Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Skyrius:

Sąmoningumas

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Padmasambhavos pranašystė. Guru Rinpoče. Ištrauka

Padmasambhava

Kaip teigia senovės tekstai, Padmasambhava šiame pasaulyje atsirado ne įprastu gimimu, o antgamtiniu būdu – buvo rastas kaip 8-metis berniukas švento ežero viduryje lotoso žiede, esančio mistinės Udijanos šalies centre, egzistavusio kažkur šiaurės-vakarų Indijoje.

Padmasambhava pasiekė pilną sąmonės realizaciją ir transformaciją į dieviškąją, kas leido jam parodyti daugybę stebuklų: atgimimai skirtinguose pavidaluose, mirusiųjų prikėlimas, ateities išpranašavimas, o gyvenimo pabaigoje išsklaidyti savo fizinį kūną vaivorykštės šviesoje, grįžus į dangų…

Paaugės jis klajojo po Indiją, kur išmoko daugybę įvairių dvasinių praktikų ir ištobulino savo meistriškumą. Po ko buvo pakviestas Tibeto karaliumi Trisong Decenu dalinti Budos mokymą “sniegų šalyje”.

Savo antgamtinių jėgų pagalba demonstruodamas įvairius stebuklus ir įveikęs daugybę kliūčių, jis išplatino VIII amžiuje Budos mokymą po visą Tibetą.… skaityti daugiau


Atjauta – žmogaus laimės pagrindas. Dalai Lama

Dalai Lama

Jo Šventenybės Dalai Lamos kalba Laisvosios prekybos centre Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje, 1996-ųjų liepos 19-ąją

Manau, kiekvienas žmogus turi vidinį „aš“ jausmą. Negalime paaiškinti, kodėl šis jausmas gyvas mumyse. Jis yra ir tiek. Jį lydi noras būti laimingiems ir nepatirti kančių. Tai visiškai pateisinama: turime savaime suprantamą teisę pasiekti kuo daugiau laimės ir atsikratyti kentėjimo.

Visa žmonijos istorija vystėsi to jausmo skatinama. Iš tikrųjų jis būdingas ne tik žmonėms. Budisto požiūriu, net mažiausias vabalėlis jį turi ir pagal savo galimybes stengiasi pasiekti kažkiek laimės ir išvengti skausmo.

Tačiau žmonės daug kuo ir skiriasi nuo kitų gyvų būtybių. Šie skirtumai kyla iš žmogaus proto. Kadangi esame protingi ir labiau išsivystę, tai mūsų galimybės didesnės.… skaityti daugiau


Ištraukos iš Šri Činmoi knygos apie dvasingumą ir jogą

Šri Činmoy

Kas yra dvasingumas?

Dvasingumas – tai mokslas, mokinantis, kaip pasiekti proto ramybės ir aukščiausio pasitenkinimo tyriausia šio žodžio prasme. Šiuo metu karštai trokštame daugelio dalykų, bet niekas iš to, ką gauname, neatneša pasitenkinimo. Dvasingumas sako mums, jog pasitenkinimą surasime tiktai gyvendami tinkamą ir dievišką gyvenimą – paprastumo, tyrumo ir atsidavimo gyvenimą. Gyvendami dievišką gyvenimą, mėginame transformuoti ir prašviesinti blogąsias savybes ir suaktyvinti gerąsias.

Sakote, jog kūnui mirus siela sugrįžta į savo pačios pasaulį. Kas yra tas sielos pasaulis?

Taip kaip žemė yra mūsų kūno pasaulis, taip yra ir pasaulis, vadinamas sielos pasauliu. Visi esame Dievo vaikai. Vaikas visados turi namus. Pažaidęs keletą valandų žaidimų aikštelėje, grįžta namo Paskui, pailsėjęs, kitą dieną vėl eina žaisti.… skaityti daugiau


Pagrindinis egzaminas žmogaus gyvenime

Pagrindinis egzaminas žmogaus gyvenime

Įgaudamas žmogišką kūną ir gyvendamas gyvenimą, kiekvienas individas susiduria su daugybe gerovinių ir sunkumą keliančių situacijų ir įvykių. Kiekvieno gyvenimo yra tam tikri etapai. Ribos. Pamokos. Egzaminai. Kai žmogui iškyla pasirinkimas, kokiu keliu judėti toliau. Tačiau vienaip ar kitaip bet kuris gyvenimas ateina prie pabaigos ir žmogus prieina prie pagrindinio savo gyvenimo egzamino.

Galima pagalvoti, kad dabar dar yra laiko, kad mirtis ateis visai negreitai. Tačiau mirtis gali ateiti pas mus netikėtai, būnant senais, jaunais arba visiškai jaunais: „Mes gyvename apsupti tūkstančių mirtinų pavojų. Mūsų gyvenimas primena žvakę vėjyje. Mirties vėjas pučiantis iš visur bet kuriuo momentu gali ją užgesinti“ (Nagardžuna). Jeigu žmogaus gyvenimas yra ilgas ir su metais mintys apie mirtį pradeda lankyti vis dažniau ir dažniau, tai gali išsivystyti kitas scenarijus.… skaityti daugiau


SANJASA – Vienuolystė Induizme. Pirma dalis

Sanjasa - Vienuolystė Induizme

Filme „Sanjasa“ pasakojama apie Vienuolystės principus Induizmo tradicijoje.

Vienuolystės tradicija (sanjasa) Sanatana Dharmoje Induizme – tai vidinė asketinio gyvenimo kultūra, filosofinio ir teorinio mokymo, intensyvios jogos praktikos, tarnystės žmonėms kelias. Tas, kuris pasirenka tapti sanjasiu, pasirenka šį kelią, kaip atsižadėjimo nuo pasaulio kelią, intensyvios dvasinės praktikos kelią. Šiame išsivystymo etape žmogus paskiria savo gyvenimą tarnystei Dievui, guru (mokytojų) linijai ir šventai Dharmai.

Filme dalyvauja:

Šri Guru Svami Višnudevananda Giri
Maha-jogas Somnath Giri Maharadž Pilot Baba
Sanjasis Ramanatha Giri
Sanjasis Muktananda Giri

Tai pirma iš penkių dalių.

Žiūrėti:
https://www.hathajoga.lt/sanjasa-pirma-dalis-hathajogalt.mp4

Originalus vaizdo įrašas:
https://youtu.be/OhL9m-Mor0Iskaityti daugiau


Kaip susigrąžinti sveikatą

Polis Bregas. Kaip susigrąžinti sveikatą

Viena iš nuostabiausių žmogaus organizmo savybių – sugebėjimas atsinaujinti. Pavyzdžiui, jeigu jūs įsipjausite, tai tuojau naujas audinys paeis pažeistas ląsteles ir žaizda užgis. Jeigu jums lūžo kaulas, tai jis suaugs ir pasidarys dar stipresnis, negu buvo. Bet kuri trauma palyginti greitai užgyja, jeigu jūs nors truputį tuo pasirūpinate.

Mažiau pastebima žala, kurią jūs darote savo organizmui daugelį metų, netinkamai gyvendami. Tačiau organizmas gali gana gerai atsinaujinti po ilgo jo niokojimo, jeigu jūs nepagailėsite laiko ir pastangų.

Tačiau nelaukite, kad stebuklas įvyks tuoj pat. Jums prireikė daug laiko savo organizmui suardyti, todėl reikia laiko ir jam atnaujinti.

Geriau apsisaugoti nuo ligos, negu paskui ją gydyti

Gyvendami pagal maitinimosi natūraliais produktais ir fizinio aktyvumo principus, mes einame sveikatos ir ilgo gyvenimo keliu.… skaityti daugiau


Satja Sai Baba: Mokymas. Karma Joga [knyga]

Satja Sai Baba: Mokymas. Karma Joga. Knyga

Knygoje surinkti patarimai ir mokymai, kuriuos Bhagavan Šri Satja Sai Baba duodavo tiek atskiriems žmonėms, tiek ir grupėms žmonių. Vienas autoritetingiausių Satja Sai Babos gyvenimo ir veiklos tyrėjų Profesorius N. Kasturi užrašė šias mintis ir patarimus, kurie pirmą kartą publikuoti Indijoje „Prašanti Nilajam“ ašrame.

Tarnystė Dievui – tai nesavanaudiška tarnystė žmonėms. Tarnaudami kitiems jūs tarnaujate sau turėdami retą galimybę išvalyti ir pakeisti savo sąmonę. Dėka šios knygos pamokymų, mes galime sužinoti apie šią svarbiausią dvasinę praktiką ir patirti Mokytojo žodžių tikrumą.

Satja Sai Baba moko svarbiausių žmogiškųjų vertybių: tiesos, doros, ramybės, meilės bei taikumo. Jo kalbos skirtos visiems žmonėms – kad ir kokios jie būtų tautybės, kad ir kokią religiją išpažintų.… skaityti daugiau


Kuklumas

Kas yra kuklumas

Kuklumas – tai gebėjimas elgtis ramiai, santūriai, nesigirti savo nuopelnais, susilaikyti, bendraudamas su kitais žmonėmis jis nesiekia atkreipti į save dėmesio.

Kuklumas – tai šviesos spindulys, kuris paruošia protą išminčiai, o širdį – tiesai.

Kuklumas suteikia jūsų charakteriui spindesį. Jis atspindi malonę, kurią pastebi visi.

Kuklus žmogus nesigiria ir neklauso, kai jį giria kiti. Jame nėra puikybės ir išdidumo. Jis labai ir labai paprastas.

Save mylintis žmogus pastoviai kalba tik apie save, tuo tarpu kuklus visada vengia tapti aptarimo objektu.

Kuklaus žmogaus kalba įkvepia ir pakylėja. Pripildyta meilės ir išminties ji prasismelkia į kitų širdis ir persmelkia jas. Jis leidžia tiesai šviesti visame jos didingume.

Nesipuikuokite savo talentais ir pasiekimais, neužsiiminėkite savireklama.… skaityti daugiau


Ištraukos iš Satja Sai Babos knygos: Veikimo joga

Satja Sai Baba. Knyga: Veikimo joga. Mokymas. Ištraukos

1. Negėdink kitų, rasdamas juose trūkumus. Paieškok – ir rasi tuos pačius trūkumus pas save. Pasaulis tampa geresnis, kai tu tobulėji pats.

2. Gerai suvok tai: priversk kūną paklusti tavo valiai. Niekada nepataikauk jam ir netenkink jo kaprizų. Griežtai kontroliuok jį, kruopščiai treniruok. Tai atšaldys potraukius ir pripildys kūną jėga. Tu išvystysi savyje dorovę ir kūnas taps tinkamas dvasinei disciplinai ir meditacijai.

3. Egoizmas ir vidinė ramybė – nesuderinami. Žmogus įgauna ir įsisavina daugybę egoistiškų įpročių. Tai įneša nesantaiką į jo sielą. Egoizmas aptemdo dieviškosios žmogaus prigimties spindesį. Kai žmogus įveikia savo egoizmą, išnyksta visas nerimas, visa dvasinė nesantaika ir žmogus pasiekia tikrąją laimę.

4. Nežudyk, nesvetimauk, nevok, negerk spiritinių [alkoholinių] gėrimų, nevalgyk mėsos.… skaityti daugiau


Proto įprotis blaškytis

proto-iprotis-blaskytis-oumru

Dauguma žmonių leidžia savo protui blaškytis ir tenkinti jo asmeninę valią ir norus. Jis pastoviai klajoja, kinta ir šokinėja nuo vieno objekto prie kito. Jis nepastovus ir reikalauja įvairovės. Protas neapkenčia monotoniškumo. Jis panašus į išlepintą vaiką, kuriam tėvai viską leidžia arba blogai išauklėtą gyvūną.

Daugelio iš mūsų protai primena laukinių gyvūnų žvėryną. Pas kiekvieną protą savo polinkiai, savo prigimtis ir savo kelias. Daugumai iš mūsų nesuvokiamas toks dalykas, kaip proto apribojimai.

Proto įprotis blaškytis pasireiškia skirtingai. Namų šeimininko protas klajoja po kinoteatrus, teatrus, cirkus ir taip toliau, tuo tarpu sadhu protas klajoja po Varanasi, Vrindavaną ir Našiką.

Jeigu jūs pradedate skaityti kažkokią knygą, tai privalote užbaigti ją skaityti prieš pradedant kitą.… skaityti daugiau