Kas yra Mara
Mara – tai demonas-gundytojas ir Saha Pasaulio Valdovas (Žemės), norų pildytojas. Mara nuveda praktikuojančius nuo asmeninio tobulėjimo kelio, laikydamas sansaroje – begaliniame gimimų ir mirčių cikle.
Mara metaforiška prasme reiškia troškimus [potraukius] ir prisirišimus prie išorinių objektų.
Sutrose Mara įkūnija ne tik žmogiškų ydų personifikaciją, tačiau ir kaip reali dievybė, kuri stengiasi sutrukdyti tiems, kurie ketina pasiekti nušvitimą. Mara taip pat trukdo tiems, kas siekia išsilaisvinti nuo troškimų – kančių šaltinio – ir padaryti savo gyvenimą maksimaliai altruistišku ir geroviniu. Jis blaško žmonių dėmesį nuo dvasinių praktikų, suteikdamas žemiško gyvenimo patrauklumą ir sukurdamas įvairias situacijas-pinkles.
Mara seka Buddą ir arhatus jau po jų nušvitimo. Jeigu Mara būtų suprantamas, tik kaip proto aptemimai, tai būtų neįmanoma.
Pannjatti suttoje (AN 4.15) Budda taip pat pamini, kad Mara – didingiausias tarp valdovų ir turi milžinišką galią ir šlovę.
Pristatytame sutrų rinkinyje, kuriame trumpi Buddos Šakjamunio pokalbiai su Mara, kuriuose Tathagata atvaizduoja nušvitusio protą, o Mara – aptemusio protą. Kviečiame jus susipažinti su šiomis neįkainojomomis žiniomis ir rasti juose įkvėpimą asmeninio tobulėjimo praktikai.
Keturi Maros buddizme
1. Kleša-mara (sanskr. ‘sunkumas’, ‘nemalonumas’, ‘kančios’) – poelgiai iš įpročio, pasidavimas emocijoms, impulsyvus elgesys.
2. Mritju-mara (sanskr. ‘mirtis’) – atgimimo baimė, čia Mara – mirties įsikūnijimas, nepertraukiama atgimimų dalis.
3. Skandha-mara (sanskr. ‘sąlygotumas’, ‘forma’) – kabinimasis už savo atvaizdo, noras būti tuo, kuo mes save laikome.
4. Devaputra-mara (sanskr. ‘dievo vaikas’) – noras pasilikti komfortiškose sąlygose, dvasinė tinginystė, nenoras praktikuoti.
Kartais prie šio sąrašo pridedamas kama-mara – Mara kaip jutiminių norų jėga.
Bet kuris pradedantis praktikas susiduria su tokiais sunkumais, kaip:
– buvimas nesuprastu tėvų, artimųjų ir bendrai žmonių,
– abejonės ar teisingai pasirinktas Mokymas, mokytojas ir panašūs,
– baimė dėl ateities, baimė pasilikti vienam,
– pagundos atsiduoti pasaulietiškam gyvenimui, gyventi kaip anksčiau,
– saviplaka už nepakankamas pastangas praktikoje.
Jogos pasaulyje visos šios kliūtys priskaitomos niekam kitam, kaip Marai. Iš pradžių jis naudoja pačias primityviausias gudrybes, stengiasi manipuliuoti per senus įpročius, prisirišimus ir norus.
Prašome prisiminkite: viskas, ko jūs kažkada norėjote – pildosi! Svajonės ir norai, kaip taisyklė, pririštos prie tobulėjimo lygio, kuris pas praktikuojantį keičiasi kiekvieną dieną.
Todėl pirminė užduotis – išmokti kontroliuoti savo mintis ir norus, valdyti dėmesį, kad nesukurti sau kliūčių asmeninio tobulėjimo kelyje.
Pavyzdžiui, svajonės apie saldumynus gali atsirasti, kai žmogus nusprendžia pereiti į sveiką mitybą, darbo sąlygų pagerėjimas – kai parašytas pareiškimas dėl išėjimo iš darbo su tikslu išlaisvinti laiką geroviniams darbams ir taip toliau. Visa tai – gudrybės ir patikrinimai, ant kiek praktikas tvirtai įsitvirtino kelyje, ar jis dar turi vienus ar kitus troškimus.
Kliūtys – tai galimybės dvasiškai augti ir tobulėti. Praktika įveikiant kliūtis, nežiūrint į sunkias aplinkybes, atneša gerovę ir naudą, leidžia pažengti į priekį, padėti dideliam kiekiui gyvų būtybių.
Tie, kas patikimai juda asmeninio tobulėjimo Keliu, patenka į gerokai gudresnes Maros pinkles. Pavyzdžiui, pas praktikuojantį gali atsirasti mintys, kad jis pažino galutinę tiesą, kad jis teisus ir visi apart jo yra aptemime. Atsiranda mokiniai, palaikantys tokius požiūrius, kurie taip at klysta.
Mara daro įtaką sąmonei taip, kad praktikas pradeda priskirti savo trūkumus kitiems. Jis sako savo mokytojui, kad tai jis egoistiškas, kad neduoda jam tobulėti, išreikšti iniciatyvą, specialiai stato pagalius į ratus. Tokioje būsenoje žmogus galvoja, kad visi likę jo kažko nesupranta, klysta.
Prisiminkite apie puikų patyrusio meistro pamokymą:
“Kai aš pradėjau matyti, kad neteisingų ypač daug, aš supratau, kad kažkas čia ne taip”.
Deja, toks krizės periodas – nuo keleto dienų iki viso gyvenimo. Daugelis nueina nuo Kelio, sugundyti sansaros, su mintimis, kad dvasiniame tobulėjime jie pasiekė viršūnę, gali kontroliuoti save ir gyventi pasaulyje, nepasiduodant troškimams.
Mara naudoja žmogaus neišmanymą, jo prisirišimus, baimę, puikybę, bet kokius norus – viską, ko reikalauja ego.
Kliūtys atsiranda priklausomai nuo žmogaus charakterio ir jo išsivystymo lygio Sąžiningą žmogų gaudys per pareigos jausmą, nepasitikintį – per kaltės, mylinti save – per pašlovinimą ir taip toliau. Baimės, abejonės, nuodėmės – visa tai Maros instrumentai. Nesvarbu kokie sutinkami sunkumai, jų esmė – nuvesti praktiką nuo Kelio arba bent jau sulėtinti jo judėjimą. Prisiminkite apie tai, kad šiame pasaulyje viskas susiję ir kai tik jūs išreikšite silpnumą, šią savybę išreikš visi, kas su jumis susiję.
Svarbu prisiminti ko jūs siekiate, kokie jūsų siekiai buvo Kelio pradžioje. Turi būti vidinis orientyras – tai, nuo ko jūs negalėsite atsisakyti netgi aptemusioje būsenoje, kažkas [žmogus] arba kažkas [dalykas], kuo jūs besąlygiškai pasitikite. Tai ne jausmai arba emocijos, o žinios ir išmintis. Prisiminkite vilkelį, kurį pagrindinis filmo “Inception” herojus (Leonardo Di Kaprio) užsuka, ka suprastų ar jis sapne ar ne. Sapne vilkelis nekrito, pastoviai sukosi, tuo laiku realiame gyvenime jis nebuvo toks stabilus. Štai pas praktiką turi būti toks “vilkelis”.
Formuoti orientyrus padeda šventųjų, mahasidhų, realizuotų žmonių gyvenimų aprašymai, taip pat bendravimas su žmonėmis, kurie yra ilgiau už jus asmeninio tobulėjimo kelyje. Kuo stipresnis pas praktiką vidinis stabilumas, atsidavimas, tuo didesni šansai įveikti pagundas nueiti nuo Kelio arba pasilikti tam tikram laikui.
Guru Rinpoče Padmasambhava pasakė: “Jeigu nelaimių lavina krenta ant tavęs, kai tu bandai užsiimti dvasine praktika, tai tiesa tame, kad tavo urna karma ir aptemimai valosi”.
Pabandykite prisiminti kylančius nemalonumus, kaip išsivalymą, o Marą – kaip pagalbininką, išreiškiantį jūsų silpnas vietas ir oriai įveikinėti kliūtis, nepakliūnant į spąstus.
Sutros paaiškina, kad Mara – tai ne konkreti asmenybė, o greičiau, laikina pareigybė, būtina šiam pasaulio vystymuisi per askezes ir kantrybę. Raštuose dažnai naudojamas terminas “mara/maros” [daugiskaita], būtent daugiskaitoje. Mara neegzistuoja atskirai pats iš savęs ir nesukuria Visatos blogio, jis – žmogiškų silpnybių, troškimų ir kitų “proto nuodų” įsikūnijimas.
Vienintelis būdas įveikti Marą – vidinį pergalė prieš asmeninį ego, nes pagal Padmasambhavos žodžius, prisirišimas prie ego ir yra didingiausias Mara.
Straipsnis išverstas iš tinklapio OUM.RU