Vedinė kultūra

Mahabharata. Miško Knyga. 44 dalis. 1-6:

Dangiškajame pasaulyje Ardžuna pamatė nuostabų miestą, pilną daugaus gyventojų. Šio pasaulio šventų darbų darytojų neduota pamatyti … (vardina to nevertus), ir tiems piktadariams, kurie valgo mėsą, per amžius nematyti jo.

Mahabharata. Miško Knyga. 188 dalis. 61-73:

Kai tapę grubūs žmonės, pamiršę apie Dharmą, vartos mėsą ir nesustabdomai girtuokliaus – tai jugų pabaiga.

Mahabharata. Mokšadharma. 302 dalis. 46:

Griežtai, pastoviai ir pilnai, žmonių valdove, susilaikantis nuo mėsos, išvalęs save jogas – įgauna jėgą.

Mahabharata. Anu. 115:40:

Perkantis mėsą žaloja savo turtu, tas, kuris valgo mėsą, daro blogį, mėgaudamasis jos skoniu, mėsininkas daro prievartą, surišdamas gyvūną ir nužudydamas jį. Tas, kuris atneša mėsą arba siunčia atnešti jį, tas, kuris pjausto gyvūno dalis ir tas, kuris perka, parduoda arba gamina maistą ir jį valgo – visi jie atsakingi už gyvų būtybių nužudymo nuodėmę.… skaityti daugiau

Godumas (lobha) yra krokodilas, godumas priveda prie nuodėmės, iš godumo kyla pyktis, geismas taip pat kyla iš godumo. Iš tiesų, viskas kyla iš godumo: aptemimas, apgavystės, klaidinga puikybė, noras gauti svetimą gerovę, neišmanymas, Žinių nebuvimas. Svetimo turto pasisavinimas, priekabiavimas prie svetimų žmonių, visos rizikingos avantiūros ir nusikaltimų atlikimas – godumo rezultatas. Godumas turi būti įveiktas tų, kas įveikia save.

Dviveidiškumas, neapykanta, piktžodžiavimas, piktybiškumas yra būdingi godiems žmonėms, neįveikusiems savęs. Jie gali žinoti visas Šastras (šventraščius) tobulai, jie gali būti išsimokslinę, jie gali išsklaidyti abejones, tačiau būdami apimti godumo, jie krenta.

Tie, kurie apimti godumo ir pykčio – neturi gerbiamųjų pagarbos, jie – kaip tie, kas saldžialiežuviai, tačiau nešioja užantyje peilį. Jie – kaip šulinys apaugęs žole.… skaityti daugiau

Pagrindinė Indijos religija kuri apima daugybę įvairių tikėjimų ir ritualų. Induizme pagarbiai žiūrima į pačias įvairiausias religines formas, netgi unikalias. Induizmo tradicija dažnai vadinama ir Sanatana Dharma – amžinąja religija. Šiuo metu pasaulyje yra netoli milijardo induistų. Dauguma jų gyvena Indijoje, taip pat nemažai Nepale, Bangladeše, Šri Lankoje, Indonezijoje, kai kuriose Afrikos bei vakarų šalyse.

Induizmo ištakos yra senovės arijų tikėjimas (vedizmas) bei vietiniai tautų kultai. Induizmo šventaisiais tekstais laikomos Vedos – žodiniu būdu perduoti kūriniai, skirti dievų šlovinimui. Pats žodis „veda“ reiškia „vydėjimas, regėjimas ir žinojimas, vyda“. Vedoms priskiriami filosofinio pobūdžio kūriniai – Upanišados, Mahabharatos ir Ramajanos Epai, įvairūs mitologiniai pasakojimai Puranos. Dalis jų gerai žinomos praktiškai kiekvienam indui. Bhagavadgita – viena iš labiausiai žinomų Mahabharatos ištraukų, kuri gerbiama už savo išmintį ne tik Indijoje, tačiau ir visame pasaulyje.… skaityti daugiau

Pranam – tai pagarbus pasisveikinimas, išreiškiantis pagarbą. Pagarbą tam, kuris yra tolimesniame tobulėjimo arba evoliucijos laiptelyje. Priešdelis „pra“ verčiamas iš sanskrito, kaip „pirmyn“, „labai stipriai“, o „anama“ – „lenkimas“. Tokiu būdu žodis „pranam“ reiškia „gilų pasilenkimą“, „prostiranije“.

Praktikos ištakos ir prasmė

Vedinės tradicijos žmonės nesako „laba diena“, nedaro apsikabinimų, nebučiuoja vienas kito į žandą ir nenaudoja rankų paspaudimo pasisveikinimo metu – vietoj to jie lenkiasi, sujungę delnus prie širdies.

Vakarų tradicijoje panašus poelgis asocijuojamas greičiau su religiniais ritualais, maldomis, prašymais. Todėl pas vakarietį žmogų gali kilti nepatiklumas, sumaištis, protestas. Jam gali pasirodyti, kad nusilenkimas – beprasmiško aklo paklusnumo ir valios nebuvimo simbolis.

Skaitosi, kad išpuikusiam ir pasipūtusiam žmogui labai sunku išreikšti netgi tokią paprastą pagarbą kitam – nusilenkti.… skaityti daugiau

Kai kurie skaičiai senovės tautose laikomi šventi, magiškai, simboliškai atspindintys tam tikrą gamtos paslaptį. Sakralinis skaičius 108 – vienas iš jų, kylantis iš vedinės numerologijos. Tiksliau, iš vedinės kultūros – pačios seniausios planetoje. Skaičius 108 Vedos laikomas stebuklingu tobulumo ir sėkmės skaičiumi. Atlikdamas 108 kartus bet kokioje srityje (treniruotėse, pakartojimuose ir t.t.) žmogus pasiekia tobulumo lygį, informacija tame patikimai įsitvirtina pastovioje atmintyje ir saugomas viso gyvenimo bėgyje.

Senovės indai buvo puikūs matematikai ir skaičius 108 gali būti tikslaus matematinio veikimo produktas, kuris, kaip galvojo, turi specialią numerologinę reikšmę.

– Sanskrito žodynas sudarytas iš 54 raidžių. Kiekvienas vyriškas ir moteriškas, Šiva ir Šakti. 54 x 2 = 108,

– Šri Jantra: Šri Jantroje yra marmos, kur prasilenkia trys linijos ir yra 54 tokie prasilenkimai.… skaityti daugiau