Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Skyrius:

Buddizmas

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Buddizmo meistrai. Dilgo Khyentse Rinpoche

Dilgo Khyentse Rinpoche (1910 – 1991) aukšto realizacijos lygio meditacijos meistras, mokslo žmogus, poetas ir mokyklos Njingma linijos laikytojas.

Aukščiausia jo realizacija buvo tame, kad visiems, kam pasisekė susitikti su juo gyvenimo kelyje, jis tapdavo atrama – mylinčio gerumo, išminties ir atjautos pavyzdžiu. Jis buvo gerbimas vidų Tibeto Buddizmo mokyklų atstovų ir duodavo mokymą daugeliui žinomų mokytojų, įskaitant Jo Šventenybę Dalai-lamą XIV.

Jis nenuilsdamai darbavosi, kad išsaugotų ir platintų Dharmą, publikuojant tekstų rinkinius, statydamas stupas ir vienuolynus, duodant mokymus tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Jo darbo rinkiniai Tibeto kalba suskaičiuoja dvidešimt penkis išsamius tomus.

Nuo 15 iki 28 metų jis didžiąją dalį laiko praleido tyliame atsiskyrime. Nutolusiuose atsiskyrimuose uolose, jis nepertraukiamai meditavo į meilę, atjautą ir norą atvesti visas gyvas būtybes į laisvę ir nušvitimą.… skaityti daugiau


Buddizmo meistrai. Lama Zopa Rinpoche

Lama Tubten Zopa Rinpoche gimė 1946 metais Nepalo kaimelyje Thami, Solo Khumbu apylinkėse Everesto kalno papėdėje. Nuo pat ankstyvo amžiaus jis išreiškė save kaip neįprastas vaikas ir trijų metų amžiaus buvo pripažintas Laudo-lamos reinkarnacija. Laudo-lama praeityje gyveno šioje vietoje oloje Laudo ir tapo realizuotu Njingma jogu. Paskutinius dvidešimt savo gyvenimo metų jis praleido atsiskyrime uoloje meditacijose, nutraukdamas jas tik tam, kad duoti mokymus ir patarimus Solo Khumbu slėnio gyventojams ir kaimyninėms apylinkėms. Jis buvo nesustabdomas savo darbuose vardan kitų gerovėse. Ėjo kalbos, kad paskutiniais gyvenimo metais jis pilnai atsikratė ir nuo poreikio miegoti.

Jaunasis Lama Zopa Rinpoche pradėjo savo mokymą Solo Khumbu tradiciška Tibeto maniera – nuo raidyno. Vėliau jis gavo tradicijos Njingma pašventinimus nuo pagrindinio Thami vienuolyno vadovo, kurį vadino Lama Gaga (lama-senelis).… skaityti daugiau


Sutra apie karmos rezultatus (Karmavipāka-sūtra)

Taip aš girdėjau. Kartą Budda buvo ant Koršuno kalno, apsuptas susirinkusiųjų, tarp kurių:

– Dešimt tūkstančių didingų bodhisattvų-mahasattvų
– Vienuolių vyrų ir vienuolių moterų
– Pasauliečių vyrų ir moterų
– Aštuoni didingieji nagai
– Pasaulio kraštų saugotojai
– Asurai, gandharvai ir kitos būtybės

Jie visi susirinko aplink Blagoslovenąjį, kad klausytų Dharmos.

Tuo metu bodhisattva Pradžniadžniana pakilo iš savo vietos, pataisė aprangą, palenkė dešinį kelį ir sudėjęs delnus kreipėsi į Blagoslovenajį:

„O Blagoslovenyj, aš stebėjau aštuoniasdešimt keturis tūkstančius pasaulinių sistemų ir pamačiau, kad ten gimusios būtybės patiria įvairias savo veiksmų pasekmes:

– Vieni apimti troškimų, pykčio ir puikybės
– Kiti stato šventyklas, palaiko Sanghą
– Treti laikosi moralinių įžadų, padeda tiems, kuriems reikalinga pagalba

Kodėl egzistuoja tokia karminių rezultatų įvairovė?”

Blagoslovenyj atsakė: „Visa tai – praėjusių poelgių rezultatai.… skaityti daugiau


Buddizmo meistrai. Kalu Rinpoche biografija

Kyabje Kalu Rinpoche (1905 – 1989) Tibeto Buddizmo lama Kagju tradicijoje, meditacijos meistras. Vienas iš pirmųjų Buddizmo mokytojų vakaruose.

Kalu Rinpoče gimė Khame (Tibete). Jo tėvas, jogas ir gydytojas, buvo tiesioginis trijų meistrų mokinys, Rime judėjimo įkūrėjų.

Trylikos metų amžiuje Kalu Rinpoče priėmė vienuolio įžadus vienuolyne Pellung, viename iš pagrindinių Kagju vienuolyne Tibeto vakaruose. Šešiolikos metų Rinpoče buvo priimtas į Kunzang Dečen Ocal Ling – atsiskyrėlių centrą, įkurtą Džamgono Kongtrulo Lodre Taje. Čia jis atliko tradicinį trijų metų atsiskyrimą vadovaujant lamai Norbu Tondrupa. Po to iš jo jis gavo Karma Kagju ir Šangpa Kagju tradicijų perdavimą.

Po atsiskyrimo Kalu Rinpoče nepertraukiamai mokėsi ir praktikavo vadovaujant daugeliui įvairių Tibeto linijų ir tradicijų lamoms.… skaityti daugiau


Dharma – jūsų kelias į tikrąją paskirtį ir prasmę

Kiekvienas žmogus, pradedantis eiti asmeninio tobulėjimo keliu, anksčiau ar vėliau užduoda klausimus: „Kokia gyvenimo prasmė? Kokia mano tikroji paskirtis?” Rytų dvasinėse tradicijose atsakymas į šią paiešką yra sudėtas į platų ir daugialypį suvokimą – dharma. Tai ne tik abstrakti filosofija, o praktinis kompasas, kuris padeda rasti savo unikalų kelią ir gyventi harmonijoje su Visata ir pačiu savimi.

Šiame straipsnyje mes detaliai išnagrinėsime kas yra dharma, kaip šį suvokimą traktuoja buddizme ir induizme, kuo jis skiriasi nuo individualios paskirties (svadharmos) ir kaip pritaikyti šias senovines žinias šiuolaikiniame gyvenime.

Kas yra dharma: nuo visatos dėsnio iki asmeninės pareigos

Suvokimas „dharma” (sanskritu) arba „dhamma” (pali kalba) yra pagrindinis tiek induistų, tiek ir buddistų tradicijoje.… skaityti daugiau


Siddharta Gautama. Budda iš Šakjų giminės. Gyvenimo aprašymas [Knyga + Audioknyga]

siddharta-gautama-budda-is-sakju-gimines-gyvenimo-aprasymas-knyga-pristatymas

Prieš du su puse tūkstančių metų turtingoje Šakjų karalystėje gyveno princas vardu Siddharta.
Jis turėjo daugybę dorybių, todėl karališka šeima matė jame būsimą valdovą. Tačiau jaunasis princas nenorėjo nei sosto, nei turtų, nei laimingo šeimos gyvenimo. Kankinamas amžinų būties klausimų, Siddharta paliko rūmus, kad rastų priemones nuo senatvės, ligų ir mirties.

Šioje knygoje rasite princo Siddhartos Gautamos gyvenimo aprašymą ir dvasinio tobulėjimo kelią į nušvitimą.

Siddharta Gautama. Budda iš Šakjų giminės. Gyvenimo aprašymas. Skaityti:
https://www.hathajoga.lt/siddharta-gautama-budda-is-sakju-gimines-gyvenimo-aprasymas-knyga/

Siddharta Gautama. Budda iš Šakjų giminės. Gyvenimo aprašymas. Atsisiųsti:
https://www.hathajoga.lt/siddharta-gautama-budda-is-sakju-gimines-gyvenimo-aprasymas-knyga.pdf

Siddharta Gautama. Budda iš Šakjų giminės. Gyvenimo aprašymas. Audioknyga:

skaityti daugiau

Kas yra Vipassana

Vipassana – tai viena iš seniausių meditacijos rūšių buddizme, kurios pagrindas yra tylos įžadas. Praktika atliekama specialiuose centruose nuo 10 iki 30 dienų.

Išvertus iš sanskrito ‘vipassana’ reiškia ‘įžvalgus matymas’ ir skaitosi, jog praktika padeda pamatyti dalykus tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų.

Kuo praktikuojantys užsiiima tylos metu?

Savęs stebėjimu. Koncentruodamas dėmesį į vidinius procesus, pavyzdžiui, kvėpavimą, žmogus geba suvokti giluminius šaltinius, sujungiančius protą ir kūną, prajausti, kaip iš minčių gimsta fiziniai pojūčiai ir atvirkščiai.

Taip pat vipassanoje praktikuojantys turi griežtai reglamentuotą dienos rėžimą. Atvykus į meditacijos centrą reikia atiduoti saugojimui viską, kas gali blaškyti – telefonus, kompiuterius, tušinukus, bloknotus, kitas asmeninės praktikos priemonės. Su savimi pasilieka tik apranga, lovos užtiesalai, asmeninės higienos priemonės.… skaityti daugiau


Karmos rūšys, kurios trumpina ir ilgina mūsų gyvenimą

Karmos rūšys, kurios trumpina mūsų gyvenimą

Pavyzdžiui, egzistuoja karmos rūšys, kurios daro tavo gyvenimą trumpesniu. Išvardinsiu jas čia:

– Bet kokios gyvos būtybės nužudymas.
– Džiaugsmas nuo to, kad kažkas nužudė bet kokią gyvą būtybę.
– Pozityvūs palaikantys pokalbiai kiekvieną kartą apie tai, kai kažkas nužudo bet kokią gyvą būtybę.
– Daryti viską, kas įmanoma, kad žmonės, kurie jums nepatinka, kad jie išeitų iš gyvenimo.
– Teigiamai atsiliepti apie tai, kai kažkas, kas jums nepatinka, išeina iš gyvenimo.
– Daryti abortą.
– Kalbėti teigiamai apie tai, kad kažkas daro abortą.
– Padaryti altorių ant kurio atnešamos paaukojimui tokio būtybės, kaip azijiniai buivolai, karvės, kiaulės, vištos arba kitos būtybės.
– Aukoti gyvūnus, nes jūs tikite, kad tai padės jūsų protėviams arba kitiems žmonėms – arba apsaugos šiuos žmones nuo žalos.… skaityti daugiau


Kodėl Buddos ir įprasti žmonės susilaiko nuo mėsos valgymo

Angulimaliya Sutra:

Mandžušri paskelbė: “Tai dėl tathagatagarbha – Buddos susilaiko nuo mėsos valgymo.”

Ir Valdovas pridėjo:

Taip yra, Mandžušri. Nėra nei vienos gyvos būtybės, klajojančios samsaroje neturinčios pradžios ir pabaigos, kuri nebūtų buvusi tavo motina ar sese. Kaip individas, gimęs šunimi, gali po to tapti tavo tėvu. Vienas kūnas ir kito kūnas yra tas pats kūnas. Todėl Nušvitusieji nevalgo mėsos. Be to, Mandžušri, dharmadhatu – tai bendra visų būtybių prigimtis, todėl Buddos susilaiko nuo mėsos valgymo.

Mandžušri taip pat pasakė: “Valdove, yra kitos, įprastos būtybės, kurios taip pat susilaiko nuo mėsos.”

Rezultatas už gyvų būtybių nužudymą ir mėgavimąsi jų mėsa

Saddharmasmrityupasthana Sutra:

Sutroje pasakyta:

Tie, kurių poelgiai piktybiniai, yra tie, kurie pripildys Pragarą Didingu Karščiu, patirdami savo beprotiškumo vaisius.… skaityti daugiau


Bodhisattvos Kelias. Amžinos nepastovaus pasaulio vertybės

bodhisattvos-kelias

Prieš du su puse tūkstančio metų, įveikęs Maros armiją ir atstovėjęs prieš jo gudrybes ir pagundas, Budda Šakjamuni pasuko niekada nepasuktą Dharmos Ratą. Pirmą pamokymą jis davė Elnių Parke savo buvusiems bendražygiams-asketams, kurie pamatę, kad jis atsisakė atšiaurių asketiškų praktikų, nusprendė, kad jis nusimušė nuo kelio. Kai jis savo bendražygiams išdėstė pirmąjį pamokymą, jie suprato, kad jis pažino esmę. Joje Tathagata išdėstė savo Mokymo pagrindą: Keturias gerovines tiesas:

– egzistuoja kančios,
– egzistuoja kančių priežastis – norai ir prisirišimai,
– egzistuoja būsena sustabdanti kančias – nirvana,
– į nirvaną veda Gerovinis aštuonlypis kelias.

Šie keturi Mokymo aspektai tapo Buddos pasekėjų filosofijos pagrindas. Keturiasdešimt metų jis vaikščiojo mokydamas ir pasakodamas savo mokiniams apie Nirvaną ir apie tai, kaip ją pasiekti.… skaityti daugiau