Kas yra prana: energija ir gyvybės šaltinis
Kiekviena žmonių civilizacija tam tikrame savo išsivystymo etape suprasdavo, kad materialus pasaulis nėra vienintelis [realybės lygmuo] ir, galbūt, ne pati svarbiausia būties dalis. Galimai egzistuoja gerokai subtilesnis visatos būties lygis, kuris yra pirminis. Kadangi tai nėra dirbtinai sukurta, o tai universalus dėsnis, jis rado atsaką visose kultūrose ir kiekviena tauta aprašė jį savaip.
Senoviniame tekste, kuris vadinamas Satapatha Brahmana, parašyta: “Prana yra Aš (aukščiausios sąmonės) kūnas).” Kitais žodžiais, sąmonė negali egzistuoti be energijos ir prana – tai jo tarpininkas. Iš šiuolaikinio mokslo mums žinoma, kad materija yra tik energijos išraiškos forma (žiūrėti filmą Kelionė į Nanopasaulį, 1994). Todėl mes galime sakyti, kad prana reiškia energiją. Be pranos sąmonė būtų pilnai negebanti išreikšti save materialiame pasaulyje, o prana be sąmonės būtų nevaldoma. Tame jų vienovė ir tam, kad egzistuotų gyvybė, turi būti abi pradžios.
Tantriniuose tekstuose energiją simbolizuoja galingoji deivė-motina Šakti. Ji įkūnija moterišką būties aspektą, materialaus gaudumą. Dievas Šiva įkūnija vyrišką aspektą, sąmonę Kai sąmonės daigas išdygsta materialiame pasaulyje.
Pranos egzistavimo įrodymai įvairiose kultūrose
Senovės Kinijoje taip pat egzistavo įsivaizdavimas apie praną. Ten gyvybinė energija vadinama ci. Pas ją yra 2 poliai: jin ir jan. Jin – moteriška dalis, lėta, tolygi, šalta. Jan – vyriška, greita ir karšta. Šios pradžios atvaizduojamos, kaip dvi tarpusavyje susijusios ir kartu bendro dalis, kurių kiekviena turi savyje viena kitos potencialą. Šias pradžias suvienija arba laiko kartu Dao – Sąmonė.
Nereikėtų manyti, jog tai viso tik teorija. Būtent ši koncepcija naudojama akupunktūros sistemoje, kuri naudojama Kinijoje per tūkstantmečius ir toliau taikoma šiuolaikinėje Kinijoje. Šios sistemos sėkmė gydant ligas pagrįstos jin ir jan koncepcija. Jeigu jin ir jan pradžių nebūtų, darbo su energija visatoje ir žmogaus kūne, tai akupunktūra negalėtų pasiekti tų puikų rezultatų, kurias ji duoda. net šiuolaikinėje materialistiškoje Kinijoje gydytojai priversti pripažinti senovinę teoriją, kad paaiškintų praktinius rezultatus, kuriuos jie gauna milijonams pacientų su pačiais įvairiausiais susirgimais.
Prana ir moksliniai tyrimai
Šiuolaikinis mokslas žino apie praną. Įvairūs mokslininkai ir tyrėjai fiksavo ir užrašinėjo ją, tačiau deja, jų atradimų, kaip taisyklė, nepripažindavo ir išjuokdavo, jų idėjų nepriimdavo rimtai. Reihenbachas, žinomas pramonininkas ir kreozoto išradėjas, atliko daugybę tyrimų šiu lausimu ir pavadino energija odine jėga skandinavų dievo Odino garbei. Paracelsas, Imenas, van Gelmontas – visi šie žmonės, esantys visiškai toli nuo misticizmo, kalbėjo apie pranos egzistavimą. Tačiau niekas neklausė.
Žinomas Jeilio universiteto neuroanatomijos profesorius daktaras Haroldas Barras 1935 metais pareiškė apie energetinio apvalkalo egzistavimą. Jis atrado, kad visa organinė materija, visa kas gyva – apsupta energetiniu arba praniniu kūnu.Jis tam tikru būdu nustatė, kad šis praninis kūnas, kurį jis pavadino elektrodinaminiu lauku, reguliuoja fizinio kūno funkcijas, valdo augimą, formą ir ląstelių irimą, struktūrą, ir organus. Tolimesni tyrimai tame pačiame universitete parodė, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp proto ir elektrodinaminio lauko. Bet kokie mentalinės pusiausvyros sutrikimai atsiliepė ir laukui.
Labiausiai stebinantis ir gausus energetinio kūno fenomeno tyrimas buvo daromas ne universiteto mokslininkų, o Krasnodaro techniko pavarde Kirlianas pas save namuose kartu su žmona. Šiame tyrime Kirlianas pateikė įtikinančius įrodymus energetinio kūno egzistavimui. Daugelis žmonių nėra linkę tikėti į nieką, jeigu tik negali to pamatyti. Būtent tokią galimybę jiems davė Kirlianų šeima: jie nufotografavo energetinį kūną.
Eksperimentuose buvo naudojamas įrenginys, kuriuo organiniai objektai buvo patalpinami į aukšto dažnio elektrinį lauką. Dėl šios priežasties metodas gavo pavadinimą “aukšto dažnio fotografavimas pagal Kirliano metodą”. Ši sistema naudojo generatorių, kuris sukeldavo iki 200 000 elektrinių impulsų per sekundę. Šis generatorius buvo susijęs su aparatūros kompleksu, įtraukiantis į save fotografinę ir optinę aparatūrą. Kas vyksta, kai gyvas objektas fotografuojasi su šiuo kompleksu? Matosi, kad objektą persmelkia ir supa keisti sudėtingi šviesos raštai. Objektas spindi gyvenimu – matomos bangos, blyksniai ir persiliejimai. Taip buvo atrastas fenomenas, kuris gavo pavadinimą bioliuminescencija.
Eksperimentai parodė, kad bioliuminescencija turi biologinę prigimtį ir yra pakankamai tikslus objekto sveikatos rodiklis, pavyzdžiui, pažeistas arba infekuotas gyvas objektas praranda švytėjimą dar iki tol, kol traumos arba užkrėtimo pasekmės išreiškia kitus simptomus. Energetinis kūnas kaip ir nurodo tai, kas vyksta fiziniame lygyje. Ir nors šis faktas prieštarauja šiuolaikinei fiziologijai ir medicinai, jis atveria plačias galimybes prognozuoti ligą tuo, kad galima taikyti profilaktines priemones.
Prana senoviniuose raštuose
Pasak senovės indų, prana sudaro sudėtingą žmogaus gyvenimo aspektą. Pasiekti tikslų pranos suvokimą labai sunku, nes tai ne deguonis, ne oras, kuriuo mes kvėpuojame. Mes galime kažkokiu metu nustoti kvėpuoti ir toliau gyventi. Jeigu mes vystome šiuos gebėjimus su jogos technikų pagalba, tai galime prailginti tokį kvėpavimo sustabdymą iki kelių valandų, kadangi prana viduje yra ir palaikys mūsų gyvenimą. Tačiau be pranos mes negalime pragyventi net sekundės.
Upanišadose sakoma: “Žmogus gali turėti akis, ausis, visus gebėjimus ir kūno dalis, tačiau jeigu pas jį nėra mahapranos, tai negali būti sąmonės“. Prana turi tiek makrokosminę, tik ir mikrokosminę prigimtį ir yra bet kokios gyvybės pagrindas. Mahaprana (didingoji prana) – tai kosminė, universali, viską apimanti energija, iš kurios mes ištraukiame medžiagą per kvėpavimo procesą. Įvairios pranos kūne – prana vaju, apana vaju, samana vaju, udana vaju ir vjana vaju – vienu metu sudaro dalį šios mahapranos ir atskirtos nuo jos.
Upanišadose prana vaju taip pat vadinama “kvėpavimu”.
– Vjana – tai “viską persmelkiantis kvėpavimas”.
– Prana – tai įkvėpimas.
– Apana – iškvėpimas.
– Samana – tarpas tarp jų.
Udana – šio tarpo padidinimas.
Visi vaju tarpusavyje susiję. Čandogja Upanišadoje klausiama: “Kas palaiko tavo kūną ir jausmus ir tave patį (sielą)? Prana. Kas palaiko praną? Apana. Kas palaiko apaną? Vjana. Kas palaiko vjaną? Samana“.
Šie penki pagrindiniai pranos judėjimai sukuria penkias antraeiles arba upa pranas. Jos žinomos kaip:
– kurma, kuri stimuliuoja mirksėjimą,
– krikara, sukelia alkį, troškulį, čiaudėjimą ir kosulį,
– devadatta, iššaukia miegą ir žiovulį,
– naga, kuris sukelia žagsėjimą ir raugėjimą,
– dhanandžaja, kuris trumpo laiko bėgyje pasilieka po po mirties.
Kartu šios dešimt pranų žmogaus kūne valdo visus procesus.
Pranos kilmė
Pranos kilmė prieštaringas, nes nei kalnai, nei vandenynai, nei gyvos būtybės, ypač žmonės, pranos nesukuria. Gyvos būtybės ją tik vartoja, todėl daugelis laiko šią energija dieviškojo sumanymo dalimi ir tiki, kad prana buvo sukurta vienu metu su šiuo pasauliu. Yra ir kitas požiūrio taškas: galimai prana buvo atnešta į šį pasaulį šventaisiais ir išminčiais, pasiekusiais vienovės būseną – samadhi. Neva po šio pasiekimo, pas juos išsisaugojo energetinis kanalas, per kurį į šį pasaulį tekėjo dalis aukštesniųjų gerokai subttilesnių dieviškųjų pasaulių energija, kuri kūrė gerovę šiame pasaulyje ir išsisaugojo, kaip praną.
Vaizdo įrašas. Viena iš Pranos kilmės teorijų. Andrejus Verba (rusų kalba)
Praeities išminčiai sakė, kad pranos nepriklauso fiziniam kūnui, jos yra subtiliame žmogaus kūne, vadinamame pranamaja koša arba praninis apvalkalas. Jie aprašydavo šį kūną, kaip kažką, panašaus į debesį, pastoviai besisukantį viduje. Priklausomai nuo to, ką žmogus valgo, ką galvoja, nuo jo sąmonės būsenos meditacijos metu ir išorinės aplinkos, debesis turi įvairų atspalvį. Pasak jogos, pranamaja koša sudaro subtilų tinklą, per kurį teka prana. Šis tinklas sudarytas iš subtiliausių energetinių kanalų – nadi. Tekste Šiva Samhita sakoma, kad iš viso kūne yra 350000 nadi, pasak teksto Prapančasara Tantra, jų priskaičiuojama 300000, o tekste Gorakša Sartaka paminima 72000 nadi.
Vietose, kur sueina didelis kiekis nadi yra energetiniai centrai, jie išsidėstę ties stuburu ir vadinami čakromis. Šie centrai yra subtiliame kūne, tačiau atitinka nervinius rezginius grubiame kūne. Prana susirenka čakrose ir sudaro besisukančias energijos mases. Kiekviena čakra vibruoja su asmeniniu greičiu ir dažniu. Čakros, esančios pačiose žemiausiuose energetiniuose kontūruose, dirba gerokai žemesniu dažniu ir skaitosi labiau grubios ir sukuriančios grubias sąmonės būsenas. Čakros, esančios kontūro viršuje dirba aukštesniu dažniu ir atsakingos už subtilias sąmonės būsenas ir gerokai aukštesnį protą.
Pasak Svatmaramos teksto “Hatha Joga Pradipika”: “Jogas geba užlaikyti praną, tik kai išvalyti visi nadi ir čakros, kurios pilnai užterštos” (šloka 5, dalis 2).
Kai praninis žmogaus kūnas užterštas, energijos judėjimas ir sukaupimas apsunkintas. Žmogus pradeda silpti, jaučia pastovų nuovargį ir išsiblaškymą, daug miega, gali pradėti daug valgyti, kad kompensuotų pranos trūkumą, pažeidžiamas nevilties ir ligų. Tam, kad prana pradėtų teisingai cirkuliuoti, būtina išvalyti nadi su hatha-jogos asanų pagalba. Tik kai prana juda laisvai, įmanomas jos sukaupimas. Prana kaupiasi su specialių kvėpavimo pratimų pagalba – pranajama. Pranos sukaupimas, ypač viršutiniuose centruose daro labai stiprią įtaką visam žmogaus gyvenimo būdui. Žmogus įgauna puikią sveikatą, žvalus, ramus, sukoncentruotas ir siekiantis tikslo. Todėl būtent joga – tai ne tiesiog gimnastika, o pilnavertė technikų sistema, leidžianti maksimaliai efektyviai pragyventi savo gyvenimą.
Užsiiminėkite joga, draugai.
Straipsnio autorius: Anton Smirnov