Kodėl svarbu valytis organizmą

Kaip galima tikėtis, kad žemėje karaliaus taika ir gerovė, jeigu mūsų kūnai yra gyvos kapinės, kuriose palaidoti nužudyti gyvūnai? L. N. Tolstojus

Gamta sukūrė mūsų kūną tobulu. Tai yra sudėtinga biologinė sistema, ji idealiai sukurta gyvenimui mūsų Visatos sąlygoms. Tačiau konkretus ir sklandus svarbių procesų darbas mūsų organizme priklauso nuo to, kiek jis yra švarus iš vidaus, tiek ir iš išorės. Dienos rėžimo sutrikdymas, mityba, neteisingos mintys ir poelgiai, užterštas vidinis pasaulis informacinėmis šiukšlėmis, visa tai priveda prie liūdnų pasekmių. Fizinis kūnas užterštas šlakais netinkamu maistu, o neigiamos mintys ir neetiški poelgiai griauna energetinį kūną. Žmogus sunkėja grubėja, jo pomėgiai tampa apriboti ir primityvus. Efektyviam gyvenimui būtina sąlyga yra sveiko ir švaraus organizmo sukūrimas. Vegetarizmas – tai ne tik mityba, tai, visų pirma, sielos ir kūno švara. Ar mes susimąstome, kas yra mėsa? Tai nužudyto gyvūno raumenys. Viskas, iš ko išeina gyvybė, šiame pasaulyje iš karto pradeda irti. Kažkam tai gali pasirodyti siaubinga, tačiau šis mechanizmas yra visuose kūnuose ir šios planetos dalykuose. Viskas, kas gyvena arba auga, nėra amžina ir po kažkurio laiko paliks savo materialų apvalkalą. Netgi patys tvirčiausi mineralai yra įtakojami suirimo, o metalai – korozijos. Todėl, kai siela palieka kūną, ji, pasilikdama be šeimininko, gali būti sugriauta, o pirminiai elementai grįžti į vieną, kad po kurio laiko duoti kūną naujai gyvybei.

Tai yra fiziniame lygyje po mirties baltyminiai junginiai mirusiame kūne pradeda irti ir prasideda baltyminių struktūrų irimo procesas. Baltyminių struktūrų irimas gyvūnuose stipriai skiriasi nuo analoginio proceso augaliniame pasaulyje. Visi matė pūnantį kūną ir supranta, kad netgi matyti tai yra labai nemalonu. Kad sustabdyti irimo procesą, po kurio laiko po gyvūnu nužudymo, juos deda į šaldytuvus „saugojimui“ Tuomet juos perveža į atitinkamus parduotuvių skyrius ir parduoda, po ko mėsa patenka namo pas pirkėją ir iš naujo saugoma šaldytuve iki to laiko, kol iš jo kažko nepagamins. Tačiau atšaldymas iki -10 laipsnių celsijaus arba -15 laipsnių celsijaus tik sulėtina irimo procesą, tačiau pilnai jo nesustabdo. Tai reiškia, kad mėsa, saugoma šaldytuve, vis tiek lėtai irs. Ir galutinis vartotojas vargu ar numanys, kokiame irimo etape yra jo pirkinys. Dažnai nuodingos bakterijos, kurias lydi puvimas, neyra netgi mėsos gamybos metu, ypač jeigu jos nedakepa, kaip tai vyksta situacijoje su kotletais arba šašlyku. Tokiu būdu, mėsa, visų pirma, patenka į mūsų skrandį irimo procese, visų antra, toliau pūna mūsų viduje.

Judėdama per labai ilgą ir supainiotą žmogaus žarnyną, nesuvirškinta mėsa toliau tęsia natūralų irimo ir toksinų išskyrimo procesą, tarp kurių vyrauja lavono nuodai. Šie toksinai įsigeria per plonas žarnyno sieneles ir nuodija organizmą, darydami griaunantį poveikį imuninei sistemai, kas savo ruožtu sukuria pastoviai prislopintą imuniteto būseną, padedančią atsirasti ir nevaldomai daugintis įvairiems virusiniams ir onkologiniams susirgimams. Be to, puvimas viduje žarnyno sudaro terpę bakterijos, kurios maitinasi irimo produktais. Jų gausus dauginimasis šioje srityje itin kenkia natūraliai žarnyno mikroflorai ir priveda prie virškinimo suprastėjimo bendrai, sukuriant padidintą įtampą imunitetui.

Galutiniame variante, nesuvirškinta mėsa nusėda žarnyno klostėse ir sukuria toksiškus darinius, vadinamus „išmatų akmenys“. Įprastoje būsenoje jie trukdo virškinimui ir maisto judėjimui virškinimo trakte, susiurbdami į save toksinus. Tačiau alkio būsenoje žarnynas pradeda virškinti ir įsiurbinėti į kraują tai, ką galima išsiurbti iš maisto likučių, dengiančių jo sieneles.

Tuomet prasideda pakartotinis toksinų ir nuodų įsiurbimas, kuris susikaupęs išmatų akmenyse. Organizmo nuodijimas šiais nuodais iššaukia tokį fenomeną kaip „migreniniai skausmai tuščiu skrandžiu“. Tikra galvos skausmo priežastis esant tuščiam skrandžiui – vidinis organizmo nuodijimas.

Vidinio puvimo požymis yra padidintas ir nemalonus prakaito išskyrimas, o taip pat blogas kvapas iš burnos. Intensyvus prakaitavimas su ryškiai išreikštu kvapu yra organizmo mechanizmas atsikratant nuo perpildytų jį nuodijančių medžiagų, kurių sukaupimas susijęs su gyvulinės kilmės maisto vartojimu.

Kenksmingiausi nuodai ir toksinai, su kuriais mėsavalgiai norom nenorom nuodija savo kūną, yra šlapimo rūgštis ir kiti azoto junginiai. Rūgštiniai mėsos irimo produktai susijungia, neutralizuojami su organines medžiagos iš kaulų pagalba, padidindami jų trapumą (osteoporozė) ir padeda atsirasti sąnarių ligoms (reumatizmui, artritui) ir dangų. Pavyzdžiui, viename funte (beveik pusėje kilogramo) bifštekso yra 14 gramų šlapimo rūgšties. Amerikos daktarai, ištyrę mėsavalgių ir vegetarų inkstų veiklą, atrado, kad tam, jog išvalyti organizmą nuo azoto junginių, esančių mėsoje, inkstai turi atlikti 3 kartus didesnį darbą, nei vegetarų inkstai. Kol žmonės jauni, jie įprastai nepastebi šio pernelyg didelio krūvio, tačiau su metais, organizmas nusilpsta ir pasireiškia įvairūs susirgimai. Kai inkstai jau negali susitvarkyti su organizmo išsivalymu, šlapimo rūgšties liekanos paplinta po visą kūną. Dažniausiai ją sugeria raumenys ir su laiku ten kristalizuojasi. Šlapimo rūgšties atidėjimo sąnariuose atvejyje, atsiranda skausmingi pojūčiai: podagra, artritai ir reumatizmas. Kai šlapimo pūslė susikaupia nerviniuose junginiuose, rezultatas būna neuritas ir išijas. Dabar daugelis daktarų išrašinėja savo pacientams, kenčiantiems nuo šių susirgimų, pilną atsisakymą nuo mėsos arba, kraštutiniu atveju, stipriai apriboti jo vartojimą.

Problema dar labiau apsunkinama tuo, kad maistas gyvuliams, kurių paskirtis būti paskerstiems, prideda didelį kiekį cheminių medžiagų. Geris Nall ir Stivenas Nall savo knygoje „Nuodai jūsų organizme“ duoda kai kuriuos faktus, kurie turi priversti rimtai susimąstyti bet kokį žmogų, išreiškiantį rūpestį apie savo sveikatą, prieš nusiperkant eilinį mėsos arba kumpio gabalą. „Skerdyklos gyvūnus atmaitina, pridėdami jiems į pašarą trankvilizatorius, hormonus, antibiotikus ir 2700 kitų preparatų. Gyvūno cheminio „apdirbimo“ procesas prasideda dar prieš jo gimimą ir tęsiasi dar ilgą laiką po jo mirties. Ir nors visos šios medžiagos yra mėsoje, kuri patenka į parduotuvių lentynas, įstatymas nereikalauja, kad jas įrašytų etiketėse“.

Ištrauka iš knygos Sąmoninga mityba

Plačiau apie knygą Sąmoninga mityba:
https://www.hathajoga.lt/teisinga-mityba/samoninga-mityba/