Dzen-buddizmas: pagrindinės idėjos trumpai
Dzen-buddizmas – Mahajanos buddizmo mokykla, plačiai paplitusi Kinijoje. Pats žodis „dzen” kyla nuo termino „dhyana”, kuris jogoje ir buddizme plačia prasme reiškia tobulą meditaciją, o siaura prasme – proto sukoncentravimą į tobulą objektą. Kitas dzen-buddizmo mokyklos pavadinimas – „Buddos Širdis”, arba „Buddhahridaja.”
Dzen-buddizmo mokyklos parampara ima pradžią nuo pačio Buddos Šakjamunio. Jis perdavė šį mokymą vienam iš savo pačių talentingiausių mokinių – Mahakašjapai. Į Kiniją šį mokymą atnešė buddistų vienuolis Bodhidharma penktame mūsų eros amžiuje. Dzen-buddizmo mokyklos širdimi laikomas Šaolin vienuolynas. Po Bodhidharmos išėjimo dzen-buddizmo mokymas susiskaidė į penkias mokyklas, iš kurių šiandieną išsisaugojo tik dvi: Caodun ir Linczi. Septintame amžiuje dzen-buddizmas atėjo į Korėją, o devintame amžiuje dzen-buddizmas pradėjo plisti Japonijoje.
Dzen-buddizmas: pagrindiniai principai
Dzen-buddizmas neigia daugelį buddistinių koncepcijų, laikydamas juos iliuziniais. Pavyzdžiui, į nirvanos koncepciją nežiūrima rimtai, nes Budda nedavė aiškaus paaiškinimo tam, kas tai yra, tik kartais sakydavo savo mokiniams, kas nėra nirvana. Todėl dėl savo praktiškumo dzen-buddizmas neskiria dėmesio mokytis koncepcijų, kurios nesusijusios su konkrečiais praktiniais aspektais.
Meditatyvinės dzen-buddizmo praktikos turi meditacijas su koncentracija į kažkokį objektą arba mintį. „Vienos minties būsena” – tai pagrindinė praktika dzen-buddizme. Tiksliau, tai ne visai praktika, tai būsena, kurią praktikuojantys dzen-buddizmą siekia pasiekti koncentracijos būdu į meditacijos objektą. Koncentruojantis į kažkokį ypatingą teiginį, žmogus evoliucionuoja pagal principą „apie ką tu galvoji – tuo tu ir tampi.”
Yra toks psichologinis sutrikimas – ipochondrija. Tai susirgimas, kai žmogus savo įtarumo dėka sugalvoja sau ligą ir ant tiek sau įteigia tai, kad ta liga ir pradeda pas jį pasireikšti. Tokiu būdu galima padaryti išvadas, kad mūsų protas – galingiausias instrumentas, kuris gali tiek atgaivinti, tiek ir užmušti. Ir jeigu jam duoti laisvą valią, tai jis gali privesti mus iki pilnos beprotybės, o štai jeigu įvaldyti protą (priversti protą paklusti) – rezultatas bus tiesiog stulbinamas. Ši idėja ir yra dzen-buddizmo praktikos pagrindas.
Dzen-buddizmo mokykla turi keturis bazinius aspektus:
• Žinių perdavimas iš širdies į širdį, tai yra tiesiogiai, subtiliame lygyje nuo mokytojo mokiniui.
• Absoliutaus tekstų autoritetų nebuvimas. Pirmine pripažįstama tik patirtis ir praktika.
• Mokymo perdavimas nesimboliniais metodais, tai yra žodžiais arba veiksmais, kurie nepašvęstiesiems atrodys beprasmiški.
• Buddos būsenos įgavimas per savo vidinio pasaulio stebėjimą (pažinimą).
Formaliai būdamas klasikinio Mahajanos buddizmo atšaka, dzen-buddizmas iš esmės nuo jo skiriasi. Dzen-buddizmo mokykla nepripažįsta raštų autoriteto, dzen-buddizmas nesiremia klasikinėmis buddistinėmis sutromis. Pirminiu dalyku dzen-buddizme laikoma asmeninė patirtis ir praktika, o filosofinės koncepcijos ir įvairūs tekstai praktiškai neturi jokio svorio. Net pačio autoritetingiausio mokytojo žodžiams verta kelti abejonę ir tikrinti juos per asmeninę patirtį. Būtent todėl dzen-buddizme visiškai nėra dogmatizmo arba kažkokių nusistovėjusių filosofinių koncepcijų, o pati kryptis skaitosi maksimaliai praktiška ir efektyvi.
Dzen-buddizme sekėjai laikosi tokių veikimo ir realybės suvokimo principų:
• Būti būsenoje „čia ir dabar” – maksimaliai koncentruotis į tai, ką darai šiuo momentu, o ne pasiduoti įvairiems apmąstymams, fantazijoms arba nerimui apie praeitį ar apie ateitį.
• Veikti, o ne tik filosofuoti – taip savo mokinius skatina Bodhidharma, kad nesilyginti su senovės filosofais, kurie daug mąstė, o, kaip sakoma, pasiliko ten pat.
• Veikti taip, kaip sako širdis, o ne ilgalaikė analizė ir beprasmiai filosofavimai.
• Neįsitempti ir nesijaudinti. Pasaulis tobulas ir tik dėl asmeninio netobulumo mes matome jame iliuzines ydas. Svarbu teisingai suprasti šią koncepciją – kalba neina apie neveikimą ir šventišką gyvenimo būdą. Kalba apie lygų ir racionalų realybės suvokimą.
• Neutralus suvokimas to, kas vyksta. Visi įvykiai neutralūs pagal savo prigimtį ir tik mūsų protas juos skirsto į malonius ir nemalonius.
• Būti atviram viskam, kas nauja – nepavirsti į fanatiką ir dogmatiką, kuris įsitikino, kad jau pažino Esmė, o visi, kas su juo nesutampa, yra klaidingi.
Tai bendri principai, kurių laikosi dzen-buddizmo pasekėjai. Jeigu padaryti apibendrinimą, tai dzen-buddizmo esminiai principai:
• Meditacija. Koncentracija į tobulą objektą – vizualizaciją arba mintį, veda į proto nuraminimą, neprisirišimą, ramybę ir savikontrolę.
• Džiaugsmas nuo veikimo proceso. Visų veikimų tikslas – džiaugsmas. Kančios mums suteikia būtent tai, kad mes prisirišame prie veikimo rezultatų – laukiame iš realybės vieno ar kito rezultato, o pas realybę savi planai. Dzen-buddizmo pasekėjai mokosi gauti malonumą nuo pačio veikimo proceso, ką jie bedarytų.
• Būsena „čia ir dabar.” Yra toks posakis: gyvenimas nuostabus, jeigu neprisiminti praeities, negalvoti apie ateitį ir negyventi dabartyje. Iš tiesų taip ir yra. Mūsų protas – begalinio nerimo šaltinis. Mes prisimename praėjusius nemalonumus, jaudinamės dėl to, kaip viskas susidės toliau ir pergyvename dėl to, kad dabar viskas vyksta ne taip, kaip mes tikėjomės. Dzen-buddizmas siūlo paleisti praeitį, juk ji jau praėjo, vienodai žiūrėti į vykstančius įvykius, juk jie visi neutralūs pagal savo prigimtį ir nesijaudinti dėl ateities, juk į tą pačią ateitį dar reikia mokėti patekti. O juk galima patekti į tokią ateitį, kurioje tiesiog nebus mus gąsdinančių įvykių, o galima patekti į tokią ateitį, kurioje jau nebus jūsų. Todėl jaudulys dėl ateities – pats beprasmiškiausias pasaulyje užsiėmimas.
Dzen-buddizmo vertingas tame, kad jis yra maksimaliai praktiškas. Jame nėra jokių keistų filosofinių koncepcijų, dogmų, ritualų r taip toliau. Dzen-buddizmo pagrindas yra paprastos gyvenimiškos tiesos, kurios kiekvieną gali padaryti laimingu ir padėti evoliucionuoti. Dzen-buddizmo praktikai visiškai nereikia pusei gyvenimo užsidaryti vienuolyne, ši mokykla siūlo visiškai realias paprastas praktikas, kurias gali praktikuoti kiekvienas megapolio sąlygose ir įprastame socialiniame gyvenime.
Šaltinis: OUM.RU
