Mityba buddizme
Kiekvienoje religijoje mityba – tai neatskiriama dvasinės praktikos dalis. Priklausomai nuo to egzistuoja įvairios nuostatos, draudimai, rekomendacijos ir taip toliau. Nuostatos liečia tiek maistą, kurį rekomenduojama vartoti, taip ir patį maisto priėmimo procesą. Skirtingai nuo daugumos religijų, buddizmas nėra dogmatiškas, todėl kiekvieno buddisto mityba – tai didele dalimi jo asmeninis pasirinkimas. Buddizmas iš viso pakankamai tolerantiška religija, todėl kažkokių griežtų taisyklių jame neegzistuoja.
Budda, išeidamas iš šio pasaulio, paliko savo mokiniams paskutinį mokymą – niekuo netikėti (taip par ir juo) ir viską tikrinti asmenine patirtimi. O taip pat “būti sau pačiam šviesa”, tai yra nekurti iš kažkokių mokytojų arba raštų kulto. Beje, autoritetingus vedinius raštus Budda ir visiškai neigė. Dėl kokių priežasčių – klausimas sudėtingas ir egzistuoja daugybė versijų. Tačiau tai dar kartą kalba apie tai, kad Budda nebuvo kažkokių dogmų, ritualų ir “mirusių” žinių šalininku. Tai yra visos žinios turėjo būti patikrintos per asmeninę patirtį. Tuomet jos tampa vertingos. Mitybos klausime tai taip pat aktualu.
Mitybos klausimas, kaip ir daugelis kitų klausimų buddizme, nagrinėjamas iš rekomendacinio požiūrio taško, tačiau jokiu būdu ne kaip įsakymas ar draudimas. Buddistams-pasauliečiams egzistuoja penkios nuostatos, kurių rekomenduojama laikytis visiems Mokymo pasekėjams Tai reikalinga ne todėl, kad Budda arba dar kažkas pasakė, o todėl, kad šie nuostatai leidžia gyventi harmonijoje su savimi ir aplinkiniu pasauliu, o svarbiausia nekaupti negatyvios karmos, kuri gali labai pražūtingai atsiliepti dvasinio tobulėjimo praktikoje.
Taigi, penki nuostatai buddizme yra tokie:
– atsisakyti prievartos ir žudymo,
– atsisakyti vogti,
– atsisakyti melo,
– atsisakyti nuo durnų seksualinių poelgių,
– atsisakyti svaiginančių medžiagų [svaigalų] vartojimo.
Mitybos klausimų kontekste Buddos Mokymo pasekėjus domina tokie punktai, kaip pirmas ir paskutinis. Būtent iš šių rekomendacijų galima padaryti išvadas apie tai, ką vartoti ir nuo ko susilaikyti buddistams.
Ką valgo buddistai
Taigi, buddistams-pasauliečiams rekomenduojama susilaikyti nuo kenkimo visoms gyvoms būtybėms ir svaiginančių medžiagų vartojimo. Kas turima mintyje po šiomis koncepcijomis, kiekvienas sprendžia pats. Kažkam atsisakymas nuo kenkimo gyvoms būtybėms – tai atsisakymas nuo medžioklės, žvejybos ir gyvūnų eksploatacijos cirke. Kažkas supranta šį apribojimą gerokai rimčiau ir atsisako nuo mėsos valgymo. O jeigu pasidomėti, kokiose žiauriuose sąlygose šiandieną eksploatuoja karves, tai ir pieno produktų vartojimą galima nagrinėti, kaip kenkimą gyvoms būtybėms ir prievartos atsisakymo principo pažeidimą.
Maistas buddizme niekaip griežtai nereglamentuojamas ir mityba – tai asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas, priklausomai nuo jo išsivystymo lygio, požiūrio į pasaulį ir sąveikavimo su šiuo pasauliu. Kas liečia pačio Buddos mokymą dėl mitybos, tai vienareikšmiškos nuomonės taip pat nėra. Kai kurie mokymo pasekėjai mano, kad Budda kategoriškai teisė mėsavalgius ir laikė nesuderinamą tobulėjimą su atjauta savyje ir mėsos valgymą. Kiti Mokymo pasekėjai atvirkščiai, laikosi nuomonės, kad Budda jokių konkrečių mokymų dėl mėsos nedavė ir paliko šį klausimą asmeniniam kiekvieno pasirinkimui. Taip pat yra nuomonė, kad Budda įspejinėjo mokinius, kad ateityje ateis melagiai mokytojai, kurie sakys, kad jis neva pateisindavo mėsavalgystę. Tačiau iš tiesų mėsos vartojimą jis laikė nedaleidžiamu.
Todėl kalbėti apie kažkokius apribojimus buddizme, dėl mitybos sunku, kadangi įvairios buddizmo mokyklos gali prisilaikyti įvairių versijų. Pavyzdžiui, yra Mokymo pasekėjai, kurie laiko mėsavalgystę pilnai daleidžiamą ir be to, tvirtina, kad tai – tarnystės forma visoms gyvoms būtybėms, nes valgant gyvūnus, paskui atliekant įvairias religines apeigas, ritualus ir praktikas, buddistai leidžia gyvūnams deramai atgimti. Pakankamai keista pozicija, tačiau negalima sakyti, kad šie žmonės visiškai neteisūs. Jeigu praktikuojantis buddistas valgo mėsą, tai pagal karmos dėsnį nužudytas gyvūnas viename iš busimų gyvenimų gims žmogumi ir taip pat pradės praktikuoti. Tačiau šios koncepcijos šalininkai praleidžia vieną nežymų momentą: kur paskui reinkarnuojasi tas praktikuojantis, kuris suvalgė gyvūno mėsą? Teisingai: jis pasikeis su šiuo gyvūnu vietomis. Apie tai šios koncepcijos šalininkai renkasi negalvoti.
Mityba buddizme
Kaip jau parašyta aukščiau, mityba buddizme praktiškai niekaip nereglamentuojama. Ypač kas liečiasi buddistus-pasauliečius. Žinoma, sunku įsivaizduoti, kaip galima auginti savyje “bodhičittą” ir “mettą” ir ir tuo pačiu vartoti mėsą. Tas pats, kas pilnai nematyti to fakto, kad mėsa – tai miręs kūnas ir gyvų būtybių kančių rezultatas.
Kas liečia maisto priėmimo dažnumą, tai yra nuomonė, kad Buddos vienuolių bendruomenėje buvo praktikuojamas valgymas du kartus per dieną. Taip pat yra toks posakis: “Šventas žmogus maitinasi vieną kartą per dieną, pasaulietis – du kartus per dieną, o gyvūnas – tris kartus per dieną. Stebėtina, kad šiuolaikinė medicina platina keturių ir netgi penkių kartų per dieną valgymą. Komentuoti čia nereikia: šiuolaikinė visuomenė orientuoja mus į pastovų užsiciklinimą ant maisto, dažną, gausų maisto vartojimą, užkandžius ir taip toliau.
Verta prisiminti, kad Budda mokė taip vadinamo Vidurinio Kelio – atsisakyti tiek nuo prabangos, tiek ir nuo kraštutinio asketizmo – ir kartą netgi išsakė pastabą savo mokiniui, kuris nusprendė uždėti sau papildomą askezę ir maitintis kartą per dieną. Todėl Budda mitybos klausimuose mokė prisilaikyti aukso vidurio: maitintis be pertekliaus, tačiau ir per daug nekankinti savęs badavimo ir mažo kiekio valgymo praktikomis.
Buddistų vienuolių mityba
Jeigu atvejis su buddistais-pasauliečiais mitybos klausimas – tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tai vienuolių mityba reglamentuojama daug rimčiau. Dauguma iš jų vis tik susilaiko nuo mėsos (tačiau, ne visi) ir rekomenduoja maitintis paprastu maistu be skonių pertekliaus. Įdomu tai, kad nežiūrint į įvairias nuomonės mėsos vartojimo klausimais, dauguma vienuolynų prisilaiko susilaikymą nuo svogūno ir česnako: šie produktai su pakankamai teigiama mūsų visuomenėje reputacija, iš tiesų labai kenksmingi būtent praktikuojantiems – jie įaudrina kūną ir protą, kas gali negatyviai atsiliepti jogos ir meditacijos praktikai. Todėl šių produktai vienuoliai vengia praktiškai vienbalsiai. Tas pats liečia ir stimuliatorius – arbatą, kavą, gazuotus gėrimus su kofeinu. Taip pat paplitęs negatyvus santykis į tokį produktą, kaip grybai. Čia yra du aspektai – grynai mokslinis ir filosofinis-ezoterinis. Iš mokslinio požiūrio taško grybai, kaip kempinė įgeria iš žemės visus šlakus ir kenksmingas medžiagas, įskaitant ir radiaciją.
O iš filosofinio ezoterinio požiūrio taško, grybai – tai augalai-parazitai, kurie maitinasi kitų organizmų mirusiais produktais ir jų išsiskaidymu arba gyvybine veikla. Ir atitinkamai pagal taisyklę: “mes – tai, ką mes valgome”, valgydami tokius “egzotinius” augalus, žmogus augins savyje egoizmą.
Buddistų vienuolių mityba pagrinde sudaryta iš javų, daržovių ir pieno, paruoštų įvairiais deriniais.
Kas liečia mėsą, tai dalis vienuolynų prisilaiko koncepcijos, kad Budda draudė valgyti mėsą, tik kai gyvūnas buvo specialiai nužudytas valgyti vienuoliui (vienuolis tai matė, žinojo apie tai arba galėjo numanyti). Visais likusiais atvejais imti paaukojimą mėsos pavidalu nedraudžiama.
Tokiu būdu mitybos ypatumai buddizme gali skirtis priklausomai nuo mokyklos arba Mokymo “važiuoklės”. Taigi, Tibeto buddizmas gerokai labiau lojalus mitybai ir ne toks kategoriškas mėsos vartojimui. Kas liečia indų buddizmą, tai ten, dėl teritorinių ir kultūrinių ypatumų, į mėsos vartojimą žiūrima daugumoje negatyviai. Buddistinė mityba pagrinde sudaryta tokiu būdu, kad netrukdytų sėkmingai dvasinei praktikai, o tam būtina pašalinti visų pirma svaiginančias medžiagas ir stimuliuojančius psichiką ir kūną produktus, tokius, kaip svogūnas, česnakas, kava, arbata, cukrus, druska, prieskoniai ir taip toliau. Buddizmo virtuvėje paprastas maistas, kuris nereikalauja didelių finansinių išlaidų ir laiko paruošimui, tačiau kartu su tuo patenkina organizmo poreikius. Vienu žodžiu, viskas pagal Buddos nuostatas: Vidurinis kelias aktualus netgi mitybos klausimuose.
Vaizdo įrašas. Buddizmo principai. Telo Tulku Rinpoče (rusų ir anglų kalbomis)
Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas