Du keliai: šeimos kelias ir vienuolio kelias

Induizme egzistuoja du būdai pragyventi suaugusį gyvenimą. Mes vadiname juos dviem keliais. Dauguma žmonių eina šeimos keliu. Labai nedaugelis renkasi vienuolio kelią. Šeimos santuokoje daug pareigų. Jie kartu kuria ir veda savo namų ūkį. Jie ugdo savo vaikus kaip dvasinius, išsilavinusius savo tautos piliečius. Jie padeda jaunesniems, pagyvenusiems ir vienuolių bendruomenei. Tirukurale tai nusakoma taip: „Pirmoji šeimos gyvenimo pareiga – atsidavusiai tarnauti šiems penkiems: Dievui, svečiams, giminaičiams, protėviams ir pačiam sau”.

Gyvenimas santuokoje prasideda nuo santuokos ceremonijos, kur duodami įžadai būti ištikimais ir visada laikytis dharmos. Vienuoliai eina kitu keliu. Vietoj žmonos ir vaikų, jie apima visą pasaulį, kaip savo šeimą. Pas juos yra du tikslai: tarnystė žmonijai ir Dievo pažinimas. Jie atsisako vardo ir šlovės. Jie koncentruojasi į garbinimą, meditaciją ir jogą, kas daro juos švariais ir išmintingais. Jie įkvepia, skatina tobulėti esančius šeimos kelyje. Kai kurie klajoja arba gyvena atsiskyrime, kiti išeina į vienuolynus. Vieni iš jų – energingi mokytojai, kiti – svamiai su daugybę pasekėjų, kiti – nežinomi atsiskyrėliai. Dauguma vienuolynų – vyriški, tačiau taip pat yra ir moteriškų.

Vienuolio gyvenimas prasideda nuo įžadų davimo: santuokos nekūrimo, susilaikymo, atsidavimo Dievui, dievams ir guru. Dauguma induizmo vienuolių nešioja oranžinę aprangą. Kiti baltą arba geltoną aprangą. Kai kurie nusiskuta galvą, kiti augina ilgus plaukus ir barzdas. Tirukurale šlovinami abu keliai: „Namų gyvenimas pagal kilnumą vadinamas gerove. Vienuolystės kelias, jeigu juo eina geroviškai ir tobulai, taip pat gerovė”. Svarbiausia – pasirinkti savo kelią apgalvotai ir uoliai juo eiti.