Jogos pagrindai

Pristatome jums klubo OUM.RU jogos mokytojo Aleksandr Duvalin paskaitą apie tai nuo ko pradėti jogos praktiką.

Paskaitoje nagrinėjamos temos:

• Patandžalio Jogos-sūtros: kodėl svarbu skaityti pirminius šaltinius
• Kam reikalinga jama ir nijama?
• Nuo ko pradėti užsiiminėti joga?
• Kaip veikia asanos
• Kvėpavimas ir koncentracija asanose
• Efektyvaus asanų atlikimo principai
• Kaip pasiruošti pranajamai ir meditacijai?
• Kada laikas į retrytą?
• Aštanga-joga: nuosekliai ar paraleliai
• Kokias jogos praktikas daryti ir kiek
• Kas svarbiausia jogos praktikoje
• Kas sunkiausia jogos praktikoje
• Ką daryti jeigu neužtenka motyvacijos?
• Kokie grupinių jogos užsiėmimų pliusai?
• Mityba ir praktika
• Įpročiai: apribojimas ar pagalbininkai?
• Praktikos tikslai
• Ar reikia siekti vystyti viržmogiškus gebėjimus?… skaityti daugiau

Swami Maheshwarananda gimė 1945 metais rugpjūčio 15 dieną Indijoje, Radžastane. Tai vienas iš pačių žinomiausių šiuolaikinių jogos mokytojų, sistemos „Joga kasdieniame gyvenime” autorius.

Jo tėvai buvo abu religingi žmonės, suteikė jam Mangilal vardą. Būdamas vaiku, daugiausiai laisvo laiko jis praleisdavo melsdamasis ir medituodamas. Būdamas paaugliu, buvo inicijuotas mokytojo ašrame, kuriame gyveno keletą metų atlikdamas griežtas dvasines praktikas.

„Mano misija yra padėti žmonėms suprasti save, suprasti kitus, mylėti ir saugoti visas gyvas būtybes ir galutinai realizuoti Dievą.”

Į europą atvyko 1971 metais iš Radžastano, Indijos, atnešė senovines jogos žinias. 1972 metais Vienoje, Austrijoje, įkūrė pirmą Yoga in Daily Live Ašramą, kuris tapo pagrindu daugybei kitų ašramų ir centrų visame pasaulyje.

Daugybę metų platindamas jogos žinias ir išmintį Europoje, Svamidži išstudijavo šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdą ir daugelį šiuolaikinės civilizacijos problemų, psichosomatines pasekmes, neteisingą gyvenimo būdą, stresą, baimę gyventi ir mentalinius susirgimus.… skaityti daugiau

Swami Satchidananda (C. K. Ramaswamy Gounder) gimė 1914 gruodžio 22 ir mirė 2002 rugpjūčio 19 dieną. Jogos meistras, dvasinis mokytojas, pašventęs savo gyvenimą tarnystei žmonijai. Įkūrė Integralios jogos stilių, įvairių jogos ir dvasinių knygų autorius.

Gimė pietų Indijoje turtingoje žemvaldžių šeimoje. Jo tėvas buvo žemių savininkas ir poetas, o motina buvo dvasinga moteris. Jų namai buvo atviri klajojantiems jogams, asketams, filosofams, poetams, muzikantams, šventiems žmonėms, čia jie gaudavo maisto ir nakvynę.

Mokytojas įgavo žinias ir sėkmę įvairiose srityse: versle, žemdirbystėje, kinematogafijoje ir elektronikoje, tačiau atsisakė asmeninės naudos ir paskyrė savo gyvenimą dvasiniam pažinimui ir susivienijimui su Dievu. Jis aplankė daugybę šventų piligriminių vietų, mokėsi ir gyveno pas didingiausius Indijos šventuosius ir išminčius: Šri Ramana Maharši, Šri Aurobindo ir savo asmeninį mokytoją, visame pasaulyje gerai žinomą Šri Svami Šivanandą iš Rišikešo, gyvenusį Himalajuose.… skaityti daugiau

Swami Vishnudevananda gimė 1927 metais gruodžio 31 dieną ir mirė 1993 metais lapkričio 9. Tai vienas iš pačių žinomiausių guru Swami Sivanandos iš Rišikešo mokinys.

Swami Vishnudevanana (Swami Kuttan Nair) gimė Keralos valstijoje, Pietų Indijoje. Pabaigęs mokyklą jis buvo paimtas tarnauti į tarnybą Indijos armijoje inžinerijos srityje, Bangalore. Kartą savo dalinio šiukšliadėžėje jis rado vieną iš Swami Sivanandos brošiūrų „Sadhana Tattva” (dvasinės instrukcijos), kuri prasidėjo žodžiais: „Uncija praktikos vertingiau, nei tonos teorijos. Užsiiminėkite joga, religija ir filosofija kasdieniame gyvenime – ir jūs pasieksite Savirealizaciją.”

Perskaitęs brošiūrą nuo pradžios iki pabaigos, jaunasis pareigūnas buvo ant tiek sužavėtas ir suintriguotas, kad nusprendė pasinaudoti galimybe išeiti į atostogas, kad nuvažiuotų į Rišikešą ir pažiūrėtų į brošiūros autorių.… skaityti daugiau

Budda Šakjamuni (Gautama)

Budda Šakjamuni gyveno nuo 566 iki 485 metų prieš mūsų erą centrinėje Šiaurinės Indijos dalyje. Jis gimė turtingoje aristokratų šeimoje iš karių kastos Šakjų valstybėje (sostinė – Kapilavastu), ties šiuolaikinės Indijos ir Nepalo riba.

Buddistų tekstai aprašo stebuklingą pastojimą: sapne į karalienę Majadevi įėjo baltas dramblys su šešiomis iltimis. Išminčius Asita išpranašavo, kad vaikas taps arba didingu valdovu, arba didingu išminčiumi. Gimimas taip pat buvo lydimas stebuklų. Netoli nuo Kapilavastu, Lumbini giraitėje, kūdikis išėjo iš motinos šono, padarė septynis žingsnius ir ištarė: „Aš pasireiškiau.”

Gautamos Jaunystė praėjo turtuose ir malonumuose. Jis susituokė, gimė sūnus Rahula. Tačiau dvidešimt devynerių metų princas atsižadėjo sosto ir šeimyninio gyvenimo, tapo klajojančiu atsiskyrėliu.… skaityti daugiau

Vairagija (sanskr. वैराग्य) – tai sąmonės būsena, kurioje pradingsta juslinių troškimų objektų noras, troškimas. Jūs matote jų tikrąją prigimtį: laikiną ir netobulą. Klasikinėje Patandžalio sistemoje tai aktyvus vertybių pervertinimas.

Jogos-sūtrose (1.12) sakoma: „Abhyasa vairagyabhyam tan nirodhah” – proto virpesių sustabdymas (čitta-vritti) pasiekiamas per praktiką (abhjasa) ir troškimų nebuvimą (vairagija). Šią koncepciją dažnai sulygina su paukščiu: kad pakilti į dangų samadhi, jam reikalingi du sparnai.

Abhjasa – tai pastangų energija, judėjimas į tikslą, gazo pedalas. Vairagija – gebėjimas paleisti, pašalinti kliūtis, laiku nuimti koją nuo pedalo, kad neįsirėžti į lūkesčių sieną. Be vairagijos bet kokia praktika pavirsta į egoistinį pasiekimų sukaupimą. Tai tik sustiprina kančias.

Kaip atskirti tikrąją vairagiją nuo depresijos ir abejingumo?… skaityti daugiau

Pranam – tai ne tik gestas, o pilnavertė pagarbos, nuolankumo ir vienovės filosofija, kilusi iš vedinės kultūros. Ši tradicija glaudžiai susijusi su Ajurvedos – senovinio mokslo apie gyvenimą ir sveikatą principais, kurie suvokia žmogų, kaip esantį vienovėje. Gilus nusilenkimas vyresniems, mokytojams ir išminčiams turi savyje kur kas didesnę prasmę, nei įprastas pasisveikinimas. Išsiaiškinkime kokia jo esmė, kokios pranam rūšys egzistuoja ir kodėl ši praktika yra aktuali ir šiandieną.

Pranam šaknys ir dvasinė prasmė

Vedinėje tradicijoje vietoj mums įprasto rankos paspaudimo arba apsikabinimo pasisveikinimui naudoja pranam – pagarbų nusilenkimą su sudėtomis rankomis prie širdies. Žodis „pranam” kyla iš sanskrito: priešdėlis „pra” reiškia ‘pirmyn’ arba ‘stipriai’, o „anama” – ‘sulenkimas’ arba ‘nusilenkimas’. Kartu jie sudaro suvokimą ‘gilus nusilenkimas’ arba ‘prostiranije’.… skaityti daugiau

Tiesioginėje transliacijoje nagrinėjame kas yra mokytojo ir mokinio santykis, kokie būna guru, kokias savybes turi turėti mokinys, ką daryti su mokinio ego, kaip rasti guru, nagrinėjame ką apie šį klausimą teigia kompetetingi praeities šaltiniai ir mokytojai.… skaityti daugiau

Kiek žodžių per dieną jūs pasakote? O kiek jų iš tiesų yra naudingi ir neša deramą informaciją? Tikėtina, kad mažiau pusės.

Beprasmiški žodžiai kenksmingai veikia mūsų mintis, trukdo susikoncentruoti į tai, kas svarbu. Linksmuose pokalbiuose mes prarandame savikontrolę, asmeninę valią. Kuo daugiau mes plepame, tuo sunkiau sustoti. Kai pokalbis nustoja būti prasmingas, žmogus pradeda meluoti, kas negatyviai atsiliepia karmai.

Jeigu jūs suprantate, kad jūsų plepalai kenkia jums, kreipkitės į maunos praktiką. Mauna – tai sąmoningas atsisakymas nuo pokalbių (tiek išorinių, tiek ir vidinių), fizinis ir protinis susivienijimas su savimi.

Mauna-jogos metu, atliekant asanas ir medituojant, mes mokomės matyti savo protą, stebėti savo gyvenimą.

Įgavus sėkmę mauna-jogos praktikoje, mes mokomės stebėti save ir savo baimes, silpninant jų įtaką pasąmonei.… skaityti daugiau

Daugeliui tai žinomas jausmas. Jūs ištiesiate kilimėlį, atliekate įprastą asanų kompleksą, jaučiate raumenyse malonią įtampą, o pabaigoje – atsipalaidavimas šavasanoje. Kūnas dėkoja, tačiau viduje pasilieka tylus klausimas: „Ir tai viskas?” Praktika tampa panaši į fitnesą: naudinga, disciplinuoja, tačiau kažko svarbaus trūksta. To pačio gylio, apie kurį girdėjote. Tai ryšys tarp to, kas vyksta ant kilimėlio ir to, kaip jūs gyvenate savo gyvenimą.

Jeigu ši mintis jums atsiliepia, reiškia, jūs esate ant svarbaus atradimo slenksčio. Jūs pasiruošę pereiti nuo įprastų užsiėmimų prie asmeninės sadhanos sudarymo.

Kas tai yra? Sadhana – tai sąmoninga, reguliari dvasinė disciplina. Ji paverčia rutininius veiksmus į prasmingą savęs pažinimo procesą ir transformaciją.

Šiame straipsnyje mes detaliai išsiaiškinsime kas yra sadhana, kodėl ji – jogos širdis ir kaip bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo pasiruošimo ir lankstumo lygio, gali sukurti asmeninę praktiką, kuri taps jėgos, aiškumo ir vidinės tylos šaltiniu.… skaityti daugiau