Reinkarnacija

Kai paprastas žmogus stovi ant mirties slenksčio, tai įprastai visą jo kūną sukausto paralyžius, nutirpsta galūnės ir jis lyg panyra į sapną. Kai nutirpsta kojos, jūs matote jas ir žinote, kad tai jūsų kojos, tačiau jūs negalite nei pajudinti jų, nei žengti pirmyn. Taigi, su besiartinančia mirtimi dauguma žmonių jaučia, kad kūnas tampa pilnai paralyžuotas arba nutirpsta kaip prieš sapną – galūnės, raumenys ir netgi vidiniai organai, įskaitant širdį, plaučius ir diafragmą.

Iš pradžių mirštantysis suvokia lėtai nutirpstančius raumenis ir galūnes. Kai tirpsta širdis, prasideda dusimo priepuolis, todėl, kad plaučiai negali funkcionuoti be širdies veiklos. Šis dusimo jausmas šiek tiek ligotas, nes trunka vienos-trijų sekundžių bėgyje ir iššaukia stiprią mirties baimę.… skaityti daugiau

Ar yra gyvenimas po mirties?

Šis esminis klausimas daro milžinišką įtaką žmonių gyvenimui. Būtent nuo jo priklauso tai, kuo žmogus vadovausis savo gyvenime: ar „ims iš gyvenimo viską“, ar susimąstys apie savo veiksmų pasekmes.

Ar egzistuoja gyvenimas po mirties? Ar siela geba atgimti iš naujo? Ilgą laiką atsakymus į šiuos klausimus atsakydavo religijos ir tik nedaugelis žmonių patirdavo asmeninę patirtį. Dažniausiai tai būdavo aukšto dvasingumo žmonės. Vieni yra bendravę su šventa dvasia, kiti keliavo po tarpinę būseną tarp gyvenimo ir mirties, kažkas buvo pragare arba rojuje, kažkas gyvūno kūne ir taip toliau, tačiau visi jie sutapdavo ties vienu dalyku, kad mes – tai ne mūsų kūnas kurį paskirtą valandą visi palieka.… skaityti daugiau

Mirtis. Ištrauka iš Svamio Šivanandos knygos Dieviškoji palaima

Įvadas

Puikūs mokslininkai, įvairių nuostabių dalykų atradėjai, galingi imperatoriai, kurie darė didžiulius darbus, įkvėpti poetai, nuostabūs menininkai, daugybė rišių, jogų atėjo ir išėjo. Jūs labai trokštate sužinoti, kas su jais nutiko. Ar jie vis dar egzistuoja? Kas yra kitoje mirties pusėje? Ar jie pavirto į neegzistuojančius, ar jie pavirto į nieką ore? Tokie klausimai spontaniškai kyla visų širdyse. Šiandieną kyla tas pats klausimas, kaip ir prieš tūkstančius metų. Niekas negali to sustabdyti, nes tai neatskiriamai susiję su mūsų prigimtimi.

Mirties idėja visuomet buvo stipriausias religijos ir religinio gyvenimo varomoji jėga. Mirtis skatina žmogų ieškoti nemirtingumo.

Žmogus bijo mirties. Žmogus nenori mirti. Jis nori gyventi amžinai.… skaityti daugiau

Mirtis. Kas tai? Neišvengiamas viso kas gyva finalas? Ar perėjimas į kitą realybę, į kitą būseną? Yra nuomonė, kad viskas, kas mus supa – tai viena ar kita sąmonės forma. Akmuo – tai tiesiog grubi sąmonės forma. Jeigu įsivaizduoti, kad žvakė turi sąmonę tai ar galima pasakyti, kad ji mirtinga? Kaip forma – taip, kaip esmė – ne. Jeigu žvakė suvokia save kaip žvakės formą, tai ji mirtinga, nes veikiama ugnies ši forma bus sugriauta (išlydyta). Jeigu žvakė suvokia save kaip vaško gabalą – tai jai mirtis neegzistuoja.

Bhagavad-gitoje Krišna kalba apie tai, kad niekas nemiršta. Kūnas mirtingas, siela – amžina. Ir kiekvienos gyvos būtybės širdyje gyvena nemirtinga siela. Tuo paaiškinamas tas faktas, kad senovės kariai, ypač tie, kurie dalyvavo Kurukšetros mūšyje, nebijojo mirties.… skaityti daugiau

Tikėjimas į sielos persikūnijimą sustiprinamas paslaptingais atvejais, kai tam tikri žmonės, ypatingai vaikai, netikėtai nupasakoja situacijas, susijusias su seniai praėjusiais įvykiais arba su visiškai jiems nepažįstamais žmonėmis, kurie jau yra palikę šį pasaulį.

Reinkarnacijos tema yra milžiniškas kiekis publikacijų. Atlikta nemažai bandymų išsiaiškinti šį procesą. Tačiau šis fenomentas taip pat nepaaiškinamas, kaip ir viskas, kas liečia sielą. Kategoriškai neigti šio reiškinio neįmanoma, nes sukaupta pakankamai nemažai stulbinančių faktų. Yra specialistų protokolu užfiksuoti atvejai, nagrinėjantys šį reiškinį, kurį ne taip paprasta ignoruoti.

Įvairiose Europos, JAV, Indijos šalyse sukurtos solidžios tyrimų bazės, kuriose reinkarnacijos studijavimu užsiiminėja dešimtys mokslininkų. JAV veikia praėjusių gyvenimų tyrimų terapijos Asociacija, į kurią įeina daugiau nei šimtas psichiatrų iš įvairiausių šalių.… skaityti daugiau

Janas Stivensonas, medicinos mokslų daktaras (mirė 2007 metais), vadovavo Virdžinijos universiteto medicinos fakulteto psichiatrijos katedrai. Jam buvo suteikiamas psichiatrijos profesoriaus garbės vardas šiame Universitete. Keturiasdešimties metų bėgyje daktaras Stivensonas tyrinėjo vaikus, kurie spontaniškai prisimindavo savo praėjusius gyvenimus ir pas kuriuos šie prisiminimai turėjo faktinį patvirtinimą. Jis nutarė studijuoti tik vaikus, nes manė, kad jie vargu ar gali sufalsifikuoti tokius prisiminimus. Bendrai daktaras Stivensonas išstudijavo apie 2500 vaikų, pasakojusių savo prisiminimus apie praėjusį gyvenimą. Panašiai 1200 atvejų daktaras Stivensonas galėjo objektyviai patvirtinti vaiko prisiminimus.

Dauguma atveju, kuriuos tyrė Stivensonas, buvo iš Azijos, Indijos ir kitų vietų, kur paplitę mokymai apie reinkarnaciją. Sąlyginai tos šalys, kur reinkarnacija nėra priimta bendros įsitikinimų sistemos, jis numatė, kad bandymai ten gyvenančius vaikus paskatinti pasidalinti prisiminimais apie praėjusius gyvenimus gali būti slopinami tėvų.… skaityti daugiau

Southemptono Universiteto mokslininkai rado įrodymus, kad sąmonė nepalieka kūno po klinikinės mirties bent jau keletą minučių. Anksčiau tai skaitėsi neįmanomas dalykas. Kai kurie pacientai pasakoja, kad po širdies sustojimo, jie matė ryškią šviesą: auksinius žaibo blyksnius arba saulės spindėjimą.

Mirtis – tai slegiantis, tačiau neišvengiamas gyvenimo faktas. Mokslininkai tiki, kad, galimai, jiems pavyks rasti „šviesą tunelio gale“.

Didžiausio priešmirtinės patirties medicininio tyrimo rėmuose pavyko padaryti atradimą: sąmonė gali būti gyva netgi po to, kai smegenys nustoja funkcionuoti. Ši tema dar kuris laikas buvo vertinama prieštaringai ir pas daugelį iššaukdavo skepticizmą.

Southemptono Universiteto mokslininkai keturis metus stebėjo daugiau nei 2000 žmonių, kurie pergyveno klinikinę mirtį, 15-oje medicinos įstaigų Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje ir Australijoje.… skaityti daugiau