Vediniai šventraščiai apie mėsos valgymo žalą

Mahabharata. Miško Knyga. 44 dalis. 1-6:

Dangiškajame pasaulyje Ardžuna pamatė nuostabų miestą, pilną daugaus gyventojų. Šio pasaulio šventų darbų darytojų neduota pamatyti … (vardina to nevertus), ir tiems piktadariams, kurie valgo mėsą, per amžius nematyti jo.

Mahabharata. Miško Knyga. 188 dalis. 61-73:

Kai tapę grubūs žmonės, pamiršę apie Dharmą, vartos mėsą ir nesustabdomai girtuokliaus – tai jugų pabaiga.

Mahabharata. Mokšadharma. 302 dalis. 46:

Griežtai, pastoviai ir pilnai, žmonių valdove, susilaikantis nuo mėsos, išvalęs save jogas – įgauna jėgą.

Mahabharata. Anu. 115:40:

Perkantis mėsą žaloja savo turtu, tas, kuris valgo mėsą, daro blogį, mėgaudamasis jos skoniu, mėsininkas daro prievartą, surišdamas gyvūną ir nužudydamas jį. Tas, kuris atneša mėsą arba siunčia atnešti jį, tas, kuris pjausto gyvūno dalis ir tas, kuris perka, parduoda arba gamina maistą ir jį valgo – visi jie atsakingi už gyvų būtybių nužudymo nuodėmę.

Mahabharata. Anu. 115:47:

Tas, kuris nori sustiprinti asmeninį kūną valgydamas kitų būtybių kūnus, pasmerktas merdėti apgailėtina egzistavimui, kokiame pavidale jis beatgimtų.

Mahabharata. 5.1517:

Štai aukščiausia pareiga: niekam nedaryk to, kas suteiktų skausmą tau.

Mahabharata:

Gyvūnų mėsa – tai tas pats, kad žmogaus vaikų kūnas ir tie bepročiai, kurie valgo mėsą, turi būti pripažinti blogiausiais iš visų žmonių. Tik gyvūnų žudikas negali suvokti šios Didingos Esmės.

Atharva Veda. 119.48.5:

Tik tos gerovinės sielos, kurios uolios meditacijoje ir kituose jogos moksluose, kurie saugo visus gyvūnus ir rūpinasi visomis būtybėmis – tik jie atsakingai žiūri į dvasinį tobulėjimą.

Atharva Veda. 17.1.4:

Žmogus turi būti mylimas visų, netgi gyvūnų.

Jadžur Veda. 12.32:

Nenaudok tau duoto Dievo kūno tam, kad žudyti Dievo kūrinius – nei žmones, nei žvėris, nei kažkokias kitas būtybes!

Manu-samhita. 5.49:

Prisimindamas apie tai, kokiu bjauriu bjauriu būdu yra išgaunama mėsa ir apie tą žiaurumą, kuriuo nelaisvėje laikomos pasmerktos gyvos būtybės, žmogus turi kartą ir visiems laikams atsisakyti nuo mėsos vartojimo maistui.

Ajurveda. 12.32:

Nedrįsk naudoti tau Dievo dovanoto kūno Jo kūrinių žudymui – ar tai būtų žmonės, gyvūnai ar kažkas kita.

Padma-Purana.

Žmogau, išgirsk teisingumo esmę ir laikykis jo: nedaryk kitiems to, ko nenori, kad darytų tau.

Manu-smriti:

Žmogus turi susilaikyti nuo bet kokios mėsos valgymo, nes mėsos valgymas neša paskui save nužudymą ir veda į karminę vergovę.

Manu-smriti. 5.49:

Jeigu tu jauti nenumaldomą norą suvalgyti mėsos, padaryk gyvūno figūrėlę iš išvalyto aliejaus arba tešlos ir suvalgyk jį. Tačiau niekada nesikėsink į gyvos būtybės gyvybę!

Šrimad Bhagavatam. 11.5.14:

Tie, kas nežino Tikėjimo esmės ir laiko save teisingais, nors iš tiesų jie nuodėmingi ir išpuikę, žudo gyvūnus, neatgailauja ir nebijo bausmės. Vėliau, būsimuose gyvenimuose, šie nuodėmingieji bus suvalgyti tų būtybių, kurias jie žudė šiame pasaulyje.

Šanti-parva. 262.47:

Pats karvės vardas: Aghnja, nurodo, kad jos negalima žudyti. Kaip gi tuomet vadina tą, kuris pavadinti tą, kuris sugeba ją nužudyti? Be abejonės, tas, kuris žudo karvę arba jautį, atlieka šlykščią piktadarystę.

Rig Veda. 10.87.16:

Tam, kuris valgo kūną žmogaus, arklio arba kito gyvūno ir, nužudydamas karvę atima iš žmonių pieną, o, karaliau, jeigu tokio demono negalima paprotinti kitais būdais, tu privalai, neabejodamas, nukirsti jam galvą!

Manu įstatymai:

33. Du kart gimusiam, žinančiam taisykles, nedera valgyti mėsą, išskyrus išskirtines aplinkybes, nes suvalgęs mėsą prieš taisykles, jis po mirties, bejėgis, yra ryjamas tų [kuriuos ji pats valgė gyvenimo metu].

53. Mane (mam) tas (sa) tegul valgo būsimame pasaulyje, mėsa kurią aš čia valgau! – taip išminčiai paaiškina žodžio mėsa reikšmę (mamsa).

117. Verta susilaikyti nuo mėsos, kvepalų, girliandų, prieskonių, moterų, nuo visko surūgusio, o taip pat nuo žalos darymo gyvoms būtybėms…

Brangieji Aukščiausiojo Kelio karoliai. Gampopa:

Tas, kuris aukoja mėsą, gauta nužudant gyvas būtybes, tai žmogus, kuris pateiki motinai kūną jos asmeninio vaiko ir tai liūdnas nusmukimas.

Šrimad Bhagavatam. 4.25.7-8

O, valdove, pažiūrėk į Dangų – ir tu pamatysi ten gyvūnus, kuriuos paaukojai – nužudytus be gailesčio ir atjautos. Žiūrėk, visi šie gyvūnai laikia tavo mirties, kad atsiskaitytų su tavimi už tas kančias, kurias jiems suteikei. Kai tik tavo dienos bus suskaičiuotos, jie su pykčių užšoks ant tavęs, persmeigs tavo kūną geležiniais ragais ir imsis tavo mėsos.

Vedinėje literatūroje daugiau pasakojama apie mėsos žalą:

– Irimo produktai, atsirandantys mėsos virškinimo metu, užkemša nadi kanalus, per kurios cirkuliuoja biolauko energija organizmo akupunktūros sistemoje, kas blogina jų čakrų aktyvumą.

– Gyvūnų nužudymo metu jų mėsa persmelkiama baimės, siaubo ir mirties energija, kuri pripildo mėsavalgių aurą.

– Aukšto išsivystymo lygio gyvūnai (dideli raguoti gyvuliai, meškos, šernai) mėsavalgių nuostabai – labai sąmoningi ir prakeikia savo žudikus, todėl patiekalai, kurie pagaminti iš jų mėsos turi nemokamą bonusą – prakeiksmą mirčiai už mirtį.

– Demonai, kurie maitinasi mirties energija ir kančiomis, vadinamomis gavahu, naudoja mėsavalgius, kaip šios energijos tiekėjus, paverčiant savo klientus-mėsavalgius į bandą, skleidžiančią gavahą.

– Nužudymo nuodėmę VIENODAI dalinasi 6 žmonės: tas, kuris žudo, pjausto, pardavinėja, nuperka, gamina ir valgo.

– Nužudydami gyvas būtybes, mėsavalgiai atima iš jų galimybę praeiti gyvenimo pamokas, o reiškia, sulėtina jų evoliuciją. Jų evoliucijos sulėtinimas sulėtina Gamtos evoliuciją, kuri pagal Karmos dėsnius, sulėtina mėsavalgių evoliuciją.

– Mėsavalgiai pastoviai sukuria karminius mazgus: Nužudei – būsi nužudytas, todėl visi žmogiški karai-karminės gyvūnų nužudymo pasekmės. Tie, kurie išvengia mirties kare, karmiškai įeina į savižudžių eilę ir daro tai arba iš karto (suicidas) arba lėtai – per ligas, ankstyvą senatvę arba priešlaikinę mirtį.