Penki harmoningo gyvenimo principai
Sveikame kūne – sveika siela: yra didelė retenybė
Štai pilna populiaraus posakio versija ir antra jos dalis vos ne pilnai keičia pasakytų žodžių prasmę. Kaip dažnai galima matyti žmones, kurie siekia būti fiziškai sveikais, pamiršta apie dvasinį tobulėjimą, nesilaiko bazinių etinių moralinių principų, tuo pačiu keldami žalą ir sau, ir aplinkiniams.
Būtent todėl jogoje pirmieji laiptai yra etiniai ir moraliniai principai ir tik po jų – prasideda praktikos su fiziniu kūnu. Todėl, kad sveikas gyvenimo būdas, tai, visų pirma, harmonija.
Ir šiandieną išnagrinėsime pagrindinius principus, kurie leis žmogui būti harmonijoje su savimi ir aplinkiniu pasauliu.
• Mes matome realybę per savo proto prizmę.
• Ką atidavei – tas tavo, ką pasilikai – tas prapuolė.
• Ekonomiškai naudoti tai, ką turime.
• Daryti gerai ar nedaryti iš viso.
• Krizė – postūmis tobulėjimui.
Pasistengsime išnagrinėti šias penkias pagrindines koncepcijas, kurios leis gyventi harmoningą ir sąmoningą gyvenimo būdą.
Mes matome realybę per savo proto prizmę
Buddistų vienuolis Šantideva rašė savo filosofiniame traktate:
Visus galima įveikti – įveikiant vien savo protą. Visos baimės, o taip pat visos begalinės kančios – kyla iš proto. Šantideva
Jeigu išanalizuoti savo pojūčius vienose ar kitose nemaloniose situacijose, tai galima prieiti prie šokiruojančios išvados apie tai, kad kančias mums kelia ne pati situacija, o mūsų santykis į ją. Štai įdomus posūkis, taip? Yra toks pakankamai plačiai paplitęs susirgimas, kaip kinofobija – šunų baimė. Ir ši baimė ant tiek iracionali, kad tvirtas ir sveikas vyras gali drebėti iš baimės, kaip vaikas, matydamas mažutį nekaltą šunelį, pas kurį net ir dantų dar nėra.
Ir kaip taisyklė, jokie argumentai čia neveikia – suveikia tam tikra negatyvi nuostata pasąmonėje, sukurta psichotraumine situacija iš tolimos praeities ir viskas – baimė apima žmogų. Iracionali, nelogiška, gyvulinė baimė paralyžuoja suaugusį, adekvatų žmogų, kuris viskame, kas neliečia jo fobijos – tobulai protingas ir sveiko proto.
Tai kas gi tampa kančių priežastimi? Nekaltas šunelis ar neadekvati proto reakcija? Atsakymas akivaizdus. Tačiau jeigu šioje situacijoje atsakymas akivaizdus daugeliui, tai laikyti savo kančių priežastimi, pavyzdžiui, blogą orą arba ilgą buvimą kamštyje – tai praktiškai įprastas dalykas ir jeigu tokiam žmogui pasakyti, kad savo kančias jis pats sau sugalvojo, tai jis jausis labai nepatogiai.
Tačiau iš esmės ši situacija niekuo nesiskiria nuo situacijos su šuneliu – tik mūsų santykis į vienus ar kitus dalykus verčia mus kentėti arba džiaugtis. Pas žmogų, kuris nekenčia nuo kinofobijos, šunelis sukelia tik daug pozityvių emocijų, tai yra objektas vienas ir tas pats, o suvokimai – skirtingi.
Dažniausiai mes negalime padaryti kardinalios įtakos tam, kas vyksta aplinkui mus. Tačiau mes galime pakeisti savo santykį į tai. Taip, vasarą karštą, žiemą šalta, viršininkas beprotis, o kaimynas balkone rytais rūko, trukdydamas daryti mankštą. Tačiau jeigu nėra realios galimybės pakeisti gyvenamo regiono, darbo ir adekvatus dialogas su kaimynais neįmanomas – pasilieka tik išmokti vienodai žiūrėti į tai. Prie to pačio, verta prisiminti apie karmos dėsnį, pagal kurį mes negalime susidurti su didesne problema nei ta, kurią patys sukūrėme. Ir to suvokimas – iš karto leis sumažinti pasipiktinimą ir įgauti kantrybę.
Pabandykite pritaikyti šią idėją realiame gyvenime. Pradėkite nuo paprastų dalykų – jeigu yra kažkas, kas šiek tiek nuodija jums gyvenimą – pabandykite į tai žiūrėti abejingai. O štai jeigu pavyks suvokti, kad visi sunkumai veda į tobulėjimą – galimai, pavyks dar ir pamėgti savo problemą.
Ką atidavei – tas tavo, ką pasilikai – tas prapuolė
Vėlgi, tai karmos dėsnis. Be jo niekur. Viskas, ką mes atiduodame į šį pasaulį – grįžta mums bumerangu. Anksčiau ar vėliau, tačiau būtinai sugrįžta. Verta tiksliai nustatyti savo tikslą ir jeigu mes norime kažką pasiekti – verta padedinėti kitiems pasiekti šių tikslų. Pavyzdžiui, jeigu yra noras gauti žinias – verta dalintis tomis žiniomis, kurios pas jus jau yra.
Čia galima duoti pavyzdį su bala. Kaip susidaro bala? Bala susidaro dėl tos priežasties, kad nėra vandens judėjimo. Ir jeigu žinios, kurias jūs gaunate, nusėda jumyse, tai jūs pradėsite virsti į balą. Jeigu žmogus pastoviai dalinasi žiniomis – pas jį ateina naujos. Ir tai veikia visose sferose. Kuo daugiau mes atiduodame, tuo daugiau gauname. Visatoje visada egzistuoja balansas – niekas neišnyksta be pėdsako ir neatsiranda iš niekur. Karalius Solomonas rašė: „Paleisk savo duoną vandeniu, nes po daugybės dienų vėl ją rasi.”
Tam, kad kažką gauti, reikia kažką paaukoti ir tai nebūtinai pinigai. Galima paaukoti savo laiką, energiją, žinias ir taip toliau. Kartą pas Buddą atėjo žmogus ir paklausė jo, kaip jam praturtėti. Budda parekomendavo jam aukoti kitiems. Tuomet žmogus paprieštaravo, kad jis labai vargšas ir jam nėra ko atiduoti. Į tai Budda pasakė: „Pas tave yra rankos ir kojos, kad pradėti daryti bent kažką naudingo, pas tave yra liežuvis, kad kalbėti žmonėms gerus žodžius, pas tave yra galimybė tiesiog jiems šypsotis.”
Tai yra, galimybė paaukoti visada yra. Svarbu paleisti šį procesą ir toliau, kaip sakė Jėzus: „Nenuskurs ranka duodančiojo.”
Kitas svarbus klausimas – kam aukoti. Aukoti reikia visada tam, kuris geba tobulėti. Duoti alkoholikui pinigų ant degtinės – tai nėra gerovė, o pats tikriausias nusikaltimas. Bendrai, piniginių paaukojimų klausime, yra daug povandeninių akmenų. Jūs niekada tiksliai negalite būti įsitikinę tuo, kad jūsų priemonės bus panaudotos tinkamai. Todėl vertingiausia kuo galima dalintis – tai žinios.
Ekonomiškai naudoti tai, ką turime
Šiuolaikinė vartojimo paradigma skatina mus vos ne kiekvienais metais keisti garderobą, telefoną, techniką ir taip toliau. Kažkas „išėjo iš mados”, kažkas sulūžta ir suplyšta nuo netvarkingos eksploatacijos ir taip toliau. Svarbu suprasti, kad bet koks naujas pirkinys – tai ne tik pinigų švaistymas, kiek dar ir energijos švaistymas. Visi daiktai, kurie jus supa – yra palaikomi jūsų energijos.
Kaip jūs galvojate, kodėl vienuoliai visose religijose ir tradicijose gyvena asketiškai? Kad nukreiptų energiją į dvasinio tobulėjimo kryptį – šią energiją būtina išlaisvinti iš materialios sferos. Atsisakant nuo visko, paliekant tik tai, kas būtiniausia, tuomet žmogus geba sutaupyti milžinišką kiekį energijos ir to dėka – pasiekti sėkmę.
Išeiti į vienuolyną tai, žinoma, kelias ne kiekvienam, o ir ne visiems tai reikalinga. Tačiau apriboti save nuo pertekliaus (nuo to, kas nereikalinga) – bus naudinga kiekvienam. Paanalizuokite kam jūs švaistote pinigus, laiką, energiją. Ar viskas jums suteikia naudą? Ir čia klausimas ne tik apie nereikalingo daikto pirkimą. Vienas iš pačių vertingiausių resursų – tai laikas. Žmonės dažnai švaisto laiką beprasmiškam ir neproduktyviam bendravimui. Ir tai taip pat pražūtingai atsiliepia žmogaus tobulėjimui.
Daryti gerai arba nedaryti iš viso
Čia verta iš karto apsaugoti nuo tokio reiškinio, kaip perfekcionizmas. Perfekcionizmas – tai pastovus tobulumo siekis, kuris dažnai priveda prie to, kad darbo atlikimas arba atidedamas, arba užsitempia, arba neatliekamas iš viso. Todėl principe „daryti gerai arba nedaryti iš viso” taip pat svarbu vengti kraštutinumų. Čia labai subtili riba tarp atsakingo santykio ir užduočių atlikimo su pasiteisinimais, neva aš negaliu nieko daryti gerai, tai iš viso nedarysiu. Tai labai pražūtinga pozicija.
Pas kiekvieną iš mūsų yra kažkokie talentai ir kažkokios galimybės. Ir čia klausimas ne tame, kad privesti atliekamą dalyką iki idealios būsenos, o klausimas maksimaliame efektyvume. Tai yra, iškėlus sau užduotį, verta dėti maksimalias pastangas, kad išvengti savęs kaltinimo, santykyje į tai, kad užduotis atlikta, galimai, neidealiai.
Čia taip pat svarbus energijos buvimo klausimas. Jeigu jūs jaučiate, kad vienos ar kitos užduoties atlikimui kol kas nepakanka energijos – galbūt verta atidėti. Tačiau vėlgi svarbu vengti kraštutinumų, jeigu atidėliojimas ant vėliau tapo chroniškas, tai mes jau turime reikalą su banalia tinginyste arba prokrastinacija.
Tokiu būdu, atliekant užduotį, verta pridėti šimtą procentų pastangų. Čia svarbus motyvacijos klausimas – jeigu jūs nepasiruošę panaudoti visos savo energijos užduoties atlikimui. tai verta užduoti sau klausimą dėl to, ar iš tiesų jums reikia daryti tai, ką jūs suplanavote. Įdėkite savo energiją tik į tai, kas jus iš tiesų įkvepia. Ir tuomet atlikimo kokybė savaime taps aukšta.
Krizė – postūmis tobulėjimui
Gyvenimas – tai pastovus kančių ir laimės derinys. Jie keičia vienas kitą, kaip metų laikai ir tai normalus gyvenimo procesas. Be kančių mes negalėtume įvertinti laimės ir neturėtume motyvacijos veikti. Būtent taip, kančios – skatina mus veikti.
Liga – dažnai yra postūmis tobulėti, bet koks diskomfortas – verčia mus atlikti veiksmus, kurie pašalintų šį diskomfortą. Ir būtent todėl krizės – tai progreso postūmis. Tik streso būsenoje žmogus pradeda veikti maksimaliai efektyviai. Čia taip pat svarbus balansas – pastovus stresas veda į išsekimą ir motyvacijos praradimą. Todėl jeigu pastoviai esate streso būsenoje – galimai, jūs kažką darėte ne taip, einate ne savo keliu. Tačiau jeigu jums periodiškai tenka įveikti sunkumus – tai normalu.
Raumenų treniravimas – tai įtampos ir atsipalaidavimo derinys. Pagal tą patį principą vyksta tobulėjimas bet kurioje žmogaus gyvenimo sferoje. Taip pat, kaip skaudantys pojūčiai raumenyse teigia apie tai, kad jie auga ir vystosi, taip pat stresas ir kančios – rodo tai, kad mes įveikiant sunkumus, tampame stipresni. Tačiau kaip ir raumenų treniravime – viskame svarbus saikas. Naujokai, įkvėpti idėjos greitai įgauti gerą formą – jau pačios pirmos treniruotės metu nuvargina save tiek, kad paskui savaitę vaikšto laikydamiesi už sienos. Todėl laimės ir kančių kiekis turi būti subalansuotas. Neimkite ant savęs naštos, kurios negalėsite pakelti.
Štai mes ir išnagrinėjome pagrindinius penkis harmoningo ir sąmoningo gyvenimo principus. Svarbu, kad tai pasiliktų ne tik teorija ir filosofija, apie kurią malonu pakalbėti vakarais virtuvėje. Teorija be praktikos yra mirusi. Kad filosofija būtų praktiška – gautas žinias reikia taikyti gyvenime.
Vaizdo įrašas. Tu gali geriau. Įpročiai (rusų kalba)
