Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Skyrius:

Buddizmas

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Siddharta Gautama. Budda iš Šakjų giminės. Gyvenimo aprašymas [Knyga + Audioknyga]

siddharta-gautama-budda-is-sakju-gimines-gyvenimo-aprasymas-knyga-pristatymas

Prieš du su puse tūkstančių metų turtingoje Šakjų karalystėje gyveno princas vardu Siddharta.
Jis turėjo daugybę dorybių, todėl karališka šeima matė jame būsimą valdovą. Tačiau jaunasis princas nenorėjo nei sosto, nei turtų, nei laimingo šeimos gyvenimo. Kankinamas amžinų būties klausimų, Siddharta paliko rūmus, kad rastų priemones nuo senatvės, ligų ir mirties.

Šioje knygoje rasite princo Siddhartos Gautamos gyvenimo aprašymą ir dvasinio tobulėjimo kelią į nušvitimą.

Siddharta Gautama. Budda iš Šakjų giminės. Gyvenimo aprašymas. Skaityti:
https://www.hathajoga.lt/siddharta-gautama-budda-is-sakju-gimines-gyvenimo-aprasymas-knyga/

Siddharta Gautama. Budda iš Šakjų giminės. Gyvenimo aprašymas. Atsisiųsti:
https://www.hathajoga.lt/siddharta-gautama-budda-is-sakju-gimines-gyvenimo-aprasymas-knyga.pdf

Siddharta Gautama. Budda iš Šakjų giminės. Gyvenimo aprašymas. Audioknyga:

skaityti daugiau

Kas yra Vipassana

Vipassana – tai viena iš seniausių meditacijos rūšių buddizme, kurios pagrindas yra tylos įžadas. Praktika atliekama specialiuose centruose nuo 10 iki 30 dienų.

Išvertus iš sanskrito ‘vipassana’ reiškia ‘įžvalgus matymas’ ir skaitosi, jog praktika padeda pamatyti dalykus tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų.

Kuo praktikuojantys užsiiima tylos metu?

Savęs stebėjimu. Koncentruodamas dėmesį į vidinius procesus, pavyzdžiui, kvėpavimą, žmogus geba suvokti giluminius šaltinius, sujungiančius protą ir kūną, prajausti, kaip iš minčių gimsta fiziniai pojūčiai ir atvirkščiai.

Taip pat vipassanoje praktikuojantys turi griežtai reglamentuotą dienos rėžimą. Atvykus į meditacijos centrą reikia atiduoti saugojimui viską, kas gali blaškyti – telefonus, kompiuterius, tušinukus, bloknotus, kitas asmeninės praktikos priemonės. Su savimi pasilieka tik apranga, lovos užtiesalai, asmeninės higienos priemonės.… skaityti daugiau


Karmos rūšys, kurios trumpina ir ilgina mūsų gyvenimą

Karmos rūšys, kurios trumpina mūsų gyvenimą

Pavyzdžiui, egzistuoja karmos rūšys, kurios daro tavo gyvenimą trumpesniu. Išvardinsiu jas čia:

– Bet kokios gyvos būtybės nužudymas.
– Džiaugsmas nuo to, kad kažkas nužudė bet kokią gyvą būtybę.
– Pozityvūs palaikantys pokalbiai kiekvieną kartą apie tai, kai kažkas nužudo bet kokią gyvą būtybę.
– Daryti viską, kas įmanoma, kad žmonės, kurie jums nepatinka, kad jie išeitų iš gyvenimo.
– Teigiamai atsiliepti apie tai, kai kažkas, kas jums nepatinka, išeina iš gyvenimo.
– Daryti abortą.
– Kalbėti teigiamai apie tai, kad kažkas daro abortą.
– Padaryti altorių ant kurio atnešamos paaukojimui tokio būtybės, kaip azijiniai buivolai, karvės, kiaulės, vištos arba kitos būtybės.
– Aukoti gyvūnus, nes jūs tikite, kad tai padės jūsų protėviams arba kitiems žmonėms – arba apsaugos šiuos žmones nuo žalos.… skaityti daugiau


Kodėl Buddos ir įprasti žmonės susilaiko nuo mėsos valgymo

Angulimaliya Sutra:

Mandžušri paskelbė: “Tai dėl tathagatagarbha – Buddos susilaiko nuo mėsos valgymo.”

Ir Valdovas pridėjo:

Taip yra, Mandžušri. Nėra nei vienos gyvos būtybės, klajojančios samsaroje neturinčios pradžios ir pabaigos, kuri nebūtų buvusi tavo motina ar sese. Kaip individas, gimęs šunimi, gali po to tapti tavo tėvu. Vienas kūnas ir kito kūnas yra tas pats kūnas. Todėl Nušvitusieji nevalgo mėsos. Be to, Mandžušri, dharmadhatu – tai bendra visų būtybių prigimtis, todėl Buddos susilaiko nuo mėsos valgymo.

Mandžušri taip pat pasakė: “Valdove, yra kitos, įprastos būtybės, kurios taip pat susilaiko nuo mėsos.”

Rezultatas už gyvų būtybių nužudymą ir mėgavimąsi jų mėsa

Saddharmasmrityupasthana Sutra:

Sutroje pasakyta:

Tie, kurių poelgiai piktybiniai, yra tie, kurie pripildys Pragarą Didingu Karščiu, patirdami savo beprotiškumo vaisius.… skaityti daugiau


Bodhisattvos Kelias. Amžinos nepastovaus pasaulio vertybės

bodhisattvos-kelias

Prieš du su puse tūkstančio metų, įveikęs Maros armiją ir atstovėjęs prieš jo gudrybes ir pagundas, Budda Šakjamuni pasuko niekada nepasuktą Dharmos Ratą. Pirmą pamokymą jis davė Elnių Parke savo buvusiems bendražygiams-asketams, kurie pamatę, kad jis atsisakė atšiaurių asketiškų praktikų, nusprendė, kad jis nusimušė nuo kelio. Kai jis savo bendražygiams išdėstė pirmąjį pamokymą, jie suprato, kad jis pažino esmę. Joje Tathagata išdėstė savo Mokymo pagrindą: Keturias gerovines tiesas:

– egzistuoja kančios,
– egzistuoja kančių priežastis – norai ir prisirišimai,
– egzistuoja būsena sustabdanti kančias – nirvana,
– į nirvaną veda Gerovinis aštuonlypis kelias.

Šie keturi Mokymo aspektai tapo Buddos pasekėjų filosofijos pagrindas. Keturiasdešimt metų jis vaikščiojo mokydamas ir pasakodamas savo mokiniams apie Nirvaną ir apie tai, kaip ją pasiekti.… skaityti daugiau


Buddizmas: trumpai ir suprantamai

buddizmas trumpai ir suprantamai

Straipsnis apie buddizmą – filosofinį mokymą, kurį dažnai priima, kaip religiją. Tikėtina, kad ne atsitiktinai. Perskaitę nedidelį straipsnį apie buddizmą, jūs patys nuspręsite ant kiek galima buddizmą priskirti religiniam mokymu ar tai labiau filosofinė koncepcija.

Buddizmas: trumpai apie religiją

Visų pirma, no pat pradžių apibrėžkime, kad nors daugumai žmonių buddizmas – tai religija, įskaitant ir jo pasekėjams, tačiau iš tiesų buddizmas niekada nebuvo religija ir ja neturi būti. Kodė? Nes vienas iš pirmųjų nušvitusių, Budda Šakjamuni, nežiūrint į tai, kad pats Brahma paskyrė jam atsakomybę perdavinėti kitiems mokymą (apie ką buddistai nutyli dėl akivaizdžių priežasčių), Budda niekada nenorėjo daryti iš savo nušvitimo fakto kultą ir tuo labiau garbinimo kultą, kuris vis tik rezultate privedė prie to, kad buddizmą vis daugiau ir daugiau pradėjo suvokti, kaip vieną iš religijų, nors buddizmas toks nėra.… skaityti daugiau


Mačig Labdron apie mūsų proto demonų prigimtį

Papasakosiu apie demonų prigimtį. Mūsų įsivaizdavime demonas – tai kažkas didelio, tamsaus ir baisaus. Susitikę su jais mes pykstamės, mus apima drebulys. Tačiau iš tiesų neegzistuoja jokių demonų.

Tiesa apie juos tokia. Viskas, kas trukdo pasiekti Nušvitimą, yra demonas. Netgi mylimi, rūpestingi giminaičiai gali tapti demonais, jeigu jie trukdo praktikai.

Pats didžiausias demonas iš visų – tai tikėjimas į ego, kaip į pastovų nepriklausomą principą. Jeigu nesunaikinti šio prisirišimo prie ego, demonai blaškys tave į viršų-žemyn. Todėl tu privalai dėmesingai praktikuoti. Sunaikink šį tikėjimo į ego demoną!

Iš pradžių panagrinėkime taip vadinamus pagaunamus demonus. Akis mato formą ir spalvą. Mes jaučiame įsitraukimą toms spalvų formoms, kurias laikome maloniomis ir pasibjaurėjimą toms, kurios atrodo nemalonios.… skaityti daugiau


Džatakos

Džatakos – tai pasakojimai apie buvusius Buddos gyvenimus, kurie yra vieni iš pačių svarbiausių iš buddistinių tekstų. Perskaičius Džatakas etikos ir moralės suvokimas tampa gerokai gilesnis, jūsų sąmonėje praeina daugybė gyvenimiškų situacijų ir susideda įvairiapusis paveikslas, kuris veikia gerokai efektyviau už sausą moralinę teoriją. Jeigu žmogus savo gyvenime atsiduria panašioje situacijoje, tai jis prisimena tą įvairiapusį paveikslą, o ne moralinę struktūrą.

Tokių tekstų, kaip Džatakų skaitymas padeda teisingai sukurti savo santykį su pasauliu. Džatakos, kurioms jau du tūkstančiai metų, padeda jums prisiminti tai, kaip jūs gyvenote, kaip elgėtės savo praėjusiuose gyvenimuose. Jūs galite prisiminti tai vaizdinio pavidalu, energijos pavidalu, motyvo pavidalu. Ir tai padeda jums rasti savo gyvenimišką paskirtį, realizuoti šiam gyvenimui būtinus tikslus ir užduotis.… skaityti daugiau


Šeima buddizme

seima-buddizme

Per 40 metų bendraudamas su savo pasekėjais Budda daugybę kartų įvairiais žodžiais išaiškindavo žmonėms jų supratimui prieinamus metodus savęs paties ir aplinkinio pasaulio pažinimo metodus. Ir gali susidaryti įspūdis, kad įvairiems žmonėms jis kalbėjo skirtingus dalykus, prieštaraujančius vienas kitam. Galbūt jam pavyko pilnai realizuoti posakį “Vienovė įvairovėje”?

Mes taip pat pabandysime išsiaiškinti kokiame etape gaunasi suderinti Buddos mokymą savęs pažinimo kelyje ir aktyvų dalyvavimą šeimyniniame gyvenime. Taigi, išnagrinėsime dvi nuomones:

1. Suderinti lengva ir pas jus, galbūt, pavyks atverti savo potencialą savęs pažinimo kelyje.

2. Reikia teisingai įvertinti savo praėjusių gyvenimų asmeninio tobulėjimo lygį ir neskubėti.

Rusiškas posakis: “Paskubėsi – žmones prajuokinsi, galbūt apie tai. Tai yra svarbu ne tik ką tu darai, tačiau ir tai, kokiame savo išsivystymo etape.… skaityti daugiau


Karma buddizme: 4 sudedamosios dalys

Mūsų pasaulyje viskas sąlygota priežasties-pasekmės ryšiu. Tai atsispindi ir daugelyje liaudies posakių: “Ką pasėsi, tą ir pjausi”, “Kaip šauksi, taip ir atsilieps”, “Kaip trenksi, taip ir gausi” ir taip toliau. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, supaprastintas karmos dėsnio suvokimas ir būtent dėl šios priežasties dažnai kyla tam tikri klausimai ir abejonės tame ar karmos dėsnis veikia. Pavyzdžiui, vienas ir tas pats veiksmas, tačiau atliekamas įvairiomis aplinkybėmis, gali atnešti net ir priešingus rezultatus. Pabandykime išsiaiškinti kodėl tai vyksta.

Karmos suvokimas buddizme

Buddizme karma reiškia sąmoningas veiksmas, atliekamas su tam tikru ketinimu. Kiekvieną veiksmą galima įvertinti nagrinėjant jo keturias sudedamąsias dalis:

– veiksmo objektas,
– motyvacija,
– pats veiksmas,
– santykis į jau atliktą veiksmą.… skaityti daugiau