Budda Šakjamuni (Gautama)

Budda Šakjamuni gyveno nuo 566 iki 485 metų prieš mūsų erą centrinėje Šiaurinės Indijos dalyje. Jis gimė turtingoje aristokratų šeimoje iš karių kastos Šakjų valstybėje (sostinė – Kapilavastu), ties šiuolaikinės Indijos ir Nepalo riba.

Buddistų tekstai aprašo stebuklingą pastojimą: sapne į karalienę Majadevi įėjo baltas dramblys su šešiomis iltimis. Išminčius Asita išpranašavo, kad vaikas taps arba didingu valdovu, arba didingu išminčiumi. Gimimas taip pat buvo lydimas stebuklų. Netoli nuo Kapilavastu, Lumbini giraitėje, kūdikis išėjo iš motinos šono, padarė septynis žingsnius ir ištarė: „Aš pasireiškiau.”

Gautamos Jaunystė praėjo turtuose ir malonumuose. Jis susituokė, gimė sūnus Rahula. Tačiau dvidešimt devynerių metų princas atsižadėjo sosto ir šeimyninio gyvenimo, tapo klajojančiu atsiskyrėliu.… skaityti daugiau

Vairagija (sanskr. वैराग्य) – tai sąmonės būsena, kurioje pradingsta juslinių troškimų objektų noras, troškimas. Jūs matote jų tikrąją prigimtį: laikiną ir netobulą. Klasikinėje Patandžalio sistemoje tai aktyvus vertybių pervertinimas.

Jogos-sūtrose (1.12) sakoma: „Abhyasa vairagyabhyam tan nirodhah” – proto virpesių sustabdymas (čitta-vritti) pasiekiamas per praktiką (abhjasa) ir troškimų nebuvimą (vairagija). Šią koncepciją dažnai sulygina su paukščiu: kad pakilti į dangų samadhi, jam reikalingi du sparnai.

Abhjasa – tai pastangų energija, judėjimas į tikslą, gazo pedalas. Vairagija – gebėjimas paleisti, pašalinti kliūtis, laiku nuimti koją nuo pedalo, kad neįsirėžti į lūkesčių sieną. Be vairagijos bet kokia praktika pavirsta į egoistinį pasiekimų sukaupimą. Tai tik sustiprina kančias.

Kaip atskirti tikrąją vairagiją nuo depresijos ir abejingumo?… skaityti daugiau

Pranam – tai ne tik gestas, o pilnavertė pagarbos, nuolankumo ir vienovės filosofija, kilusi iš vedinės kultūros. Ši tradicija glaudžiai susijusi su Ajurvedos – senovinio mokslo apie gyvenimą ir sveikatą principais, kurie suvokia žmogų, kaip esantį vienovėje. Gilus nusilenkimas vyresniems, mokytojams ir išminčiams turi savyje kur kas didesnę prasmę, nei įprastas pasisveikinimas. Išsiaiškinkime kokia jo esmė, kokios pranam rūšys egzistuoja ir kodėl ši praktika yra aktuali ir šiandieną.

Pranam šaknys ir dvasinė prasmė

Vedinėje tradicijoje vietoj mums įprasto rankos paspaudimo arba apsikabinimo pasisveikinimui naudoja pranam – pagarbų nusilenkimą su sudėtomis rankomis prie širdies. Žodis „pranam” kyla iš sanskrito: priešdėlis „pra” reiškia ‘pirmyn’ arba ‘stipriai’, o „anama” – ‘sulenkimas’ arba ‘nusilenkimas’. Kartu jie sudaro suvokimą ‘gilus nusilenkimas’ arba ‘prostiranije’.… skaityti daugiau