Sąmoningumas

Išleista nauja knyga Jogos abėcėlė. Ji buvo išversta iš rusų jogų klubo OUM.RU knygos Азбука йоги.

Knygos poreikis atsirado, kai Andrejus Verba, Ekaterina Androsova, kiti mokytojai vesdavo seminarus ir praktikas įvairiuose miestuose, žmonės jų klausinėdavo: ką paskaityti apie jogą, apie jogų mitybą, jogų šeimyninius santykius, kas yra mantra Om ir kiekvieną kartą jiems tekdavo atsakyti tuos pačius atsakymus. Po vieno iš seminaro, kai žmonės vėl uždavė tuos pačius klausimus, Andrejus, važiuojant iš Stavropolio į Krasnodarą sako: Katia, viskas, jau laikas, reikia sėsti ir parašyti visiškai paprastą, prieinamą knygutę žmonėms, kad ir pagal kainą būtų tinkama, ir į tam tikrus klausimus atsakytų.

Augalinė mityba su sumažintu riebalų kiekiu gali duoti daugybę sveikatos privalumų. Pagal naują apžvalgą, vegetariška mityba gali „ženkliai pagerinti psichologinę sveikatą ir gyvenimo kokybę“.

Tyrimas, publikuotas žurnale „BMJ Open Diabetes Research and Care“ parodė, kad mityba, sudaranti mažą riebalų kiekį, gali padėti gydant diabetą ir nutukimą.

Mokslininkai iš Londono universiteto, Northemptono universiteto ir NHS Healthcare Trust fondo išnagrinėjo 11 tyrimų, atliktų nuo 1999 iki 2017 metų periodu dalyvaujant 433 žmonėms, kurie turėjo antro tipo diabetą ir laikėsi mitybos, kurios pagrindą arba didžiąją daugumą sudarė augalinis maistas.… skaityti daugiau

Egzistuoja nuomonė, kad vaikas – tai „švarus lapas“ ir tai, kas į jį bus įdėta iš aplinkos, taip ir formuosis jo asmenybė. Tačiau ne viskas taip paprasta. Netgi iš fizinio požiūrio taško, vaikas – tėvo ir motinos genetinės informacijos susijungimas, kuris neša savyje ir charakterio ypatumus, ir temperamento tipą, ir galimus talentus, ir kitus polinkius. Kaip teigiamos, taip ir neigiamos žmogaus savybės iš dalies nustatytos jo genais. Pavyzdžiui, toks sunkus sutrikimas, kaip šizofrenija, didžiojoje daugumoje atvejų nustatomas būtent dėl genetiško polinkio. Todėl, netgi iš visiškai fizinio požiūrio, naujai gimęs jau nėra „švarus lapas“.

Šalia fizinio lygio, egzistuoja tokie suvokimai, kaip karma ir reinkarnacija. Iš šio požiūrio taško, kiekvienas žmogus, atėjęs į šį pasaulį, jau už savo pečių turi bagažą iš praėjusių gyvenimų.… skaityti daugiau

„Duonos ir žaidimų!“ – tokiu principu Romos Imperijoje vyko visuomenės valdymas. Visi mes apie tai skaitėme istorijos vadovėliuose, rašėme kontrolinius darbus ir gavę įvertinimą, sėkmingai pamiršdavome apie tai. Tik retkarčiais spaudoje šmėkšteli šis išsireiškimas, į kurį niekas nekreipia dėmesio. Tačiau jeigu pažiūrėti į tai, kaip gyvena šiuolaikinė visuomenė, tai galima padaryti labai liūdną išvadą: per praėjusius amžius niekas nepasikeitė – visuomenė valdoma taip pat – su šiais dviem įrankiais.

Kaip su skirtingų cheminių medžiagų pagalba ir maistiniais priedais visuomenę maitina kenksmingu maistu, nuo vaikystės iššaukia žmoguje tiesiog narkotinę ir skonių priklausomybę, verčiant didžiuliais kiekiais vartoti maisto produktus – apie tai pasakyta ir parašyta daug. Kažkas įsiklausė ir pabandė kažką pakeisti, kažkas numoja ranka ir daro vaizdą, kad problemos nėra.… skaityti daugiau

Kokie planai Naujiems Metams? Vėl gerti?

Senos slavų blaivaus gyvenimo būdo tradicijos pakeistos primestu svečių vaišinimu išgerti. Šampanas pilasi upėmis ir … jį pila netgi vaikams… Daugelis, rinkdamiesi alkoholį, siekia gauti pasitenkinimą nuo jo vartojimą ir apsisaugoti nuo kankinančių pagirių. Masinės informavimo priemonės internete gausiai siūlo “specialistų” ir netgi diplomuotų daktarų patarimus, kaip sumažinti alkoholio nuodijimosi, ir pagirių pasekmių. Mums siūlomas visiškas šlamštas po besirūpinančių įspėjimų kauke, kaip gerti saikingai, kokius geriau šventiniam stalui rinktis alkoholinius gėrimus, koks alkoholinis gėrimas tiks kaip dovana vyrui arba moteriai ir taip toliau. Dauguma žmonių savo girtavimui randa daugelį pasiteisinimų, tačiau to priežastys yra gerokai gilesnės. Iš tiesų “būtinybė išgerti” per šventę – tai pas vienus jau beveik neslepiamas patologinis potraukis alkoholiui, pas kitus nuobodulys ir nenoras kažką keisti gyvenime, pas trečius asmeninės nuomonės neturėjimas, pas ketvirtus – nemokėjimas bendrauti.… skaityti daugiau

Pirmiausia reikia įvardinti, ką mes vadiname žalingais įpročiais. Šiuolaikinėje visuomenėje žalingais įpročiais priimta laikyti tiktai kažką atvirai destruktyvaus: alkoholis, narkotikai, ir tai dažniausiai siejama su asocialumu. Ir tie, kas nėra priklausomi nuo sunkių intoksikantų, turi naivią iliuziją, kad jie laisvi, nepriklausomi ir jokiai pražūtinga aistra (troškimas) jų nevaldo. Šiuo atveju turiu išsklaidyti tokią ,,porcelianinę“ iliuziją: žalingų įpročių turi beveik visi.

Kokie būna žalingi įpročiai

Žalingi įpročiai neapsiriboja vien tik asocialiomis elgesio formomis. Absoliučiai viskas, kas neveda mūsų tobulėjimo link, yra žalingas įprotis. Laisvalaikio praleidimas, turint tikslą gauti malonumą – tai žalingas įprotis. Kino filmai, kompiuteriniai žaidimai, serialai, priklausomybės maistui, saldumynų vartojimas, betikslis klaidžiojimas interneto platybėse, ,,pakibimas“ socialiniuose tinkluose ir netgi nenaudingas bendravimas su žmonėmis, kuris neveda tobulėjimo link – visa tai žalingi įpročiai.… skaityti daugiau

Yra kategorija žmonių, kurie neribotais kiekiais vartoja cukrų. Kartais netgi minimalus, ypatingai taip vadinamo pridėtinio cukraus kiekis, labai blogai gali paveikti mūsų sveikatos būseną. Pastebėta, kad saldaus vartojimas surištas su daugybe ligų, tokių, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nutukimas, diabetas, psichikos susirgimai ir kitos.

Šiuolaikinės realijos tokios, kad (ir tai patvirtina labai daug tyrimų) pakankamai didelis žmonių procentas kasdieną teršia savo organizmą didžiulėmis cukraus porcijomis. Vidutiniškai, pas mus žmonėms tenka, tik įsivaizduokite, 15 (!) arbatinių šaukštų rafinuoto cukraus per dieną, o tai apie 75 gramai. Taip pat deklaruota taip vadinama „norma“, kuri taip pat verčia susimąstyti (o kam tiek?): 8 arbatiniai šaukštai per dieną vyrams ir 5 – moterims. Žinoma, mažai kas iš žmonių, netgi jeigu ir labai mėgsta cukrų, sąmoningai pridedinės tokį kiekį į savo maistą… Tai iš kur tonos rafinuoto cukraus?… skaityti daugiau

Šampanas – nepakeičiamas Naujųjų metų atributas. Tiksliau, mus išmokino taip galvoti. Šiuolaikiniame pasaulyje apie 90% informacijos transliuojama transnacionalinių korporacijų naudai ir jie, greičiausiai, už tai ir sumokėjo. 1956-tais metais, sovietiniuose ekranuose pasirodė filmas „Karnavalinė naktis“. Atrodo, nieko ypatingo – eilinis sovietinio kinematografo šedevras. Iš tiesų, „Karnavalinė naktis“ – tai pats tikriausias informacinis ginklas ir tipinis propagandinis filmas. Ir pagrindinis teigiamas filmo herojus yra… šampanas. Taip taip, būtent taip.

Nėra nei vieno personažo, kuris filme nesusidurtų su „pagrindiniu herojumi“ ir neatiduotų jam „pagarbos“. Bendrai, tai scenarijuje nėra nei vieno blaivaus (nevartojančio) personažo. Ir būtent nuo filmo „Karnavalinė naktis“, kuris taip sužavėjo sovietinį žiūrovą, šalyje ir buvo išpopuliarinta tradicija vartoti šampaną per šventes, o ypatingai, per Naujuosius metus.… skaityti daugiau

Deja, žmogaus pasirinkimas – tai toli gražu ne visada jo pasirinkimas. Bendrai priimtos tendencijos, kurios sukuria vystymosi kryptį (o dažniausiai – degradacijos), nustato žmogaus pasirinkimus. Tokie pasirinkimai, kaip mada, seniai įėjo į mūsų gyvenimą. Jeigu įsigilinti į šį suvokimą ir pamąstyti apie tai, kas yra mada, tai mes galime prieiti iki gana juokingos išvados. Iš esmės tai, kas šiandieną vadinama mada – tai tas pats gyvūnų prigimtyje esantis bandos jausmo instinktas.

Bandos instinktas – tai gyvos būtybės polinkis koreguoti savo veiksmus atsižvelgiant į tai, kaip veikia dauguma. Ir jeigu visa banda skubės į prarają, pats atskirus individus netgi nekils abejonės apie tai, kad reikia sustoti. Būtent taip tai ir veikia. Ir šiuolaikinė vartojimo sistema daugumoje pastatyta ant šių instinktų – sociume sukuriamos bendrai priimtos tendencijos, naudingos tam, kas šį verslą organizuoja ir visi, kas į šias tendencijas „neįsipaišo“, automatiškai tampa atskirtieji.… skaityti daugiau

Tūkstančiai iškirstų eglių, pustuščiai alkoholio skyriai supermarketuose, tūkstančiai žmonių gatvėse su neadekvačia būsena – kiekvienais metais milijonai žmonių panyra į beprotišką vartojimo ir gyvenimo švaistymo ratą tik todėl, kad pasibaigė dar vieni metai ir prasidėjo nauji. Su tokia pat sėkme galima būtų švęsti kiekvieno mėnesio galą, kiekvienos savaitės, o netgi ir kiekvienos dienos. Tačiau tai ne tiek apsimoka, nes vergai, neskaitant to, kad vartoja, dar kartais turi ir dirbti. Todėl šiuolaikinis sociumas transliuoja mums tokį “auksinį viduriuką“ – kiekvienos savaitės galas pažymimas totaliu savęs naikinimu alkoholiu, o taip pat beprotiškai dideliu energijos išmetimu.

Na, o per Naujus metus ir kitas šventes įvyksta bendrai priimtas finansų ir energijos švaistymas. Ir jeigu pagalvoti logiškai, tai iš esmės prasmės nėra praktiškai nei vienoje iš šiuolaikinių švenčių, tačiau visa ši vertybių sistema, kokiam tai bebūtų mėnesyje, tai šventė ir, tariamai, su gilia prasme… Kodėl ir kam tai reikalinga?… skaityti daugiau