Vedinė kultūra

Mokymas pradedantiems eiti atsižadėjimo nuo pasaulio praktiko Keliu (purna-sanjasi).

1. Daug kartų gerai pagalvok prieš tapdamas sanjasiu.

Sanjasa – tai išėjimas iš tuštybės pasaulio vardan begalinės laisvės paieškos Absoliute.

2. Tapęs sanjasiu gerbk savo pasirinkimą, būk jo vertas, pasilik juo visada ir visur visą gyvenimą, kaip tai bebūtų.

3. Žiūrėk į pasaulį, kaip į didingą iliuziją, sapną ir sąmonės pasireiškimą.

4. Neliesk ginčų, kivirčų, politikos, prekybos ir bendrai viso to, kas suriša šio pasaulio žmones. Neliesk visiškai nieko, apart Dharmos ir Išsilaisvinimo Kelio.

5. Mylėk visus žmones, tačiau nesukurk prisirišimo, tavo statusas įpareigoja ir saugo tave.

6. Padaryk tarnystę Dievui, Dharmai, šventiesiems, sanghai savo pagrindiniu užsiėmimu.

7. Kasdieną klausyk, studijuok šventųjų išminčių šventus raštus iš savo linijos.… skaityti daugiau

Sanjasa – tai svarbus asketizmo suvokimas Induizme. Įprastai jis suvokiamas, kaip atsižadėjimas arba pasaulietiško gyvenimo atsisakymas. Tie, kurie praktikuoja jį yra vadinami muniais, sadhus, baba, svamiai, jogai, džnianiai, avadhutos, paramahansos, jangamai, rišiai, guru ir kiti. Pavadinimai yra labiau kaip titulai, kurie jiems suteikiami pagal jų vienuolišką discipliną, dvasinės praktikos metodus, pažangos ar asmeninės realizacijos lygį praktikoje.

Teoriškai žmogus netampa sanjasiu vien tik atsisakęs pasaulietiško gyvenimo ar laikydamasis vienuolių taisyklių ar elgesio kodekso. Pavyzdžiui, gavęs iniciaciją, užsiauginęs barzdą, apsivilkęs oranžinės spalvos apranga ar prisijungęs prie vienuolių ordino. Žmonės dažnai tai daro norėdami pabėgti nuo spaudimo ir gyvenimo atsakomybių ar norėdami pragyventi iš to.

Sanjasos idėja turi būti giliai persismelkusi ir atsispindėti visuose gyvenimo aspektuose, įskaitant kaip žmogus galvoja, ką daro ir kaip reaguoja į situacijas, kurios kyla gyvenime.… skaityti daugiau

Bhagavadgita kartu su Biblija ir Koranu yra vienas iš pačių žinomiausių šventraščių pasaulio istorijoje, senovės indų epo Mahabharatos ištrauka.

Bhagavadgitos išmintis įkvėpė Tolstojų, Getę, Gegelį, Šopenhauerį, Bethoveną, Gandį ir daugelį kitų, o klausimai, kurie pakeliami knygoje, ypač aktualūs ir šiandieną.

Kurukšetros mūšyje, didingas karys Ardžuna, kankinamas abejonių, nenorintis kovoti prieš savo giminaičius, draugus ir mokytojus, kreipiasi patarimo pas savo važnyčiotoją ir draugą Krišną. Kalbėdami jie pakelia amžinas pareigos, gėrio ir blogio, gyvenimo prasmės temas, aptaria įvairias indų filosofijos ir jogos praktikos temas.

Bhagavadgita. Skaityti:
https://www.hathajoga.lt/bhagavadgita/

Bhagavadgita. Atsisiųsti:
https://www.hathajoga.lt/bhagavadgita.pdf… skaityti daugiau

Tas, kuris atsikratė visų norų,
Kylančių iš jutimų
Ir yra laimėje
Susivienijęs su Atmanu –
Tokį galima pavadinti nušvitusiu.

Tas, kuris nesiblaškydamas
Perneša bet kokias kančias,
Kuris daugiau nesiveja laimės,
Kuris atsikratė nuo prisirišimų, baimės ir pykčio –
Tokį galima pavadinti išminčiumi.

Tas, kuris prie nieko neprisirišęs,
Kuris susidurdamas su maloniu, nesidžiaugia,
O susidūręs su kvailu, nesielvartauja,
Tas įsitvirtino išmintyje.

Tas, kuris kaip vėžlys,
Įtraukęs galvą ir kojas į šarvą
Pilnai atskiria savo jutimus
Nuo suvokimo objektų –
Tas įsitvirtino išmintyje.

Būna, kad net susilaikant nuo malonumų,
Žmogus nepraranda jiems skonio,
Tačiau kai patiri Aukščiausiojo skonį,
Tampi abejingas
Pasaulietiškų malonumų skoniui.

Netgi žmogus, įvaldęs dvasines žinias,
Gali tapti auka
Savo neramių jutimų
Ir jie – prieš jo valią –
Įtrauks jo širdį, kaip jis
Bebandytų juos sulaikyti.… skaityti daugiau

Brahmanai – tai dvasiniai mokytojai, šventieji, asketai, mistikai, jogai. Tai šiek tiek ne tie jogai, kurie šiandieną vaikšto į fitnesą ir daro asanas sveikam stuburui. Brahmanų kategorijai priskiriami labai aukšto lygio dvasiniai mokytojai. Jų gyvenime vyrauja gerovės guna: dažniausiai jie būdavo laisvi nuo pasaulietiškų prisirišimų, netapatindavo savęs su materialiu kūnu ir jų veikla būdavo nukreipta dalintis žiniomis. Tai buvo jų Dharma. Pas kiekvieną varną yra savo Dharma, tai yra sava paskirtis.

Brahmanų kategoriją atitinka tokios savybės: „Vidinė ramybė, savęs įvaldymas, asketizmas, švara, kantrybė, sąžiningumas, žinios, išmintis ir religingumas – tokios yra brahmanų savybės, per kurias jie veikia“.

Brahmanams jau nebeįdomūs tokie „vaikiški žaidimai“, kaip valdžia, šlovė, garbė, prestižas. Įprastai prie brahmanų pasaulėžiūros prieina žmonės, kurie savo praėjusiuose gyvenimuose jau yra praėję daugybę pamokų ir suvokė, kad mažai vertinga tai, kuo labiausiai domisi kšatrijai, vaišu ir šudros.… skaityti daugiau

Įprastai kšatrijus yra vadinamas karys, tačiau tai nevisai taip. Kšatrijų domina valdymas, valdžia, politika, gebėjimas valdyti žmones. Karalius – valdovas būtų puikus kšatrijaus pavyzdys. Kšatrijus ima ant savęs atsakomybę už visuomenę ir supranta, kad jo atstovus reikia saugoti ir ginti, įskaitant ir nuo pačių savęs. Nei vaišu (amatininkas), nei šudros (juodadarbis) negali organizuoti savęs, jiems reikalingas tas, kuris yra viršuje, nustatinėja tvarką ir discipliną.

Į kšatrijaus kelią žmogus ateina su suvokimu, kad tai turi padaryti būtent jis, remiantis pagrindiniu kšatrijaus suvokimu – teisingumu. Tokiu būdu jis sukuria ir kontroliuoja tą tvarką, pagal kurią turi gyventi visuomenė.

Jeigu vaišu ima atsakomybę tik už savo šeimą, tai kšatrijus ima atsakomybę jau už visą visuomenę ar net planetą.… skaityti daugiau

Kita varna – vaišu. Čia priskiriami verslininkai, amatininkai, žemdirbiai. Tie, kurie uždirbinėja pragyvenimui naudodami tam tikrus instrumentus arba kažkokius intelektinius gebėjimus.

Vaišu yra pririšti prie kaupimo idėjos. Beje, jų turtai nebūtinai turi būti išreikšti pinigine forma, tai gali būti didelė giminė, jaučiamas giminaičių, protėvių palaikymas, patikima ateitis, kurią aprūpina palikuonys. Į sveikatą žiūrima, kaip į tam tikrą potencialą ir savotišką turtą. Įprastai vaišu teikia prioritetą šioms sritims: šeima, vaikai (čia dažnai naudojama frazė giminės pratęsimas), sveikata, darbas. Pagrinde dėl to jie ir gyvena.

Vaišu turi pakankamai išvystytą intelektą. Ir buhalteris iš prigimties, gerai sudedinėjantis skaičius, ir matematikas, su džiaugsmu išskaičiuojantis integralus, naudoja vaišu lygio galimybes.

Vaišu domina tik tai, prieš ką jis gali pastatyti žodį „mano“.… skaityti daugiau

Senovės vedinėje visuomenėje suvokimas „varna“ nustatydavo žmogaus evoliucijos ir išsivystymo lygį, kuris atitinka jo asmeninį išsivystymo lygį. Pagal tai visa visuomenė būdavo skirstoma į keturias varnas.

Savo varnos žinojimas padeda nustatyti dabartinį išsivystymo lygį ir naudojant konkrečius metodus pakelti jį į aukštesnį evoliucijos lygį.

Žemiausiame socialiniame laiptelyje yra žmonės, atliekantys patį paprasčiausią juodą darbą. Juos vadina šudromis. Kita kategorija – tai vaišu, amatininkai, verslininkai, savo darbu uždirbantys pragyvenimui. Būtent jų būdavo daugiausiai. Toliau – kšatrijai arba kariai, gebantys valdyti ginklus ir saugantys tą visuomenę, kurioje gyvendavo. Jie būdavo atsakingi už tai, kad pasaulyje karaliautų teisingumas, būtų laikomasi tam tikrų įstatymų. Ir ketvirta kategorija yra brahmanai – žinių saugotojai.

Žmogaus varna priklauso nuo sielos sukauptos patirties ir kokią evoliucijos atkarpą siela praėjo praėjusiuose gyvenimuose.… skaityti daugiau

Padapudža – tai senovinis vedinis ritualas, išreiškiantis pagarbą tėvams arba dvasiniams mokytojams (guru), gerbiamiems svečiams, šventiems žmonėms. Tokiu būdu jiems išreiškiamas nuolankumas ir pagarba už jų rūpestį, išmintį, gerovę, turtus, energiją, kuriamą gerovę.

Žodis „pada“ išvertus iš sanskrito reiškia pėdą.

Indų tradicijoje laikoma, kad kiekviena gyva būtybė yra Dievo dalelė, todėl išreikšdami padėką Aukščiausiajam esančiame kito kūne, kartu prisipildome didingųjų dorybių.

Galvodami apie vyresnius per mintis, per žodžius, per žvilgsnius, per prisilietimus mes gauname jų palaiminimus.

Indijoje yra įprasta paliesti pėdas ir gauti palaiminimą. Induizme praktiškai visose šeimose atliekamas šis gestas. Tikima, kad kai žmogus nusilenkia žemyn ir paliečia vyresniųjų pėdas, jų ego yra sumažinamas ir toks poelgis išreiškia pagarbą amžiui, patirčiai, pasiekimams ir žmogaus išminčiai, kieno pėdos yra paliečiamos.… skaityti daugiau

1. Aš jaučiu, kad egoizmas – mano pati baisiausia liga. […] Be abejonės, visos šio pasaulio problemos kyla iš egoizmo. Egoizmas sunaikina savikontrolę, gerovę ir ramybę.

2. Kai norai atkrenta, viduje jaučiama didingiausia palaima ir ramybė.

3. Nėra kito kelio į išsigelbėjimą, tik asmeninio proto kontrolė.

4. Tas vienintelis, kuris turi būti pažintas, yra kiekvieno viduje, tačiau yra nepastebimas, būdamas taip arti.

5. Kokios pastangos, tokie ir rezultatai.

6. OM – tai neduali Sąmonė, laisva nuo visų iškreipimų.

7. Kas gali iššaukti didesnes kančias, nei neramus protas?

8. Tas, kieno protas dėka jogos praktikos įsitvirtino ramybėje, mato Esmę teisingai.

9. Akys, kurios mato visus šio pasaulio objektus, nemato savęs.

10. Geriausias būdas, kuriuo galima įveikti protą, yra pilna laisvė nuo norų, vilčių ir lūkesčių santykyje į bet kokius dalykus bet kuriuo metu.… skaityti daugiau