Buddizmas

„Išminčius tada surinko ką tik nupjautą žolę ir, radęs prieglobstį didžiojo medžio pavėsyje, atsisėdo ir prisiekė tol nesikelti, kol nepraregės.”

Taip indų poetas Ašvagosa aprašo Sidharthos Gautamos praregėjimą po figmedžiu Bodh Gajoje.

Šis dvasinis įvykis, pakreipęs pasaulio religinę tėkmę, nutiko maždaug prieš 2500 metų mažame šiaurės rytų Indijos kaimelyje, kur dabar yra Bodh Gaja. Čia po plačiomis figmedžio šakomis indų princas, vardu Sidhartha Gautama, šešerius metus bergždžiai ieškojęs didžiosios gyvenimo prasmės, atsisėdo sukryžiavęs kojas ir pasinėrė į gilią meditaciją. Per naktį, nutviekstą mėnesienos, jis pasiekė praregėjimą, arba nirvaną ir tapo Buddha, Prabudusiuoju, kurio mokymas turės įtakos milijonams pasaulio žmonių.

Medis, po kurio pavėsingomis šakomis Gautama įžengė į lemtingąją meditaciją, vėliau buvo pramintas Bodhi, arba Nušvitimo medžiu, o pati vietovė Buddhos sekėjams tapo šventa.… skaityti daugiau

Dzen-buddizmas – Mahajanos buddizmo mokykla, plačiai paplitusi Kinijoje. Pats žodis „dzen” kyla nuo termino „dhyana”, kuris jogoje ir buddizme plačia prasme reiškia tobulą meditaciją, o siaura prasme – proto sukoncentravimą į tobulą objektą. Kitas dzen-buddizmo mokyklos pavadinimas – „Buddos Širdis”, arba „Buddhahridaja.”

Dzen-buddizmo mokyklos parampara ima pradžią nuo pačio Buddos Šakjamunio. Jis perdavė šį mokymą vienam iš savo pačių talentingiausių mokinių – Mahakašjapai. Į Kiniją šį mokymą atnešė buddistų vienuolis Bodhidharma penktame mūsų eros amžiuje. Dzen-buddizmo mokyklos širdimi laikomas Šaolin vienuolynas. Po Bodhidharmos išėjimo dzen-buddizmo mokymas susiskaidė į penkias mokyklas, iš kurių šiandieną išsisaugojo tik dvi: Caodun ir Linczi. Septintame amžiuje dzen-buddizmas atėjo į Korėją, o devintame amžiuje dzen-buddizmas pradėjo plisti Japonijoje.… skaityti daugiau

Yongey Mingyur Rinpoche – visame pasaulyje žinomas meditacijos mokytojas, asmeniškai pažįstamas su nerimo ir panikos atakomis, nuo kurių kentėjo vaikystėje ir paauglystėje, kol neišmoko transformuoti savo panikos per meditacijos praktiką.

Mokytojas gimė Nepale 1975 metais ir vaikystėje pradėjo mokytis meditacijos pas savo tėvą Tulku Urgyen Rinpoche, taip pat gerai žinomą Buddizmo meistrą. Gavo klasikinį dvasinį išsilavinimą, mokydamas praktinių ir filosofinių Tibeto Buddizmo disciplinų pas didingiausius šios senovinės tradicijos meistrus.

Dar būdamas vaikas Mingyur Rinpoche susidomėjo šiuolaikiniu mokslu dėka pokalbių su mokslo žmonėmis, kurie lankėsi ir mokėsi praeidinėti retrytus pas jo tėvą ir Dalai-lamą, o suaugusiame amžiuje pradėjo bendradarbiauti su neurofiziologais ir psichologais, įskaitant Ričardą Deividsoną ir Antuana Lutcą iš Viskonsino Universiteto, tyrimų projekte, kur buvo tiriamas meditacijos poveikis smegenims ir sąmonei.… skaityti daugiau

Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis gyveno netoli nuo Savatthi Džetos giraitėje esančiame Anatthapindikos vienuolyne. Kartą vienas vienuolis meditavo netoli nuo Palaimintojo. Sėdėdamas su sukryžiuotomis kojimis, jis laikė kūną tiesiu, o protą dėmesingu ir aiškiai suvokiančiu, kentėdamas be kažkokių skundų stiprius aštrius diegiančius skausmus – pasireiškiančius praėjusių poelgių rezultatus.

Matydamas tai Palaimintasis suvokė šio momento reikšmingumą ir suformulavo įkvepiantį ketureilį:

Vienuolis atidėjęs visus ateities poelgius,
Nubraukė nuo savęs praeities poelgių dulkes.
Tvirtas, kuklus ir ramus,
(Išgyvenantis skausmą) jam nereikalinga pasauliečių pagalba (vaistai).… skaityti daugiau

Savatthi. [Palaimintasis pasakė]: „Vienuoliai, ši sansara neturi pasiekiamos pradžios. Nematyti pirmo momento, kai būtybės [pradėjo] klaidžioti ir klajoti [suktis atgimimų rate], sukaustyti neišmanymo ir supančioti troškimo. Kaip jūs galvojate, vienuoliai? Ko daugiau, ašarų srauto, kurį išliejote, kol klaidžiojote ir klajojote šio ilgo [sukimosi atgimimų rate] bėgyje, vaitodami ir raudodami nuo susijungimų su tuo, kas nemalonu, nuo išsiskyrimo su tuo, kas malonu – to ar vandens keturiuose didinguose vandenynuose?”

„Kaip mes suprantame Dhamma, kurios išmokė Palaimintasis, vien tik to daug daugiau, nei vandens keturiuose didinguose vandenynuose, [o būtent] – ašarų srauto, kurį išliejome kol klaidžiojome ir blaškėmės šio ilgo [sukimosi atgimimų rate] bėgyje, vaitodami ir raudodami nuo susijungimo su tuo kas nemalonu, nuo išsiskyrimo su tuo, kas malonu.”

„Gerai, gerai vienuoliai!… skaityti daugiau

Dilgo Khyentse Rinpoche (1910 – 1991) aukšto realizacijos lygio meditacijos meistras, mokslo žmogus, poetas ir mokyklos Njingma linijos laikytojas.

Aukščiausia jo realizacija buvo tame, kad visiems, kam pasisekė susitikti su juo gyvenimo kelyje, jis tapdavo atrama – mylinčio gerumo, išminties ir atjautos pavyzdžiu. Jis buvo gerbimas vidų Tibeto Buddizmo mokyklų atstovų ir duodavo mokymą daugeliui žinomų mokytojų, įskaitant Jo Šventenybę Dalai-lamą XIV.

Jis nenuilsdamai darbavosi, kad išsaugotų ir platintų Dharmą, publikuojant tekstų rinkinius, statydamas stupas ir vienuolynus, duodant mokymus tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Jo darbo rinkiniai Tibeto kalba suskaičiuoja dvidešimt penkis išsamius tomus.

Nuo 15 iki 28 metų jis didžiąją dalį laiko praleido tyliame atsiskyrime. Nutolusiuose atsiskyrimuose uolose, jis nepertraukiamai meditavo į meilę, atjautą ir norą atvesti visas gyvas būtybes į laisvę ir nušvitimą.… skaityti daugiau

Lama Tubten Zopa Rinpoche gimė 1946 metais Nepalo kaimelyje Thami, Solo Khumbu apylinkėse Everesto kalno papėdėje. Nuo pat ankstyvo amžiaus jis išreiškė save kaip neįprastas vaikas ir trijų metų amžiaus buvo pripažintas Laudo-lamos reinkarnacija. Laudo-lama praeityje gyveno šioje vietoje oloje Laudo ir tapo realizuotu Njingma jogu. Paskutinius dvidešimt savo gyvenimo metų jis praleido atsiskyrime uoloje meditacijose, nutraukdamas jas tik tam, kad duoti mokymus ir patarimus Solo Khumbu slėnio gyventojams ir kaimyninėms apylinkėms. Jis buvo nesustabdomas savo darbuose vardan kitų gerovėse. Ėjo kalbos, kad paskutiniais gyvenimo metais jis pilnai atsikratė ir nuo poreikio miegoti.

Jaunasis Lama Zopa Rinpoche pradėjo savo mokymą Solo Khumbu tradiciška Tibeto maniera – nuo raidyno. Vėliau jis gavo tradicijos Njingma pašventinimus nuo pagrindinio Thami vienuolyno vadovo, kurį vadino Lama Gaga (lama-senelis).… skaityti daugiau

Taip aš girdėjau. Kartą Budda buvo ant Koršuno kalno, apsuptas susirinkusiųjų, tarp kurių:

– Dešimt tūkstančių didingų bodhisattvų-mahasattvų
– Vienuolių vyrų ir vienuolių moterų
– Pasauliečių vyrų ir moterų
– Aštuoni didingieji nagai
– Pasaulio kraštų saugotojai
– Asurai, gandharvai ir kitos būtybės

Jie visi susirinko aplink Blagoslovenąjį, kad klausytų Dharmos.

Tuo metu bodhisattva Pradžniadžniana pakilo iš savo vietos, pataisė aprangą, palenkė dešinį kelį ir sudėjęs delnus kreipėsi į Blagoslovenajį:

„O Blagoslovenyj, aš stebėjau aštuoniasdešimt keturis tūkstančius pasaulinių sistemų ir pamačiau, kad ten gimusios būtybės patiria įvairias savo veiksmų pasekmes:

– Vieni apimti troškimų, pykčio ir puikybės
– Kiti stato šventyklas, palaiko Sanghą
– Treti laikosi moralinių įžadų, padeda tiems, kuriems reikalinga pagalba

Kodėl egzistuoja tokia karminių rezultatų įvairovė?”

Blagoslovenyj atsakė: „Visa tai – praėjusių poelgių rezultatai.… skaityti daugiau

Kyabje Kalu Rinpoche (1905 – 1989) Tibeto Buddizmo lama Kagju tradicijoje, meditacijos meistras. Vienas iš pirmųjų Buddizmo mokytojų vakaruose.

Kalu Rinpoče gimė Khame (Tibete). Jo tėvas, jogas ir gydytojas, buvo tiesioginis trijų meistrų mokinys, Rime judėjimo įkūrėjų.

Trylikos metų amžiuje Kalu Rinpoče priėmė vienuolio įžadus vienuolyne Pellung, viename iš pagrindinių Kagju vienuolyne Tibeto vakaruose. Šešiolikos metų Rinpoče buvo priimtas į Kunzang Dečen Ocal Ling – atsiskyrėlių centrą, įkurtą Džamgono Kongtrulo Lodre Taje. Čia jis atliko tradicinį trijų metų atsiskyrimą vadovaujant lamai Norbu Tondrupa. Po to iš jo jis gavo Karma Kagju ir Šangpa Kagju tradicijų perdavimą.

Po atsiskyrimo Kalu Rinpoče nepertraukiamai mokėsi ir praktikavo vadovaujant daugeliui įvairių Tibeto linijų ir tradicijų lamoms.… skaityti daugiau