Gyvenimo etapai pagal Vedinę sistemą
Pagal Vedas, žmogaus gyvenimas skirstomas į 4 gyvenimo etapus:
1) Brahmacharyashrama (Mokinystės etapas)
2) Gruhasthashrama (Namų šeimininko etapas)
3) Vanaprasthashrama (Gyvenimas miške/ašrame)
4) Sannyasashrama (Visiškas Atsižadėjimas)
Pirmasis etapas yra brahmacharyashrama mokinystės-studijavimo periodas, kai mokinys gyvena guru ašrame, antrasis yra gruhasthashrama arba namų šeimininko etapas, trečiasis vanaprasthashrama miško klajoklio-atsiskyrėlio gyvenimas, ketvirtas sannyasashrama arba totalaus atsižadėjimo, asketizmo gyvenimas.
Kiekvienas etapas turi specifines pareigas, kurios padeda pasiekti progresą ir tobulumą. Pirmi du etapai tai pravrutti marga arba veikimo kelias ir paskutiniai du nivrutti marga yra atsižadėjimo etapai.
1) Brahmacharyashrama (Mokinystės etapas)
Po upanayana samskaros (švento šniūro ceremonijos), kuri atliekama tarp 8-11 metų, vaikas išsiunčiamas į gurukulą mokytis. Jis studijuoja sanskritą, Vedas, mokslus globojamas guru iki 25 metų. Tiek su turtingais, tiek su skurdžiais mokiniais elgiamasi vienodai ir jie laiko guru savo dvasinių tėvu. Jie gyvena paprastai ir patys save aptarnauja. Jų kasdienė rutina malda, studijavimas ir tarnystė. Jie saikingai valgo maistą, miega ant čiužinio naktį ir atsibunda anksti. Jie tarnauja guru atnešdami medienos, skalbia savo rūbus ir laikosi brahmačarijos (celibato). Jie treniruojasi susilaikyti nuo tapimo piktu, godžiu ir apkalbinėjančiu.
Baigiantis mokslams guru jiems rekomenduoja: „Sakyk tiesą. Atlik savo pareigą. Nebūk tingus studijuodamas Vedas. Niekada nenutrauk ryšio su protėviais. Niekada neatsižadėk tiesos ir pareigos. Niekada nepiktnaudžiauk savo turtais, gerove ir studijuok Vedų mokymą. Visada atlik pareigas devas (dievams) ir pitrus (protėviams). Gerbk savo motiną, tėvą, mokytoją ir svečią kaip devas (dievą). Daryk tik tuos veiksmus, kurie nesutepa tavęs.”
Kai mokinys duoda guru dakshina (paaukojimą, dovaną), mokinys grįžta namo. Šiandieną tokia mokymosi gurukuloje praktika yra retenybė. Vaikai įprastai lanko formalias mokyklas, koledžus ir kitas mokymo institucijas.
2) Gruhasthashrama (Namų šeimininko etapas)
Antrame gyvenimo etape jaunuolis susituokia ir tampa namų šeimininku. Santuoka yra šventa Induizme. Šiame etape namų šeimininkas palaiko kitas tris grupes. Žmona yra laikoma vyro antroji pusė. Žmonai yra būtina dalyvauti kiekviename religiniame ir socialiniame rituale, kurį atlieka vyras. Tik tuomet ritualai yra laikomi pilni ir suteikia vaisius. Formaliai, per tuoktuves uždegta ugnis atnešama į namus ir palaikoma neužgesinama visą laiką. Šiai ugniai namų šeimininkas atlieka homą (grūdų, ghee ir ryžių paaukojimus) ir gieda mantras/maldas, kad patenkintų protėvius ir devus. Kai kažkuris iš šeimos narių miršta, laidotuvių laužas yra uždegamas su šia ugnimi.
Namų šeimininkas yra išmokytas uždirbti pinigus atlikdamas savo dharmą, t.y. sąžiningai ir aukodamas tam tikrą kiekį labdarai. Jis gimdo palikuonis ir susilaiko nuo svetimoteriavimo. Taip pat jis gerbia ir aptarnauja savo svečius.
Namų šeimininko gyvenimas yra nuo 25 iki 50 metų.
3) Vanaprasthashrama (Gyvenimas miške/ašrame)
Trečiasis etapas vadinamas vanaprasthashrama. Tai tarpinis etapas tarp namų šeimininko ir sanjasio (visiško atsižadėjimo). Kaip brahmacharyashrama paruošia žmogų šeimyniniam gyvenimui, taip vanaprasthashrama paruošia jį sannyasashramai.
Atlikęs namų šeimininko pareigas, idealiu variantu vyras ir žmona turi pasitraukti (atsiskirti) į vienatvę į miškus ir užsiimtų dvasine sadhana (čia turima mintyje, kad seniau miškuose būdavo ašramai, kur gyvendavo dvasiniai mokytojai ir jie mokydavo tokius žmones).
Šiandieną namų šeimininkas ir šeimininkė nepalieka namų, tačiau ženkliai įsitraukia į dvasinę praktiką. Idealiu variantu jie keliauja po piligrimines vietas daršanu, satsangams ir mantrų-maldos praktikai. Tai atitraukia juos nuo aktyvaus šeimos, namų ir verslo gyvenimo.
4) Sannyasashrama (Visiškas Atsižadėjimas)
Idealiame variante, finaliniame etape atliekamas absoliutus atsižadėjimas nuo visų turtų, prisirišimų, ritualų ir ceremonijų (atlikimo). Vyras atsižada visų šeimyninių ryšių ir eina pas sannyasi (guru), kad jį inicijuotų į vienuolių ordiną. Jis nusiskuta galvą ir nešioja šafrano arba baltos spalvos drobę. Nuo šio taško visos jo socialinės atsakomybės ir tikslai yra laikomi užbaigti ir jo vaikai prižiūri (rūpinasi) jo žmona. Sanjasis leidžia laiką medituodamas, kontempliuodamas ir praktikuodamas. Jis siekia realizuoti atmaną ir Dievą, išsižada malonumų, pykčio, pavydo, negatyvių pasireiškimų ir ego.
Sanjasis yra visų socialinių sluoksnių (varnų) ir keturių gyvenimo etapų meistras, valdovas. Jis yra gerbiamas visų. Šiandieną įprastai namų šeimininkai neina sanjasių keliu, kaip numatyta, tačiau net ir likdami su šeima, jie praktikuoja bhadžanas, meditacijas ir šastrų skaitymą.
Štai tokiu būdu senovės vediniais laikais ir dabar Induizme yra organizuojama holistinio tobulėjimo sistema individualiai žmogui ir visai visuomenei.