Kas yra pranam ir kaip jis padeda dirbti su ego
Pranam – tai ne tik gestas, o pilnavertė pagarbos, nuolankumo ir vienovės filosofija, kilusi iš vedinės kultūros. Ši tradicija glaudžiai susijusi su Ajurvedos – senovinio mokslo apie gyvenimą ir sveikatą principais, kurie suvokia žmogų, kaip esantį vienovėje. Gilus nusilenkimas vyresniems, mokytojams ir išminčiams turi savyje kur kas didesnę prasmę, nei įprastas pasisveikinimas. Išsiaiškinkime kokia jo esmė, kokios pranam rūšys egzistuoja ir kodėl ši praktika yra aktuali ir šiandieną.
Pranam šaknys ir dvasinė prasmė
Vedinėje tradicijoje vietoj mums įprasto rankos paspaudimo arba apsikabinimo pasisveikinimui naudoja pranam – pagarbų nusilenkimą su sudėtomis rankomis prie širdies. Žodis „pranam” kyla iš sanskrito: priešdėlis „pra” reiškia ‘pirmyn’ arba ‘stipriai’, o „anama” – ‘sulenkimas’ arba ‘nusilenkimas’. Kartu jie sudaro suvokimą ‘gilus nusilenkimas’ arba ‘prostiranije’.
Vakarų žmogui, pripratusio prie kitų etiketo formų, nusilenkimas gali asocijuotis su religiniu ritualu arba netgi silpnumo pasireiškimu. Gali pasirodyti, kad tai aklo paklusnumo simbolis. Tačiau rytų kultūroje šis gestas turi visiškai kitą reikšmę.
Skaitosi, kad išdidžiam žmogui sunku nusilenkti prieš kažką, todėl nusilenkimas tampa galingu instrumentu darbui su ego. Tai ne pažeminimas, o kito žmogaus išminties ir patirties pripažinimas. Šiame geste daugiau praktinės prasmės, nei bet kokiame kitame pasisveikinime:
• Fizinis kontaktas: spaudžiant rankas arba apsikabinant mes įsiveržiame į asmeninę kito žmogaus erdvę. Pranam išlaiko distanciją, tačiau sukuria gilų emocinį ryšį.
• Žodinis pasisveikinimas: pasisveikinimas „laba diena, sveiki” liečia tik fizinį lygį. Pranam – tai kreipimasis į pačią žmogaus esmę, į jo sielą.
• Formalumas: paprastas „labas” dažnai tampa formalumu. Pranam reikalauja sąmoningumo ir pilno buvimo momente.
Kai žmogus atlieka pranam, jis kreipiasi į kitą ne kaip į asmenybę su jos pasiekimais ir trūkumais, o kaip į Visatos dalelę. Tai kreipinys į dieviškąją kibirkštį, kuri, pasak vedinės filosofijos, yra kiekvienoje gyvoje būtybėje. Panaši tradicija egzistavo ir Rusioje, kur buvo priimta lenktis iki juosmens, liečiant viena ranka žeme, o kitą pridedant prie širdies.
Šešios pranam rūšys: nuo paprasto nusilenkimo iki pilno nusilenkimo
Egzistuoja šeši pagrindiniai būdai atlikti pranam, kiekvienas iš kurių atspindi įvairų pagarbos lygį:
1. Aštanga-pranam (‘aštuonios dalys’): tai pati pilniausia nusilenkimo forma, taip pat žinoma kaip „Aštanga Dandavat”. Žmogus gulasi ant pilvo veidu žemyn, ištiesia rankas pirmyn. Kūnas liečia žemę aštuoniais taškais: smakru, nosimi, kakta, krūtine, pilvu, keliais, plaštakomis ir alkūnėmis.
2. Šaštanga-pranam (‘šešios dalys): šis pusinis nusilenkimas, kurio metu žemę liečia kojų pirštai, keliai, plaštakos, kakta, nosis ir smakras. Pančanga-pranam (‘penkių dalių’) variante kojų pirštai neskaičiuojami. Pilvas gali pasilikti ant šlaunų, kaip vaiko pozoje (šašankasanoje), arba būti atpalaiduotas.
3. Dandavat-pranam (‘lazda’): nusilenkimas, kurio metu praktikuojantis liečia žemę kakta ir delnais, simbolizuodamas lazdos kritimą ant žemės, kuri neturi asmeninio ego.
4. Namaskar-pranam (‘nusilenkimas’): nedidelis nusilenkimas su sudėtais į andžali-mudrą delnais. Didieji pirštai liečia tašką tarp antakių – ‘trečiosios akies’ sritį. Naudojamas kaip pasisveikinimo forma, išreiškiantis ypatingą pagarbą.
5. Abhinandana (‘džiaugsmas’): lengvas nusilenkimas, kurio metu delnai sudėti į andžali-mudrą yra širdies lygyje. Didieji pirštai liečia krūtinę. Šis gestas naudojamas pasisveikinti su lygiais pagal statusą ir simbolizuoja nusilenkimą išminčiai, kuri yra kiekvieno žmogaus širdyje.
6. Čaranasparša (‘prisilietimas prie pėdų’): nusilenkimas, kuris lydimas vyresniojo pėdų lietimu, kaip aukščiausios pagarbos ženklas.
Praktikos subtilybės: andžali-mudra ir pėdų lietimas
Andžali-mudra arba maldos gestas – vienas iš esminių pranam elementų ir svarbi jogos mudrų praktikos dalis. Šis gestas turi gilią sakralinę prasmę:
• Balanso simbolis: dešinio ir kairio delno sujungimas simbolizuoja harmoniją tarp vyriškos ir moteriškos energijų kūne, o taip pat tarp loginio ir intuityvaus smegenų pusrutulių. Ajurvedos tradicijoje tai taip pat reiškia siekį subalansuoti tris došas – fundamentalias gyvybines jėgas, kurios valdo mūsų kūną ir protą.
• Energetine reikšmė: jogoje skaitosi, kad šis gestas subalansuoja energijos srautus idos ir pingalos kanaluose, nukreipiant juos į centrinį kanalą – sušumną.
• Pagarbos vystymas: mudros atlikimas padeda išlavinti pagarbų ir sąmoningą santykį į aplinkinį pasaulį.
Pėdų lietimas (čaranasparša) – dar vienas svarbus aspektas. Vedinėje kultūroje pėdos skaitosi pačios „žemiausios” arba grubios energijos susikaupimo vieta. Todėl žmogaus su negatyviomis savybėmis pėdų liesti nerekomenduojama. Tačiau pas šventuosius ir išminčius, netgi pėdose koncentruojasi gerovinė energija. Liesdamas jų pėdas, mokinys išreiškia giliausią pagarbą ir simboliškai prašo palaiminimo ir išminties perdavimo.
Indijoje iki šiol yra įprasta atlikti atsiprašymą per lietimą. Jeigu žmogus netyčia koja palietė kitą žmogų, knygą arba pinigus, jie čia pat liečia daiktą dešine ranka, o tuomet prideda šią ranką prie kaktos arba krūtinės, kaip atsiprašymo ženklą ir pagarbą.
Pranam ir Namaste: 5 esminiai skirtumai
Nors abu gestai išreiškia pagarbą, tarp jų yra esminiai skirtumai.
1. Prasmė ir adresatas: pranam – tai gilus pagarbos išreiškimas pagal amžių arba dvasinį statusą. Namaste – universalesnis pasisveikinimas visiems.
2. Fizinis veiksmas: pranam visada atliekamas nusilenkimu (nuo lengvo nusilenkimo galva iki pilno nusilenkimo kūnu). Namaste pakankama sudėti delnus į andžali-mudrą be nusilenkimo.
3. Atlikimo sudėtingumas: pranam reikalauja didelių fizinių ir vidinių pastangų, ypač jo pilnos formos. Namaste atliekamas lengvai ir greitai.
4. Atsakymas į pasisveikinimą: į pranam neatsako tokiu pačiu pranam. Vyresnysis atsakydamas duoda palaiminimą. Į namaste įprasta atsakyti tokiu pačiu namaste.
5. Apribojimai: vedinėje tradicijoje moterims nerekomenduojama atlikti aštanga-pranam dėl moteriško organizmo sandaros ypatumų ir atsargaus santykio į motinystę. Namaste neturi panašių apribojimų.
Praktinė pranam nauda kūnui ir protui
Pranam – tai gili dvasinė praktika, kuri suteikia akivaizdžią naudą:
• Darbas su ego: reguliarūs nusilenkimai padeda sumažinti, pašalinti puikybę ir išvystyti nuolankumą. Žmogus mokosi priimti kitų autoritetą ir išmintį.
• Koncentracija ir ramybę: pranam atlikimas reikalauja susitelkimo, kas nuramina protą, pašalina chaosą ir nerimą. Šis efektas daugumoje sutampa su rezultatais, kuriuos duoda meditacija – praktika, nukreipta į sąmoningumo lavinimą ir vidinę ramybę.
• Emocinė pusiausvyra: praktika padeda pradirbti įsižeidimus ir pretenzijas tėvams ir vyresniesiems, vysto dėkingumo jausmą.
• Energijų harmonizavimas: skaitosi, kad reguliari nusilenkimų praktika gali padėti harmoningai dirbti endokrininei sistemai ir priveda organizmą į pusiausvyros būseną.
• Situacijų be išeities įveikimas: aštanga-pranam ypač naudingas, kai žmogus jaučiasi bejėgis ir negali išspręsti problemos valios arba intelekto jėga. Pilnas nusilenkimas simbolizuoja ego kapituliaciją prieš aukščiausią valią.
• Dosnumo vystymas: atliekant nusilenkimą, žmogus simboliškai atiduoda save, kas vysto pasiruošimą tarnauti kitiems. Tai, savo ruožtu, pritraukia gerovę visose gyvenimo sferose.
• Vienovės pojūtis: praktika padeda pajausti vienovę su pasauliu, nutrinant vidines ribas tarp „aš” ir „kiti” ir daro žmogų atviresniu ir labiau atjaučiančiu.
Apibendrinant, darant pranam, žmogus simboliškai pateikia save – savo kūną, protą ir sąmonę – aukščiausiajam pradui. Jis ištirpdo savo ego ribas niškama-karmoje – veikime be lūkesčio gauti rezultatą sau, kas yra vienas iš kelių į dvasinį išsilaisvinimą.
Dažnai užduodami klausimai
1. Kaip teisingai atsakyti į pranam?
Jeigu jums daro pranam kaip vyresniam, nereikia lenktis atgal. Teisinga reakcija bus palaiminimas – galima padėti ranką ant galvos tam, kuris lenkiasi arba tiesiog ištarti gerus palinkėjimus.
2. Ar galima daryti pranam netikinčiam žmogui arba kitos kultūros žmogui?
Taip, galima. Pranam – tai visų pirma pagarbos išminčiai ženklas, amžiui arba žmogaus padėčiai, o ne religinis ritualas. Svarbiausia, kad gestas būtų nuoširdus.
3. Ar yra kontraindikacijos nusilenkimo atlikimui (aštanga-pranam)?
Taip. Nuo pilnų pasilenkimų verta susilaikyti nėštumo metu, esant aukštam kraujo spaudimui, problemoms su stuburu (ypač išvaržoms), o taip pat atsistatymo periodu po operacijų. Tokiais atvejais geriau panaudoti lengvesnes nusilenkimų formas.
4. Ką daryti, jeigu man nekomfortiška nusilenkti, tačiau aš noriu išreikšti pagarbą?
Pradėkite nuo mažų dalykų. Galima panaudoti abhinandaną (lengvą nusilenkimą su delnais sudėtais prie krūtinės) arba namaskar (su delnais sudėtais prie kaktos). Svarbiausia – ne fizinė forma, o vidinė pagerbimo ir dėkingumo būsena.
