Kaip aš tapau vegetare. Tatjana Vengerskaja

Esu vardu Tatjana Vengerskaja, gimiau 1978 metais, esu jogos klubo OUM.RU mokytoja Riazanės mieste, vegetarė nuo 2016 metų.

Visos žmogaus problemos kyla nuo nežinojimo (neišmanymo). Daugelį dalykų mes darome tiesiog automatiškai iš įpročio arba todėl, kad mus taip išmokė, taip daro visi ir mes taip pat nesusimąstome ar tai iš viso teisinga.

Jeigu dar prieš 10 metų man pasakytų, kad aš tapsiu vegetare, aš labai ilgai juokčiausi iš to. Kaip gėda apie tai kalbėti, tačiau aš anksčiau laikiau save užkietėjusia mėsavalge. Mano šeimoje visi maitinosi tradiciškai ir mano aplinkoje nebuvo nei vieno vegetaro. Aš taip pat nesusimąsčiau apie tai, kad galima maitintis kažkaip kitaip.

Aš visada užsiiminėjau sportu, bandžiau ant savęs įvairias mitybos ir sportinės mitybos rūšis ir netgi maniau, kad mano mityba yra teisinga ir sveika.

Aš žinojau, ką reiškia maitintis nevalgant mėsos, nes reguliariai laikiausi pravoslavų pasninko ir galėjau lengvai apsieiti be mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų 40 dienų Didžiojo pasninko metu, tačiau išeidama iš pasninko aš vėl grįždavau prie tradicinio mitybos būdo.

Dabar aš prisiminiau vieną atvejį – prieš 20 metų pabaigus Didįjį pasninką nusprendžiau nevalgyti mėsos. Taip nutariau ne dėl religinių priežasčių ir tuo labiau ne dėl etinių. Kiek prisimenu, tai dariau dėl sulieknėjimo ir tam, kad pritraukčiau sau dėmesio (buvo toks amžius). Prisimenu, kaip aktyviai visi reagavo į šį mano „keistą“ sprendimą. Tačiau koks tikslas, tokie ir rezultatai. Viso kažkur pusę metų nevalgiau mėsos.

2015 metais mano gyvenimas pradėjo keistis – aš lyg pradėjau busti, iš visur man pradėjo ateidinėti žinios, apie kurias anksčiau aš netgi negirdėjau. Tuomet aš pirmą kartą atėjau į jogą. Ir šiek tiek vėliau susipažinau su vegetarais, kurie papasakojo man apie filmą „Žemiečiai“. Tuomet aš sužinojau, kad pasirodo, vegetarai nevalgo mėsos dėl etinių suvokimų, o ne tik dėl sveikatos.

Aš vis daugiau pradėjau galvoti apie tai, skaityti literatūros, studijuoti. 2016 metų pavasarį nusprendžiau nustoti valgyti raudoną mėsą. Tų pačių metų rudenį aš atsisakiau ir nuo paukštienos. Paskui 2016 metų žiemą buvo likimo išvyka į Indiją, kurios metu priėmiau sprendimą tapti jogos mokytoja. Kai tik priėmiau šį sprendimą, aš iš karto atsisakiau nuo žuvies dar būdama Indijoje. Kiek vėliau aš atsisakiau ir nuo kiaušinių, nes dėl manęs jogos mokytojas = vegetaras.

Nuo 2017 metų aš sąmoninga vegetarė. Dariau eksperimentus su žaliavalgyste ir veganizmu, tačiau supratau, kad mano tipui labiausiai tinka vegetarizmas. Nors pieno aš praktiškai nevartoju, tik sviestą Ghi ir kartais Adygej sūrį.

Aš pamėgau vaisius, nors anksčiau jiems tiesiog nelikdavo vietos. Išmokau gaminti vegetariškus patiekalus – mano mityba labai įvairi, atradau daug produktų, apie kuriuos anksčiau nežinojau. Pavyzdžiui, avinžirniai ir mung pupelės, išmokau gaminti augalinį pieną, naudingus savadarbius saldumynus, duoneles ir kepti naudinga duoną be mielių.

Dabar galiu drąsiai pareikšti, kad mano mityba ne tik naudinga ir sveika, bet dar ir humaniška.

Beje, vegetarizmo metu pas mane pakilo hemoglobinas. Visą gyvenimą buvo ne daugiau 100, o dabar normoje 118-120.