Atmano pažinimas

Iš Atma-Bodha

Iš visų Išsilaisvinimo pasiekimų tik žinios yra tiesioginė priemonė – tiek esminė, kaip ugnis maisto gaminimui. Be jų išsilaisvinimas negali būti pasiektas.

Žinios, atsirandančios iš Realybės patyrimo, akimirksniu sunaikina neišmanymo sukeltą „aš“ ir „mano“, kuris panašus į klaidingą kelią tamsoje.

Dživa [individualus Aš, siela] supančiota neišmanyme. Pastovia žinojimo [patyrimo] praktika dživa tampa švaria, nes žinojimas išnyksta kartu su neišmanymu.

Sansara pilna prisirišimų ir pasibjaurėjimų, ir kitų priešingybių. Kaip sapnas, tam tikrą laiką ji atrodo reali. Tačiau prabudus ji išnyksta, kadangi joje nėra realybės.

Iki tol, kol nedualus Brahmanas – visko pagrindas – nėra matomas, pasaulis atrodo realus, kaip iliuzinis atspindys perlo kiaute.

Švarus vanduo (pats iš savęs beskonis) tampa saldus, kartus ir sūrus priklausomai nuo to, kas į ją primaišyta [upadhi]. Tokiu pat būdu rasė, vardas, statusas ir kita – visa tai uždėta ant nedualaus visatinio Atmano.

Kaip mėnulis atrodo judantis, kai aplinkui juda debesys, lygiai taip pat Atmanas atrodo aktyvus neatpažįstantiems, tuo pat metu, kai iš tiesų, aktyvūs jutimai.

Žmogus jaučia baimę klaidingai suvokdamas dživą už Atmaną, lyg matydamas gyvatę virvėje. Jeigu žmogus sužino, kad jis ne dživa, o aukščiausiasis Aš, tai jis visada bus laisvas nuo baimės.

Visas objektyvus pasaulis įskaitant ir kūną, kilęs iš neišmanymo ir greitai tekantis, lyg burbulas ant vandens.

Būk neturintis troškimų, kontroliuok jutimus ir neleisk protui klajoti. Sėskis vienumoje ir medituok į Atmaną, kaip Begalybę į Vieną be antrojo.

Išsaugok proto švarą. Persmelkiančiu intelektu pašalink visus objektus Atmane ir visada medituok į Atmaną, kaip į švarų ir vienintelį…

Tapusiam Sąmone-palaima nėra daugiau jokių skirtumų, kaip, pavyzdžiui, pažįstantis ir tai, kas pažįstama ir tik Atmanas spindi Pats iš Savęs.

Jeigu pastovios meditacijos procese Atmanas ir ego bus privesti į susilietimą, kaip dviem medžio gabalams, tai žinojimo ugnis pilnai sudegins bet kokį neišmanymą.

Iš tiesų – Atmanas visada čia ir dabar, tačiau Jis nėra akivaizdus dėl neišmanymo.

Jeigu kažkas atrodo ne Brahmanu, tai tik iliuzija, lyg vanduo miraže.

Kelias į tobulą savęs pažinimą. Iš Atma Džniano-padeša-vidhja

Kaip Saulė negali būti nušviesta formomis ir spalvomis, taip ir Atmanas negali būti pažintas intelekto pagalba. Atmanas nepažįstamas per intelektą ir dėl kitos priežasties: kadangi intelektas – pažinimo objektas, neįmanoma, kad jis būtų pažįstantis, tai yra pažinimo subjektu.

Atmanas neįrodomas. Nes tik laikini daiktai, skirdamiesi vienas nuo kito, gali būti įrodomi, tačiau viskas vyksta kitaip su Atmanu.

Gali tvirtinti, kad Atmanas įrodomas Vedomis. Tačiau mes tvirtiname, kad jis neįrodomas netgi Vedomis. Jie yra įrodymu santykiu į Brahmano ir Atmano vienovės žinojimą, naudojant neesančio neigimo savybių metodą, klaidingai priskiriamą Atmanui. Nes vedos neformuoja tam tikro rezultato, o atveria ir išreiškia nuslėptą prasmę – dviejų žodžių esančios reikšmės vienovė, kadangi Atmanas tampa akivaizdus.

[Atmanas] neturi ryšio nei su gerovėmis, nei su ydomis. Todėl jis amžinas, švarus, matantis, laisvas, nekintantis, vienis ir turintis nepertraukiamos egzistuojančios Sąmonės prigimtį.

Posakio paaiškinimas. Iš Vakja-vrittih

Suvokiant individualaus „Aš“ (dživos) ir aukščiausiojo, viską apimančio „Aš“ (Atmano) tapatumą, kuris gimsta iš vedinio posakio „Tu esi Tai“ ir kitų, yra priemonės laisvės pasiekimui.

Klaidingas įsivaizdavimas apie tai, kad žodis „Tu“ reiškia kažką atskiro nuo Brahmano, o žodis „Tai“ reiškia kažką pasiekiamo tarpinio, išnyksta akimirksniu, kai tik ateina suvokimas bendros šių dviejų žodžių reikšmės.

Atmetęs klaidingą nuomonę, tapatinančią Aš su kūnu ir kitais, visada mąstydamas apie save, kaip apie sąmonę, kuri yra ir būtis, ir palaima, ir intelekto stebėtojas.

Brahmano stebėjimas. Iš Brahmanučintanam

O, prote! Medituok su įsitikinimu: „Aš iš tiesų aukščiausiasis Brahmanas, nes Mano būtybė – švari sąmonė ir Man nėra prisirišimų, nes jokios pastangos negali apriboti Manęs arba sunaikinti“.

„Nuo visų apribojimų laisvas, Aš amžina sąmonė, Aš Tai – aukščiausias Brahmanas“. Šią esmę suvokiant, kaip galima tuo pat metu priklausyti kažkokiai kastai arba gyvenimo laikui?

Kas bent akimirką meditacijoje save suvokia „Aš esu Brahmanas“, tas netgi savo sunkias nuodėmes sunaikins, panašiai taip, kaip tamsa išsisklaido kylančios saulės spinduliuose.

„Iš tiesų Aš Brahmanas, o ne samsarinas, Aš amžinai laisvas“ – šioje esmėje tu įsitvirtink. Jeigu sunku ją suvokti, tai bent jau šiuos žodžius kartok nesustodamas.

Iš tiesų Brahmanas vieningas – nėra antro. Be Brahmano, iš tiesų, nėra nieko kito.

Iš Hastamalaka Stotra

Aš – nei žmogus, nei dievas, nei jakša, nei brahmanas, nei kšatrijus, nei vaišu, nei šudra, nei brahmačarijus, nei namų šeimininkas, nei gyvenantis miške, nei sanjasis, tačiau Aš – tik švari Sąmonė. Panašiai taip, kaip Saulė yra visų veiksmų priežastis pasaulyje, taip gi ir Aš – visur esantis, suvokiantis Atmanas, esu proto veikimo ir jutimų pasireiškimo priežastis… Panašiai taip, kaip saulės atspindys neramiuose vandenyse atrodo išsklaidytas, o ramiuose – matosi tobulai, taip pat ir Aš, suvokiantis Atmanas, nepažįstamas įaudrintuose intelektuose, nors nusiraminus Aš aiškiai spindžiu.

Dakšinamurti Himnas. Iš Dakšinamurti Stotra

Tie, kurie žino „Aš“ kaip kūną, kvėpavimą, jutimus, intelektą arba tuštumą, tiesiog įvesti į aptemimą… – jie akli, neišmanantys, nesusilaikantys kalboje.

Žmogui, apakinto majos, sapnas ir pasaulis matomas jo skirtumuose, tokiuose, kaip priežastis ir pasekmė, tarnas ir valdovas, mokinys ir mokytojas, tėvas ir sūnus…

Iš Bhadža Govindam

Kvaily! Jokios gramatikos taisyklės neišgelbės tavęs mirties akimirką!

Palik planus kažką įgauti šiame pasaulyje. Viską, kas lemta, tu ir taip gausi, tiesiog daryk savo pareigas. Būk pasitenkinęs tuo, kas ateina savaime, o norus nukreipk į proto išvalymą.

Mūsų gyvenimas toks pat stabilus, kaip rasos lašas, kuris dreba ant lotoso lapo. Žinok gi, kad šis pasaulis visada pasiliks ligų, puikybės ir sielvarto pančiuose!

Kol tu turtingas ir gali uždirbinėti pinigus, tave supa šeima ir draugai, kurie šlovina tave, tačiau ateis senatvė ir niekas nenorės su tavimi netgi tiesiog pakalbėti!

Susitelkęs į Absoliučią Tiesą žmogus jau šiame gyvenime įgauna išsilaisvinimą.

Jeigu tu praradai turtus, tai iš kur atsiras daugybė giminaičių? Ir jeigu tu suvokei Esmę, iš kur atsiras gimimas ir mirtis?!

Kas tu? Ir iš kur? Broli! Susimąstyk apie tai dabar!