Dikša. Iniciacija. Jadžnia. Pudža

Dikša – pašventinimo į mokinius ritualas Induizme. Sanskritu žodis Diksha kyla iš šaknies diksh, kas reiškia: „Paskirti save, dedikuoti, augti, tapti stipriu” arba „išsiplėsti.” Tai ceremonija, kurios metu guru inicijuoja mokinį į savo mokymus. Tai senovinė religinė praktika, kurios viena iš pagrindinių sąlygų – siekis išsilaisvinti. Dikša padeda mokiniui dvasiškai tobulėti, valo mokinį, prabudina dvasinį potencialą. Dikšos ritualą atlieka guru. Dažnai tai atliekama duodant mala (mantros karolius) kaip šventą dovaną nuo guru mokiniui. Ši mala naudojama kartoti mantrą, kuri įprastai duodama ceremonijos metu. Dikšos suvokimas egzistuoja Induizmo tradicijose, Buddizme, Džainizme.
Yra įvairios dikšos rūšys:
Guru Diksha – tapimas mokiniu, dvasinė inicicija, siekiant atlikti sadhaną.
Brahma Diksha – dvasinio nušvitimo įgavimas, galutinės realybės (Brahmano) pažinimas.
Gyan Diksha – žinių ir išminties įgavimas.
Chakra Jagran Diksha – Energetinių centrų (čakrų) prabudinimas.
Mantra Diksha – mantros perdavimas mokiniui, kuri sukuria ryšį ir perduoda dvasinę energiją, gebančią transformuoti mokinį, išvalyti jo protą, pasiektį aukščiausią sąmonės lygį.

Iniciacija – plačia prasme reiškia dvasinį pašventinimą, reiškiantis transformaciją, kurios metu inicijuojamas atgimsta tam, kad gyventų naujoje rolėje. Žmogus gauna pašventinimą ir dalyvauja atitinkamuose ritualuose.
Jadžnia (Jagija) – aukojimas ugniai. Šis ritualas kyla iš Vedinių laikų. Jis atliekamas su tikslu patenkinti dievybes, taip pat išpildyti tam tikrus norus. Pagrindinis jadžnios elementas yra aukojimų ugnis, kur pilamas ghi ir tuo pat metu kartojamos mantros, giedami himnai ir vienų ar kitų dievybių vardai, siūlomi įvairūs paaukojimai.

Pudža – religinis ritualas Induizme, kurio metu skulptūriniam dievybės atvaizdui siūlomas maistas, vanduo, smilkalai, kiti elementai. Pudža atliekama tam, kad išreikšti pagarbą ir atsidavimą Dievui (dievams).
Dauguma praktikuojančių induistų kartoja mantras vieną du kartus per dieną. Tačiau pudža praktikuojama ne tik kaip kasdienė praktika, tačiau ir ypatingais atvejais. Pudžos ritualas turi būti atliekamas po to, kai žmogus, atliekantis ritualą, nusiprausė, taip pat, pageidautina, ant tuščio skrandžio, kad pilnai galėtų susitelkti.
Pudža gali būti atliekama kaip individuali arba grupinė praktika. Kartais Pudža atliekama tam tikrų žmonių garbei, dėl kurių pudžariai (tie, kas atlieka pudžas) arba giminaičiai prašo pas dievus palaiminimų. Pudžariai gieda mantras sanskritu pudžos ritualo atlikimo metu.


