo mokymuose kaip Brahmos, Višku ir Šivos atgimimas, kaip Maha-Višnu avataras ir kaip pirmasis jogos mokytojas. Jis taip pat laikomas Tripura-rahasja, Dattatreja-tantros, Avadhuta-upanišados ir kitų kūrinių autoriumi. Dattatreja minimas tokiuose tekstuose, kaip Bhagavata-purana, Garuda-purana, Mahabharata, Ramajana, Šandilja-upanišada, Džabala-upanišada ir daugelyje kitų. Kai kurios mokyklos jį laiko Patandžalio mokytoju.

Kūrinio pavadinimas susidaro iš žodžių „avadhuta“, kuris dažnai verčiamas kaip „išlaisvintas, laisvas, laisvės įsikūnijimas“, ir „gita“ – „daina“. Tekstas taip pat žinomas pavadinimu Avadhuta-grantha, Dattatreja-gita, Datta-gita ir Joga-šastra.

Faktiška Avadhuta-gitos sukūrimo data nėra žinoma, kaip ir daugelio induizmo raštų data. Įvairūs komentatoriai nustatinėja jos sukūrimo laiką nuo 8 amžiaus iki mūsų eros ir iki 9 mūsų eros amžiaus.… skaityti daugiau

Tai pokalbis tarp išminčiaus Aštavakaros ir karaliaus Džanakos apie sielos prigimtį ir realybę. Gita atskleidžia pilną išorinio pasaulio nerealumą ir absoliučią vienovę su viskuo, kas egzistuoja tiek išorėje, tiek viduje. Tai šventas induizmo tekstas, išdėstantis Advaita-vedantos filosofiją. Aštavakra-Gitai aukštą įvertinimą suteikė šios filosofinės tradicijos atstovai Ramakrišna ir Vivekananda, o taip pat gerai žinomi indų dvasiniai mokytojai: Šri Šri Ravi Šankaras, Svami Činmayananda.

Aštavakra-Gitoje tvirtinama, kad išsilaisvinimo pasiekimui būtina vengti juslių objektų ir pripažinti, kad pasireiškęs pasaulis – tai iliuzija. Išminčius suvokia, kad jis yra visose būtybėse ir visos būtybės – jame. Išsilaisvinimo požymiai pasireiškia tuo, kad protas daugiau nėra prie nieko prisirišęs, nieko neatmeta ir nesilaiko už nieko, niekuo nesidžiaugia ir dėl nieko neliūdi.… skaityti daugiau

Ajurveda yra pati seniausia iš visų medicininių sistemų, kurios kažkada egzistavo arba egzistuoja žemėje. Jos sritis neapsiriboja tik žiniomis apie sveikatą ir susirgimų gydymą, tačiau taip pat turi žinias apie pasaulio sandarą ir netgi kelia dvasingumo, moralės klausimus, sutinkant su Vedomis. Pagrindiniai ajurvedos tekstai tvirtina, kad iš pradžių jie buvo apsakyti pačio Brahmos – Dievo-Kūrėjo. Ajurvedos principai dažnai sutinkami Atharvavedos tekstuose, o taip pat jos daleles galima rasti Rigvedoje, Samavedoje, Jadžurvedoje ir Mahabaratoje, kuri vadinama „penktoji Veda“.

Ajurveda davė pradžia daugelio kitų medicinos krypčių atsiradimui Indijoje – plačiai žinomai Tibeto, o taip pat Siddha-i-Junani medicinai, kurios pagrindas ajurvedos principai, kurie ženkliai skiriasi nuo kitų gydymo metodų – tradicinės (vakarų) medicinos ir netradicinės medicinos.… skaityti daugiau

„Ramajana“ – tai senovinis indų smriti kanono epas (nedieviškosios kilmės), užrašytas sanskritu. Numanomas „Ramajanos“ sukūrimo tekstas datuojamas III – II amžiumi iki mūsų eros, kartais IV, o įvykiai, aprašyti epe vyksta gerokai anksčiau. Tyrėjai šiuos įvykius priskiria XII – X amžiams iki mūsų eros, o patys indusai skaito, kad jie įvyko dar Treta-jugos epochoje, tai yra prieš 1 milijonas metų.

„Ramajanos“ poemos sukūrimo istorija ir jos autorius

Jeigu pažiūrėti realistiškiau, tai senais laikais epo užrašymas visada buvo su tam tikru laiko atsilikimu, kas, beje, liečia ir senovės graikų epą „Iliadą“. Po įvykusių įvykių ji buvo užrašyta keletą amžių vėliau. Įdomu, kad „Ramajanos“ ir „Iliados“ įvykiai daugumoje sutampantys (sutampa: Elenos pagrobimas – Sitos pagrobimas, Odisėjas – Hanumanas, Patroklis – Lakšmanas, Hektoras – Indradžit ir taip toliau) ir praktiškai sutampa chronologija.… skaityti daugiau

Šį straipsnį mes paskirsime ganėtinai trumpam aprašymui vieno iš didingiausių vedinio panteono dievybių – dievui Šivai. Tam, kad pilnai aprašyti viską, kuo jis yra, prireiktų knygos arba net kelių, nes Šiva yra Visata arba Visatos, Absoliutas. Pačios svarbiausios ir ryškiausios charakteristikos ir dievo aspektai bus išnagrinėti publikuojamoje medžiagoje.

Dar nuo Vedų laikų, jam įsitvirtino vardas Rudra, taip pat visiems žinomas jo šokio karaliaus įvaizdis, atliekančio Tandavą, ir čia jį jau žino kaip Nataradžą.

Tandava – neįprastas šokis, tai ir pasaulio judėjimo simbolis. Pats pasaulis prasidėjo nuo Šivos šokio, juo jis ir pasibaigs, bet kol Šiva tęsia šokį – pasaulis egzistuoja. Nuo šokio iki jogos – vienas žingsnis arba atvirkščiai. Tai liečia ir istoriją su dievu Šiva.… skaityti daugiau

Šiame straipsnyje mes pratęsime nagrinėti įvairias energijos rūšis per dieviškuosius pasireiškimus, kurie atvaizduojami senovės dievų ir deivių pavidalu. Mūsų pradėtas straipsnis apie dievą Šivą.

Šakti – deivė

Šakti – deivė vaizduojama šivaizme – religijoje, paplitusioje Indijoje, – kaip antroji Šivos pusė, arba vienas iš Šivos pavidalų. Žmogui, išauklėtam vakarų tradicijoje, galimai, bus nelengva įsivaizduoti, kad Šakti gali būti ir savarankiška deivė, pasireiškianti tokiuose vedinės kultūros pavidaluose, kaip Kali, Durga, Parvati, Lakšmi, Sarasvati ir kitos, o taip pat Šivos vidinės sudedamosios dalies rolėje.

Nuo pradžių Šiva kaip svarbiausias dievas panteone iš daugiau nei 3000 dievybių jau apdovanotas Šakti jėga, ir tuo pačiu, šokdamas savo šokį, jis susijungia su savo žmona Šakti ir iš naujo kuria pasaulį.… skaityti daugiau

Ajurveda – tai senovinių žinių lobynas, kuris buvo perduodamas iš mokytojo mokiniui per daugelį tūkstantmečių. Visos žinios, kurios egzistuoja šiuolaikiniame pasaulyje, iš pradžių buvo aprašytos vediniuose raštuose, kurių dalis yra Ajurveda (ją dar vadina „Upaveda“ – „padedančioji veda“). Jos niekas nekūrė, ji neatsirado staiga. Pasak legendų, šis mokslas atsirado kartu su Visatos sukūrimu.

Ajurveda iš sanskrito verčiasi, kaip „mokslas apie laimingą gyvenimą“, o taip pat „švarios žinios“. Tačiau jos negalima vadinti mokslo grynu pavidalu, nes Ajurvedą sudaro filosofija ir religija. Tai esminis (истинное) mokymas apie sveikatą, kūno ir sielos harmoniją, kuris buvo atskleistas senovės išminčių, riši, su religinių praktikų ir meditacijų pagalba. Jie pažino ryšį tarp žmogaus ir visatos, o taip pat suvokė, kad visos esaties šaltinis yra Kosminė Sąmonė.… skaityti daugiau

Skiriama visiems praeities, dabarties ir ateities Mokytojams. Guru – tai žinojimo (žinių/знания) vandenynas. Šiame vandenyne vienas mokinys renka akmenis, o kitas perlus ir šis pasirinkimas priklauso nuo mokinio.

Šiva Purana

Visiškai neseniai, viename renginyje, suvirpėjau nuo vienos frazės: „O dabar pasirodys mūsų dvasinis mokytojas, mūsų marketingo guru! Prašome!”.

Mes taip įpratome prie to, kad dabar, Kali-Jugos epochoje, tiek senovinių ir šviesių suvokimų tapo nuvertinti. Jau niekam nebesukelia pasibjaurėjimo, kada keistus, pusiau be proto ir nevaržomo elgesio žmonės, gadinančius visuomenę iš estrados ir televizoriaus, vadina dangiškų šviesulių vardu – žvaigždėmis. Štai ir su Dvasino Mokytojo sąvoka įvyko tas pats.

Tačiau dėka aukščiau aprašyto renginio vedėjo – jo frazė man davė galimybę apmąstyti tai ir kreiptis į pirminius šaltinius.… skaityti daugiau