Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Skyrius:

Sąmoningumas

Nemokamas jogos užsiėmimas gegužės 3 dieną

Jogos mokytojų kursai

Išleista nauja knyga Jogos Abėcėlė

Dvasinės praktikos. Panagrinėsime kai kurias iš jų

Gydantys mantra-jogos garsai

Šatkarmos: kaip išsivalyti organizmą su hatha-jogos technikų pagalba

Brahma-Muhurta - geriausias laikas prabudimui

Joga per mėnesines

Vaikiškas šampanas: pratiname vaikus prie alkoholio tradicijų

Šampanas – nepakeičiamas Naujųjų metų atributas. Tiksliau, mus išmokino taip galvoti. Šiuolaikiniame pasaulyje apie 90% informacijos transliuojama transnacionalinių korporacijų naudai ir jie, greičiausiai, už tai ir sumokėjo. 1956-tais metais, sovietiniuose ekranuose pasirodė filmas „Karnavalinė naktis“. Atrodo, nieko ypatingo – eilinis sovietinio kinematografo šedevras. Iš tiesų, „Karnavalinė naktis“ – tai pats tikriausias informacinis ginklas ir tipinis propagandinis filmas. Ir pagrindinis teigiamas filmo herojus yra… šampanas. Taip taip, būtent taip.

Nėra nei vieno personažo, kuris filme nesusidurtų su „pagrindiniu herojumi“ ir neatiduotų jam „pagarbos“. Bendrai, tai scenarijuje nėra nei vieno blaivaus (nevartojančio) personažo. Ir būtent nuo filmo „Karnavalinė naktis“, kuris taip sužavėjo sovietinį žiūrovą, šalyje ir buvo išpopuliarinta tradicija vartoti šampaną per šventes, o ypatingai, per Naujuosius metus.… skaityti daugiau


Aukštakulnių žala. Ką apie tai reikia žinoti

Deja, žmogaus pasirinkimas – tai toli gražu ne visada jo pasirinkimas. Bendrai priimtos tendencijos, kurios sukuria vystymosi kryptį (o dažniausiai – degradacijos), nustato žmogaus pasirinkimus. Tokie pasirinkimai, kaip mada, seniai įėjo į mūsų gyvenimą. Jeigu įsigilinti į šį suvokimą ir pamąstyti apie tai, kas yra mada, tai mes galime prieiti iki gana juokingos išvados. Iš esmės tai, kas šiandieną vadinama mada – tai tas pats gyvūnų prigimtyje esantis bandos jausmo instinktas.

Bandos instinktas – tai gyvos būtybės polinkis koreguoti savo veiksmus atsižvelgiant į tai, kaip veikia dauguma. Ir jeigu visa banda skubės į prarają, pats atskirus individus netgi nekils abejonės apie tai, kad reikia sustoti. Būtent taip tai ir veikia. Ir šiuolaikinė vartojimo sistema daugumoje pastatyta ant šių instinktų – sociume sukuriamos bendrai priimtos tendencijos, naudingos tam, kas šį verslą organizuoja ir visi, kas į šias tendencijas „neįsipaišo“, automatiškai tampa atskirtieji.… skaityti daugiau


Šventės: Qui prodest?

Tūkstančiai iškirstų eglių, pustuščiai alkoholio skyriai supermarketuose, tūkstančiai žmonių gatvėse su neadekvačia būsena – kiekvienais metais milijonai žmonių panyra į beprotišką vartojimo ir gyvenimo švaistymo ratą tik todėl, kad pasibaigė dar vieni metai ir prasidėjo nauji. Su tokia pat sėkme galima būtų švęsti kiekvieno mėnesio galą, kiekvienos savaitės, o netgi ir kiekvienos dienos. Tačiau tai ne tiek apsimoka, nes vergai, neskaitant to, kad vartoja, dar kartais turi ir dirbti. Todėl šiuolaikinis sociumas transliuoja mums tokį “auksinį viduriuką“ – kiekvienos savaitės galas pažymimas totaliu savęs naikinimu alkoholiu, o taip pat beprotiškai dideliu energijos išmetimu.

Na, o per Naujus metus ir kitas šventes įvyksta bendrai priimtas finansų ir energijos švaistymas. Ir jeigu pagalvoti logiškai, tai iš esmės prasmės nėra praktiškai nei vienoje iš šiuolaikinių švenčių, tačiau visa ši vertybių sistema, kokiam tai bebūtų mėnesyje, tai šventė ir, tariamai, su gilia prasme… Kodėl ir kam tai reikalinga?… skaityti daugiau


Energetiniai parazitai. Rūšių įvairovė

Mažai kas iš žmonių suvokia pilnumoje tą faktą, kad kiekvieną sekundę aplink jį ir šalia su juo yra daugybė protingų būtybių, apie kurių egzistavimą jis negali nė numanyti. Tačiau tai toli gražu netrukdo šioms būtybėms daryti savo tiesioginę arba netiesioginę įtaką žmogaus gyvenimo veiklai. Kai kurios iš šių būtybių yra nusiteikusios teigiamai, žmogaus atžvilgiu, arba kaip minimum neutraliai ir gali padėti jam esant reikiamame kreipime. Kitos atvirkščiai – nusiteikusios ne teigiamai.

Esmė tame, kad jeigu žmogus maitinasi – gyvūnais ir augalais, tai logiška spėti, kad kažkas maitinasi pačiu žmogumi – jo energetika, tuo pačiu nešant žmogui tiesioginė arba netiesioginę žalą, kurios šaltinis, kaip taisyklė, žmogaus nesuvokiamas. Ir jeigu pirmoje būtybių kategorijoje subtilaus plano būtybes mes nors šiek tiek žinome (dvasios, angelai ir taip toliau), tai apie antros kategorijos būtybes atvirai mažai kur rašo.… skaityti daugiau


Kaip išvalyti aurą?

Aura – energetinis kokonas, gaubiantis fizinį žmogaus kūną. Ploniausia materija neša svarbią informacinę žinią, daro įtaką likimo “paveikslo” formavimui ir atsako už skirtingas asmenybės pasireiškimo puses ir jos santykį su supančia realybe.

Aura būna šviesi. Tokiu energetiniu apvalkalu apdovanoti išaukštinti nušvitusieji arba tiesiog geri žmonės. Būna aura tamsi ir purvina. Toks biolaukas būdingas žmonėms, gyvenantiems ne su visatos (gamtos) dėsniais, ignoruojantys fizinio kūno sveikatą ir neskiriantys dėmesio dvasinei gyvenimo pusei.

Žinoma, aura būna ne tik šviesi arba tamsi. Priimta manyti, kad energetinis kokonas gali maišytis vos ne su visomis vaivorykštės spalvomis. O čia aptarsime energijos valymo būdus. Juk, turbūt, daugelį domina klausimas, kaip išvalyti aurą nuo tamsių atspalvių ir padaryti savo energiją šviesią ir patrauklią teigiamiems įvykiams.… skaityti daugiau


Dvasingumas: vienas iš požiūrių į realybę

Dvasingumas – šis žodis dažnai asocijuojasi su religija, ritualais, kažkokiomis griežtomis askezėmis, įžadais ir bendrai kažkuo, kas neturi santykio su realiu kasdieniu gyvenimu. Mes šiandieną gyvename tokiame pasaulyje, kur dvasingumas, kaip vadinama, – “ne madoje, ne trende”. Tačiau jeigu giliau pamąstyti apie tai, kas yra dvasingumas, tai mes galime prieiti prie labai paprastos išvados: dvasingumas – tai tiesiog harmoningas gyvenimas. Prisimenate profesorių Preobraženskį iš legendinės “Šuns širdies”? “Suirutė galvose” – pasakė profesorius epochinę frazė. Tai va, dvasingumo nebuvimas – tai ir yra ta pati suirutė galvose. Jeigu žmogus negerbia žmonių, kurie jį supa, jeigu jis gyvena ne harmonijoje su savimi, su pasauliu, su gamta, jeigu jo motyvacija tik vartojimas, o gyvenimo tikslai neišeina už jausminių malonumų ribų ar bus toks žmogus laimingas?… skaityti daugiau


Helovinas. “Šventė” su tamsia praeitimi

Helovinas. Šis žodis kasdieniame gyvenime atsirado visai neseniai. Ir palyginti neseniai buvo pradėta šią dieną minėti, kurios prasmės gerai niekas nežino. Kažkam tai eilinė priežastis pasilinksminti, kažkam – šventė, turinti sakralinę prasmę, o kažkam tai aplamai – eilinė priežastis nuodyti save alkoholiu. Tačiau daugumai – tai tam tikras juokingas ritualas, kuris (nesuprantamu būdu) susijęs su “piktais” moliūgais. Kokią gi prasmę mūsų žmonėms turi Helovino šventė ir su kokiu tikslu ji taip netikėtai atsirado visiškai skirtingos kultūros teritorijoje?

Helovino šaknys

Helovino šventimo istorija šaknimis nueina į senus laikus ir netgi istorikai išsiskiria nuomonėmis, iš kur, atitinkamai, ši šventė atsirado. Viena iš versijų sako, kad Helovinas prasidėjo senovės Romoje ir surištas su senovės Romos religine švente Parentalia.… skaityti daugiau