Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Skyrius:

Vedinė kultūra

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Mahabharata lietuviškai [Knyga]

mahabharata-lietuviskai-knyga-pristatymas

Mahabharata – tai vienas iš didingiausių pasaulinės literatūros kūrinių, legendinis senovės Indijos epas, kuris iki šių dienų traukia skaitytojus ir galutinės esmės ieškotojus. Literatūrinis Mahabharatos pasakojimas supažindina skaitytojus su pagrindiniais Mahabharatos epo herojais, įvykiais, padeda suvokti aukščiausius etinius ir dorovinius principus, kuriais per daugybę amžių buvo statoma Vedinė civilizacija.

Šioje knygoje rasite trumpą literatūrinį Mahabharatos epo pasakojimą.

Mahabharata lietuviškai. Skaityti:
https://www.hathajoga.lt/mahabharata-lietuviskai-knyga/

Mahabharata lietuviškai. Atsisiųsti:
https://www.hathajoga.lt/mahabharata-lietuviskai-knyga.pdfskaityti daugiau


10 Jamų ir 10 Nijamų Induizme

Dešimt etinių, moralinių ir savidisciplinos apribojimų Induizme, kurie padeda gerinti santykį su aplinkiniu pasauliu ir savimi.

Laikydamiesi jamų ir nijamų mes pakeliame savo sąmonės lygį į aukščiausias čakras – atjautą, sąmoningumą ir palaimą. Tai natūraliu būdu pritraukia dieviškųjų devų ir Mahadevų palaiminimus.

10 Jamų

1. Ahimsa: Nekenkimas. Nekenkite kitiems savo veiksmais, žodžiais arba mintimis, netgi sapne. Gyvenkite dorą gyvenimą, niekam ir niekada nesukelkite baimės, skausmo ir kančių. Jauskite Dievą kiekviename. Maitinkitės vegetariška mityba.

2. Satja: Teisingumas. Sakykite tik tai, kas tiesa, pripildyta gerumo, naudinga ir būtina. Išpildykite savo pažadus. Neturėkite paslapčių nuo šeimos ar draugų. Būkite tikslūs ir nuoširdūs diskusijose. Neapgaudinėkite kitų. Pripažinkite savo klaidas. Neapkalbinėkite, ne piktžodžiaukite ir sakykite tiesą.… skaityti daugiau


Du keliai: šeimos kelias ir vienuolio kelias

Induizme egzistuoja du būdai pragyventi suaugusį gyvenimą. Mes vadiname juos dviem keliais. Dauguma žmonių eina šeimos keliu. Labai nedaugelis renkasi vienuolio kelią. Šeimos santuokoje daug pareigų. Jie kartu kuria ir veda savo namų ūkį. Jie ugdo savo vaikus kaip dvasinius, išsilavinusius savo tautos piliečius. Jie padeda jaunesniems, pagyvenusiems ir vienuolių bendruomenei. Tirukurale tai nusakoma taip: „Pirmoji šeimos gyvenimo pareiga – atsidavusiai tarnauti šiems penkiems: Dievui, svečiams, giminaičiams, protėviams ir pačiam sau”.

Gyvenimas santuokoje prasideda nuo santuokos ceremonijos, kur duodami įžadai būti ištikimais ir visada laikytis dharmos. Vienuoliai eina kitu keliu. Vietoj žmonos ir vaikų, jie apima visą pasaulį, kaip savo šeimą. Pas juos yra du tikslai: tarnystė žmonijai ir Dievo pažinimas.… skaityti daugiau


Trumpa Parašuramos gyvenimo istorija. Vedinės istorijos

Valios jėgą galima sustiprinti su gydomųjų žolių, brangakmenių, jogos, griežtos disciplinos pagalba, mantrų kartojimu ir dieviškąja malone. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokiomis iš šių priemonių tu pasinaudosi, tu turi būti ant tiek pasinėręs į šį procesą, kad net nesusimąstytum apie tai, ką darai.

Nuo pat ankstyvos vaikystės Parašurama išreiškė didelė susidomėjimą karo menui, ypač šaudymui iš lanko, būdamas visiškai abejingas filosofijai ir dvasinei praktikai. Jo tėvai – tėvas Džamadagni ir motina Renuka – buvo išmintingi žmonės, o jis pats iš prigimties buvo apdovanotas geraširdiškumu ir dažnai išreikšdavo nepaprastą gailestingumą ir atjautą žmonėms. Tačiau vaikas pasilikdavo negailestingas tiems, kas laužydavo principus, kuriuos jis laikė šventais. Parašurama mylėjo tėvą, motiną ir guru labiau, nei save arba netgi Dievą ir neapkęsdavo nei menkiausio nepagarbos pasireiškimo į juos.… skaityti daugiau


Kaip banditas Ratnakaras tapo išminčiumi Valmikiu. Vedinės istorijos

Gyveno banditas vardu Ratnakaras, kuris grobdavo ir apiplėšinėdavo žmones miškuose. Kartą tuo mišku keliavo septyni išminčiai. Ratnakaras prisistatė ir pareikalavo iš jų visų vertingų brangenybių, kurias jie turi.

Išminčiai paklausė bandito Ratnakaro, ar jis žino ir supranta, kad grobdamas ir plėšdamas žmones jis kaupia neigiamą karmą, kuri jam blogai atsilieps ateityje.

Susimąstyk apie tai, ką darai. Nejau manai, kad visa tai, ką darai, neturės pasekmių? Tavęs laukia blogos pasekmės. Tačiau dar yra laiko. Daryk tai, ką tau rekomenduojame ir tu atsikratysi visų savo praeities nuodėmių.

– Aš atlieku savo pareigą. Pas mane yra sena motina, tėvas, žmona, vaikai. Kad padėčiau jiems, aš darau tai, ką darau. Jie taip pat dalinai atsako už tas pasekmes, kurias kaupiu savo darbais, nes veikiu jų naudai.… skaityti daugiau


Gyvenimo etapai pagal Vedinę sistemą

Pagal Vedas, žmogaus gyvenimas skirstomas į 4 gyvenimo etapus:

1) Brahmacharyashrama (Mokinystės etapas)
2) Gruhasthashrama (Namų šeimininko etapas)
3) Vanaprasthashrama (Gyvenimas miške/ašrame)
4) Sannyasashrama (Visiškas Atsižadėjimas)

Pirmasis etapas yra brahmacharyashrama mokinystės-studijavimo periodas, kai mokinys gyvena guru ašrame, antrasis yra gruhasthashrama arba namų šeimininko etapas, trečiasis vanaprasthashrama miško klajoklio-atsiskyrėlio gyvenimas, ketvirtas sannyasashrama arba totalaus atsižadėjimo, asketizmo gyvenimas.

Kiekvienas etapas turi specifines pareigas, kurios padeda pasiekti progresą ir tobulumą. Pirmi du etapai tai pravrutti marga arba veikimo kelias ir paskutiniai du nivrutti marga yra atsižadėjimo etapai.

1) Brahmacharyashrama (Mokinystės etapas)

Po upanayana samskaros (švento šniūro ceremonijos), kuri atliekama tarp 8-11 metų, vaikas išsiunčiamas į gurukulą mokytis. Jis studijuoja sanskritą, Vedas, mokslus globojamas guru iki 25 metų.… skaityti daugiau


Vediniai šventraščiai apie mėsos valgymo žalą

skerdykla

Mahabharata. Miško Knyga. 44 dalis. 1-6:

Dangiškajame pasaulyje Ardžuna pamatė nuostabų miestą, pilną daugaus gyventojų. Šio pasaulio šventų darbų darytojų neduota pamatyti … (vardina to nevertus), ir tiems piktadariams, kurie valgo mėsą, per amžius nematyti jo.

Mahabharata. Miško Knyga. 188 dalis. 61-73:

Kai tapę grubūs žmonės, pamiršę apie Dharmą, vartos mėsą ir nesustabdomai girtuokliaus – tai jugų pabaiga.

Mahabharata. Mokšadharma. 302 dalis. 46:

Griežtai, pastoviai ir pilnai, žmonių valdove, susilaikantis nuo mėsos, išvalęs save jogas – įgauna jėgą.

Mahabharata. Anu. 115:40:

Perkantis mėsą žaloja savo turtu, tas, kuris valgo mėsą, daro blogį, mėgaudamasis jos skoniu, mėsininkas daro prievartą, surišdamas gyvūną ir nužudydamas jį. Tas, kuris atneša mėsą arba siunčia atnešti jį, tas, kuris pjausto gyvūno dalis ir tas, kuris perka, parduoda arba gamina maistą ir jį valgo – visi jie atsakingi už gyvų būtybių nužudymo nuodėmę.… skaityti daugiau


Apie godumą

skanda-purana

Godumas (lobha) yra krokodilas, godumas priveda prie nuodėmės, iš godumo kyla pyktis, geismas taip pat kyla iš godumo. Iš tiesų, viskas kyla iš godumo: aptemimas, apgavystės, klaidinga puikybė, noras gauti svetimą gerovę, neišmanymas, Žinių nebuvimas. Svetimo turto pasisavinimas, priekabiavimas prie svetimų žmonių, visos rizikingos avantiūros ir nusikaltimų atlikimas – godumo rezultatas. Godumas turi būti įveiktas tų, kas įveikia save.

Dviveidiškumas, neapykanta, piktžodžiavimas, piktybiškumas yra būdingi godiems žmonėms, neįveikusiems savęs. Jie gali žinoti visas Šastras (šventraščius) tobulai, jie gali būti išsimokslinę, jie gali išsklaidyti abejones, tačiau būdami apimti godumo, jie krenta.

Tie, kurie apimti godumo ir pykčio – neturi gerbiamųjų pagarbos, jie – kaip tie, kas saldžialiežuviai, tačiau nešioja užantyje peilį. Jie – kaip šulinys apaugęs žole.… skaityti daugiau


Joga Vasištha

Joga Vasištha – unikalus indų filosofijos kūrinys, giliai vertinamas už savo praktinę išmintį, kuri dėmesingam skaitytojui padeda pasiekti aukščiausias žinias, savirealizaciją. Laikoma viena iš pagrindinių indų filosofinių tekstų, paaiškinančių mokymo principus pasitelkdama didelį kiekį istorijų. Ji paskirta dvasiškai pažengusiems ieškotojams, tačiau ir kiti taip pat rast šioje knygoje naudingų žinių apmąstymui.

Joga Vasišthoje vyksta dialogas tarp daugelio išminčių, susirinkusių karališkame dvare, kad perduoti aukščiausias žinias princui Ramai. Rama užduoda klausimus, į kuriuos atsako išminčius Vasištha. Vasišthos mokymas liečia visus klausimus, susijusius su vidinėmis asmeninės prigimties žiniomis, o taip pat su pasaulio sukūrimu, palaikymu ir sunaikinimu. Trumpai mokymo esmė tame, kad viskas yra begalinės Sąmonės pasireiškimas, įskaitant materialų pasaulį.

Svami Venkatesananda pridėjo visas pastangas, kad padarytų šią išmintį prieinamą paprastam žmogui.… skaityti daugiau


Induizmas

induizmas

Pagrindinė Indijos religija kuri apima daugybę įvairių tikėjimų ir ritualų. Induizme pagarbiai žiūrima į pačias įvairiausias religines formas, netgi unikalias. Induizmo tradicija dažnai vadinama ir Sanatana Dharma – amžinąja religija. Šiuo metu pasaulyje yra netoli milijardo induistų. Dauguma jų gyvena Indijoje, taip pat nemažai Nepale, Bangladeše, Šri Lankoje, Indonezijoje, kai kuriose Afrikos bei vakarų šalyse.

Induizmo ištakos yra senovės arijų tikėjimas (vedizmas) bei vietiniai tautų kultai. Induizmo šventaisiais tekstais laikomos Vedos – žodiniu būdu perduoti kūriniai, skirti dievų šlovinimui. Pats žodis „veda“ reiškia „vydėjimas, regėjimas ir žinojimas, vyda“. Vedoms priskiriami filosofinio pobūdžio kūriniai – Upanišados, Mahabharatos ir Ramajanos Epai, įvairūs mitologiniai pasakojimai Puranos. Dalis jų gerai žinomos praktiškai kiekvienam indui. Bhagavadgita – viena iš labiausiai žinomų Mahabharatos ištraukų, kuri gerbiama už savo išmintį ne tik Indijoje, tačiau ir visame pasaulyje.… skaityti daugiau