Jogos nauda. Nervų sistemos subalansavimas
Dėka šiuolaikinių technologijų mūsų gyvenimas tampa labai greitas. Kam šiandieną per nugarą perbėga šaltukas išgirdus žodį „dedlainas“, „finansinis planas“, „ipoteka“? Žmonės, dirbantys tradiciniu grafiku, laukia penktadienio, kaip išsigelbėjimo, tuomet savaitgalį praleidžia būdami apsvaigę nuo alkoholio, susitikdami su draugais baruose arba vienas pas kitą svečiuose. Tačiau laimė trunka neilgai: jau sekmadienį vakare, kaip augantis gumulas, į kiekvieno galvą vėl sugrįžta mintis apie darbą ir neišpildomas užduotis. O pirmadienio rytą ir blogiau: atrodo, kad gyvenime nėra nelaimingesnio periodo. Ir visa tai pavirsta į rutiną.
Kai alkoholis savaitgaliais nustoja padedinėti, jį prideda ir trečiadieniais sakydami: „tai juk mažasis penktadienis!“ Tačiau ir tai ne panacėja – pirmadienių juk niekas neatšaukė. Ir čia ateina jie – raminančios priemonės, kurios iš pradžių netgi padeda susitvarkyti su stresu. Tačiau neilgam, kuk sedatyvinių priemonių užduotis – stabdyti centrinės nervų sistemos sužadinimą, tačiau ne atstatinėti ją. Ir dauguma žmonių laiko tokį gyvenimo būdą normaliu ir netgi madingu: juk visi taip gyvena, o kaip galima atsipalaiduoti kitaip?
Tačiau jeigu tokiam gyvenimo ritmui duoti valią, tai jis valdys žmogų, o ne žmogus jį. Laimei, dabar vis populiaresnės tampa įvairios fizinės ir dvasinės praktikos, kurios leidžia užsiiminėjantiems rasti galimybę pabūti čia ir dabar būsenoje, įsiklausyti į save ir to rezultate tapti harmoningesniais ir emociškai stabiliais. Daugelis iš šių praktikų yra kildinamos iš jogos, kaip iš vieno pačių seniausių mokymų.
Pabandykite išsiaiškinti šiek tiek detaliai kokiu būdu gaunamas šis efektas.
Nereikia būti dideliu specialistu, kad prisiminti apie tai, kad mūsų centrinė nervų sistema turi du blokus: simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Simpatinė nervų sistema skatina žmogų veikti, išgyventi, judėti, išplėsti požiūrio kampą, parasimpatinė stabdo ir atpalaiduoja žmogų. Tai kaip jin ir jan, dvi neišskaidomos sistemos dalys. Joga taip pat padeda privesti abi šias dalis į balansą, pradedant nuo pilno jogų kvėpavimo: ant įkvėpimo įvyksta simpatinės nervų sistemos aktyvacija, ant iškvėpimo – parasimpatinės.
Technikos, kurios aktyvuoja simpatinę nervų sistemą
1) Energetinės pranajamos:
– bhastrika („dumplinis kvėpavimas“, aktyvūs garsūs įkvėpimai ir iškvėpimai su krūtinės ląstos atvėrimu),
– kapalabhati („šviečianti kaukolė“, pasyvūs įkvėpimai ir aktyvūs iškvėpimai dėka pilvo raumenų sutraukimo ir atpalaidavimo).
2) Dinaminiai kompleksai:
– Surya namaskar (Saulės pasveikinimas),
– 5 Tibeto perlai (Atgimimo Akis, Око возрождения)
3) Jėgos asanos su ilga fiksacija:
– čaturanga dandasana (žema atrama ant rankų),
– virabhadrasana I, II, III (visos herojų pozos),
– utkatasana (kėdės poza),
– bakasana (varno poza),
– aštavakrasana ir taip toliau.
4) Šatkarmos:
– agnisara-dhauti („ugnies kvėpavimas“, pilvo įtempimas ir išstūmimas ant užlaikymo po iškvėpimo),
– nauli („banga“, tiesiųjų pilvo raumenų sukimas).
5) Išsilenkimai krūtinės ląstoje:
– uštrasana (kupranugario poza),
– bhudžangasana (kobros poza).
Išsilenkimai ypač naudingi, nes po šonkaulių galvučių yra simpatiniai dariniai, visas stresas kaupiasi būtent ten. Todėl krūtinės srities atvėrimas padeda kovoti su stresu.
Technikos, aktyvuojančios parasimpatinę nervų sistemą
Raminančios pranajamos
Udžai (įkvėpimų ir iškvėpimų ištempimas susiaurinant balso skylę).
Pilnas jogų kvėpavimas (visų trijų kvėpavimo rūšių suderinimas: pilvo, krūtinės ir raktikaulinės dalies).
Bramari („dūzgianti bitė“, garso „m“ tarimas ant iškvėpimo su užmerktomis akimis, ausimis, nosies šnervėmis ir burna).
Pasilenkimai
Uttanasana (pasilenkimas prie tiesių kojų stovimoje padėtyje).
Paščimottanasana (pasilenkimas prie tiesių kojų sėdimoje padėtyje).
Trataka
Valomoji praktika akims, kurios esmė žvilgsnio koncentracija į vieną objektą.
Meditacija
Ši technika vis dažniau atliekama šiuolaikinio žmogaus gyvenime, nes jos atlikimui nėra apribojimų, o jos nauda – neįkainojama. 15-30 minučių meditacijos per dieną leis išlyginti emocinį foną, atsikratyti nuo stresų, padaryti sąmonę gerokai aiškesne, įsiklausyti į save ir pabūti toje pačioje pageidaujamoje būsenoje „čia ir dabar“.
Šavasana
Ši poza yra labai svarbus užbaigiamasis kiekvienos hatha-jogos praktikos akordas. Šavasaną neatsitiktinai vadina karališka asana. Iš išvaizdos ji yra visiškai paprasta ir nesudėtinga, ji turi savyje didelę vertę atstatant centrinė nervų sistemą. Tačiau įvaldyti ją nėra taip paprasta. Yra trys taisyklės, kurių reikia laikyti visos praktikos metu (įprastai tai 10-20 minučių)
1. Nejudėti. Iš pradžių tai gali pasirodyti neįmanoma, tačiau pabandykite vystyti sąmoningumą: reikia priimti šį diskomfortą ir stebėti tai, kaip jis palaipsniui išnyksta.
2. Negalvoti. Su tuo yra gerokai sudėtingiau, tačiau tai pasiekiama. Iš pradžių reikia išmokti suvokti kvėpavimą ir nesikabinti už minčių, kurios ir ateis į protą. Taip pat labai padeda trijų dalių atsipalaidavimo technika: apatinis žandikaulis (jį reikia nuleisti taip, lyg jo nelaikytų nei vienas raumuo), akys (galima leisti joms nugrimzti į vidų arba šiek tiek užsiversti, kad rainelės nustotų judėti), pakaušis (jis turi gulėti ant grindų).
3. Nemiegoti. Užduotis būti tarpinėje būsenoje tarp miego ir realybės, tokiu būdu vystant sąmoningumą.
Šavasana leidžia pilnai atstatyti organizmą o praktikos, suteikia begalinį vidinį džiaugsmą ir daro mus savo emocijų šeimininkais.
Žinant savo nervų sistemos ypatumus, galima įtraukti į praktiką atitinkamas technikas, kurios padės padaryti mus harmoningesniais. Standartiniai hatha-jogos užsiėmimai labai gerai subalansuoti, todėl vysto tiek simpatinę nervų sistemą, tiek ir parasimpatinę.
Straipsnis išverstas iš tinklapio www.asanaonline.ru