Vairagija jogoje: instrukcija kaip įvaldyti neprisirišimą
Vairagija (sanskr. वैराग्य) – tai sąmonės būsena, kurioje pradingsta juslinių troškimų objektų noras, troškimas. Jūs matote jų tikrąją prigimtį: laikiną ir netobulą. Klasikinėje Patandžalio sistemoje tai aktyvus vertybių pervertinimas.
Jogos-sūtrose (1.12) sakoma: „Abhyasa vairagyabhyam tan nirodhah” – proto virpesių sustabdymas (čitta-vritti) pasiekiamas per praktiką (abhjasa) ir troškimų nebuvimą (vairagija). Šią koncepciją dažnai sulygina su paukščiu: kad pakilti į dangų samadhi, jam reikalingi du sparnai.
Abhjasa – tai pastangų energija, judėjimas į tikslą, gazo pedalas. Vairagija – gebėjimas paleisti, pašalinti kliūtis, laiku nuimti koją nuo pedalo, kad neįsirėžti į lūkesčių sieną. Be vairagijos bet kokia praktika pavirsta į egoistinį pasiekimų sukaupimą. Tai tik sustiprina kančias.
Kaip atskirti tikrąją vairagiją nuo depresijos ir abejingumo? Tikroji vairagija suteikia aiškumą, ramybę ir vidinę laisvę (sattva). Depresija arba apatija atneša sunkumą, inertiškumą ir prislopinimą (tamas). Tai fundamentalus skirtumas, kurį dažnai praleidžia pradedantieji praktikai.
Daugelis klaidingai galvoja, kad tapti jogu – reiškia pavirsti į bejausmį akmenį. Pavojingas aptemimas. Vairagija nepašalina emocijų, ji transformuoja reakciją į emocijas.
Žmogus depresijoje sako: „Niekas neturi prasmės, aš nieko nenoriu, todėl pas mane nėra jėgų.” Žmogus praktikuojantis vairagiją sako: „Aš matau dalykų esmę, aš pilnavertiškai sąveikauju su pasauliu, tačiau mano vidinė laimės būsena nepriklauso nuo išorinio rezultato.”
Kad būtų aiškiau, panagrinėkime skirtumus lentelėje.
Lentelė 1. Diferenciali būsenos diagnostika: vairagija vs apatija
| Kriterijus | Tikroji vairagija (sattva) | Klaidinga vairagija / apatija (tamas) |
| Energetinis statusas | Aukštas energijos lygis, proto aiškumas, pasiruošimas veikti | Jėgų nukritimas, letargija, „rūkas” galvoje, nenoras atsikelti iš lovos |
| Santykis į pasaulį | Geranoriškumas, atjauta (maitri/karuna), priėmimas | Cinizmas, įsižeidimas, pasibjaurėjimas arba pilnas abejingumas kitų kančioms |
| Būsenos šaltinis | Gebėjimas suvokti ir atskirti amžiną nuo laikino (viveka) | Psichologinė trauma, frustracija, cheminis disbalansas (reikalinga konsultacija su gydytoju), bėgimas nuo skausmo |
| Reakcija į praradimą | Ramus priėmimas: „Tai buvo laikina, aš dėkingas už patirtį” | Aštrus skausmas, žlugimo jausmas arba apsauginė apatija („man viskas vienodai”) |
| Gebėjimas mylėti | Besąlyginė meilė, nereikalaujanti nieko atgal | Emocinis šaltumas, negebėjimas empatijai |
Kokie neprisirišimo vystymosi etapai (apara ir para)?
Vairagijos vystymasis vyksta palaipsniui. Ją dalina į du pagrindinius lygius: apara vairagija (žemutinė, palaipsniška) ir para vairagija (aukščiausioji, spontaniška). Negalima peršokti iš karto į aukščiausią lygį nepraeinant prieš tai einančių darbo su proto stadijų.
Jogos-sūtrų Vjasos komentaruose išskiriamos keturios vystymosi stadijos žemutinės (apara) vairagija. Savo esamos padėties suvokimas padeda išvengti iliuzijų apie asmeninį šventumą ir daryti adekvačią praktiką.
Keturios apara vairagijos stadijos
1. Jatamana (pastangos): jūs suvokiate, kad prisirišimai suteikia kančias ir pradedate dėti valios pastangas, kad eiti ne paskui senus įpročius (samskaras). Tai kovos ir introspekcijos stadija. Pavyzdžiui, jūs pastebite, kad kiekvieną kartą po konflikto su kolega imate valgyti saldžiai, kad „užvalgyti” stresą. Dabar jūs sustojate ir darote tris gilius įkvėpimus vietoj ėjimo prie šaldytuvo.
2. Vjatireka (atskyrimas): jūs jau nutraukėte tam tikrus grubius prisirišimus, tačiau kiti dar stiprūs. Jūs gebate aiškiai atskirti: „Su tuo aš susitvarkiau (pavyzdžiui, persivalgymu), o čia aš vis dar silpnas (priklausomybė nuo pagyrimų).” Šioje stadijoje praktikas gali ramiai praeiti per konditerijos skyrių, tačiau vis dar jaučią reikšmingą poreikį gauti patvirtinimą iš aukščiau.
3. Ekendrija (vienas jutimų organas): jutimų objektai jau neiššaukia audringos kūno reakcijos, tačiau prote (manas) vis dar pasilieka subtilūs norai arba skonis (rasa) objektui. Kova pilnai persikelia į vidinę erdvę. Jūs galite sėdėti šalia rūkančio žmogaus, nepatiriant fizinės traukos, tačiau prisiminimai apie cigaretės skonį dar gyvi atmintyje.
4. Višikara (viešpatavimas): pilnas potraukių įveikimas objektams – tiems žemiškiems, tiek „dangiškiems” (pažadėtiems raštuose). Objektai praranda sąmonės valdymo galią ir suvokiami neutraliai.
Para vairagija įvyksta tik po samadhi pasiekimo ir purušos atskyrimo (švarios sąmonės) ir prakriti (materijos). Tai būsena, kai atkrenta susidomėjimas net patiems jogos instrumentams ir aukštoms sąmonės būsenoms, kadangi jie vis dar yra fenomenalaus pasaulio dalimi.
Kaip praktikuoti vairagiją šiuolaikiniame pasaulyje nenueinant į askezę?
Vairagijos praktika sociume (karma-joga) yra tame, kad atlikti savo pareigas su maksimaliu atsidavimu, tačiau su vidiniu atsisakymu savo veikimo rezultatams. Pavyzdžiui jūs naudojate komforto objektus, tačiau nepriklausote nuo jų psichologiškai.
Jums gali pasirodyti, kad tai neįmanoma: „Kaip aš galiu nesijaudinti dėl atlyginimo, jeigu man reikia maitinti šeimą?” arba „Kaip neprisirišti prie partnerio?” Paslaptis fokuso nukreipime nuo „mano/man” į „tarnystę/procesą.”
Praktiniai metodai miesto gyventojui
Technika „Stebėtojas” (sakši-bhava): stiprių emocijų momentu (pyktis kamštyje, džiaugsmas nuo pirkinių) mintimis darykite žingsnį atgal ir sakykite: „Aš matau, kad prote kyla emocija, tačiau aš nesu ta emocija.” Įsivaizduokite, kad jūs žiūrite į save iš šalies, kaip režisierius stebi aktorių filmavimo aikštelėje. Aktorius verki arba juokiasi, tačiau režisierius pasilieka ramus – jis žino, kad tai žaidimas.
Auditas „Mano – Ne mano”: reguliariai apžiūrėkite savo butą arba darbo vietą. Paklauskite savęs: „Jeigu tai išnyks rytoj ar sugrius mano vidinis pasaulis?” Šis pratimas treniruoja paleidimą. Galima rašyti dienoraštį: užrašykite 10 daiktų, be kurių, kaip jums atrodo, jūs negalite gyventi. Po mėnesio perskaitykite sąrašą ir sąžiningai įvertinkite ant kiek jis pasikeitė.
Atidėti malonumai: kai kyla impulsas staigiai patenkinti norą (nupirkti gadžetą, suvalgyti kažką saldaus), sąmoningai atidėkite veiksmą 24 valandoms. Tai sunaikina automatines reakcijas. Psichologai tai vadina „24 valandų taisykle.” Jeigu per parą noras pasilieka toks pat stiprus – galimai jis iš tiesų svarbus. Jeigu užgeso – tai buvo impulsyvi reakcija.
Tarnystė (seva): nesavanaudiška pagalba kitiems – galingas egocentriškų prisirišimų naikintojas. Darykite kažką naudingo, už ką garantuotai negausite nei pinigų, nei dėkingumo. Pavyzdžiui, kartą per savaitę padėkite pagyvenusiam kaimynui atnešti produktus, nelaukdami net padėkos žodžių. Arba išplaukite grindis bendro naudojimo vietose (laiptinėje, aikštelėje) kur jūs gyvenate.
Koks ryšys tarp abhjasos (praktikos) ir vairagijos?
Abhjasa ir vairagija – dvi vieno medalio pusės, būtinos sąmonės srauto balansavimui. Abhjasa nukreipia proto srautą į pozityvų, stabilų. Vairagija nutraukia negatyvios ir išorinės energijos srauto nutekėjimą.
Jeigu praktikuoti tik abhjasą be vairagijos, ego augs proporcingiems pasiekimams: „Aš galiu stovėti ant rankų ilgiau už visus”, „Aš pats dvasingiausias.” Tai veda į dvasinę puikybę. Jeigu praktikuoti tik vairagiją be abhjasos, aukšta rizika nusiristi į tingumą ir stagnaciją, prisidengiant filosofija „viskas laikina.”
Lentelė 2. Abhjasos ir vairagijos sinergija
| Charakteristika | Abhjasa (praktika) | Vairagija (neprisirišimas) |
| Jėgos vektorius | Nukreiptas į tikslą (sutelktas) | Nukreiptas į blaškančius faktorius (atsižadėjimas) |
| Elementas | Ugnis (tapas), aktyvumas, jan | Vanduo/oras (ramybė), vėsa, jin |
| Funkcija | Sąmonės struktūrų statymas | Erdvės valymas statymui |
| Disbalanso rizika | Įtampa, agresija, fanatizmas | Inertiškumas, sausumas, motyvacijos nebuvimas |
| Analogija | Irklavimas irklais valtyje | Vandens išsėmimas iš valties (kad nenuskęstų) |
Kokie neakivaizdūs faktai ir mitai egzistuoja apie vairagiją?
Dažnai praleidžiama, jog vairagija – tai dinaminis procesas, kuris gali kisti. Be to, egzistuoja prisirišimo spąstai prie pačio neprisirišimo.
Mitas 1: vairagija reiškia atsisakymą nuo sekso, pinigų ir komforto
Faktas: karalius Džanaka iš senovinio epo skaitėsi didingiausias jogas, turintis rūmus ir turtus. Problema ne daiktų turėjime, o proto prisirišime.
Atsisakymas nuo pinigų, jei protas pastoviai galvoja apie jų nebuvimą – tai ne vairagija. Pinigų turėjimas ir buvimas pasiruošusiu juos prarasti bet kokiu momentu be kančių – tai vairagija. Šiuolaikinis pavyzdys: milijardierius Čakas Finis slapta išdalino praktiškai visus savo turtus labdarai (8 milijardus dolerių), toliau gyvena kukliai. Jis turėjo daug pinigų, tačiau pinigai jo nevaldė.
Mitas 2: tai reikalinga tik vienuoliams
Faktas: šiuolaikiniame pasaulyje vairagija – geriausias instrumentas nuo išsekimo ir streso. Top menedžeris, įvaldęs troškimų nebuvimą, priima gerokai labiau pasvertus sprendimus, nes jo protas neužtemdytas nesėkmės baimės ir godumo. Vadovai, praktikuojantys meditaciją ir sąmoningumą (tai yra vairagijos pagrindas), panašiai 35% rečiau atlieka impulsyvius sprendimus ir 28% efektyviau valdo komandos stresą.
Neakivaizdus aspektas: „dvasinio vengimo” pavojus
Kartais žmonės naudoja vairagijos koncepciją, kad išvengti realių psichologinių problemų sprendimo arba atsakomybės santykiuose. „Aš bejausmis tavo ašaroms, aš tiesiog praktikuoju neprisirišimą” – tai manipuliacija ir mokymo iškreipimas.
Tikroji vairagija daro žmogaus širdį jautria, nes nuima egoizmo filtrą. Jeigu jūs tapote šaltesni ir abejingesni artimiesiems – tai ne dvasinis tobulėjimas, o apsauginė psichikos reakcija. Kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą, kad išsiaiškinti su esminėmis emocinio atsiribojimo priežastimis
Aukščiausia vairagijos forma – tai kai jūs nustojate didžiuotis tuo, ant kiek esate neprisirišę.
Paskaitos fragmentas. Abhjasa ir vairagija. Ekaterina Androsova (rusų kalba)
Dažnai užduodami klausimai
1. Ar man reikia mesti darbą ir šeimą, kad vystyti vairagiją?
Ne, kategoriškai ne. Išorinis atsisakymas be vidinio pasiruošimo prives tik prie norų prislopinimo, kurie vėliau ištrūks su nauja jėga. Jūsų šeima ir darbas – tai jūsų sritis atidirbti neprisirišimo įgūdį. Mokykitės mylėti artimuosius, nespausdami jų kontrole ir dirbti su darbo kokybe, o ne tik dėl premijos. Kaip sakė Svami Vivekananda: „Atsižadėjimas – tai ne pabėgimas nuo pasaulio, o pasaulio atidarymas savyje.”
2. Kiek ilgai reikia praktikuoti, kad pasiekti troškimų nebuvimo būseną?
Šis procesas gyvenimo trukmės ilgumo. Vairagija – tai ne diplomas, kurį galima gauti ir pakabinti ant sienos. Tai proto higiena, kurią reikia palaikyti kasdieną, kaip valytis dantis.
Sėkmė priklauso nuo jūsų siekio išsilaisvinti intensyvumo (mumukšutva) ir praktikos tyrumo. Pirmi pastebimi rezultatai gali pasireikšti jau po 3-6 mėnesių reguliarios meditacijos ir sąmoningo darbo su prisirišimais.
3. Jeigu aš nustosiu norėti rezultatų, ar netapsiu aš pasyvia daržove?
Atvirkščiai. Kai jūs nustojate nerimauti dėl rezultato („O jeigu nesigaus?”, „O ką apie mane pagalvos?”) išsilaisvina milžiniškas energijos kiekis. Jūsų veiksmai tampa tikslesni, kūrybiškesni ir efektyvesni todėl, kad jūs panirę į dabartinį momentą, o ne fantazijas apie ateitį.
Sportiniai psichologai vadina šią būseną srautu (flow). Būtent jame profesionalūs atletai rodo rekordinius rezultatus – kai veikia be pralaimėjimo baimės, pilnai susitelkę į procesą.
4. Ar galima praktikuoti vairagiją be meditacijos?
Sunkiai. Meditacija – tai laboratorija, kur jūs mokotės stebėti savo protą. Be savęs stebėjimo įgūdžio (suformuoto per meditaciją), jūs tiesiog nepastebėsite prisirišimo atsiradimo momento kasdieniame gyvenime.
Meditacija suteikia būtiną pauzę tarp stimulo ir reakcijos. Viktoras Franklas, psichiatras ir logoterapijos koncepcijos autorius, rašė: „Tarp stimulo ir reakcijos yra erdvė. Šioje erdvėje – mūsų jėga rinktis reakciją. Mūsų reakcijoje – mūsų augimas ir mūsų laisvė.” Meditacija išplečiašią erdvę.
5. Kaip suprasti, kad judi teisinga kryptimi vairagijos praktikoje?
Štai keletas sveikos vairagijos požymių:
• Jūs pradėjote ramiau reaguoti į kritiką ir pagyrimus – jie neišmuša jūsų iš pusiausvyros.
• Pas jus daugiau energijos, nes mažiau vidinių konfliktų ir blaškymosi.
• Jūs jaučiate dėkingumą už tai, kas yra, vietoj pastovaus noro turėti daugiau.
• Jūsų meilė artimiesiems tapo švelnesnė ir lengvesnė – jūs duodate jiems erdvės būti savimi.
• Jūs mažiau bijote prarasti, nes jūs suprantate laikiną visko prigimtį.
Jeigu jūs jaučiate kylančią apatiją, cinizmą arba emocinį šaltumą – tai nerimą keliantys signalai. Verta pristabdyti praktiką ir kreiptis konsultacijos pas patyrusį jogos mokytoją ar psichoterapeutą.
6. Ar prieštarauja vairagija karjeros ambicijoms ir tikslų pasiekimui?
Ne, vairagija neprieštarauja ambicijoms. Ji keičia motyvaciją. Vietoj to, kad dirbti iš baimės arba noro būti pripažintam, jūs dirbate vardan meistrystės ir tarnystės.
Daugelis žinomų lyderių – nuo Stivo Džiobso iki Dalai-lamos – demonstravo vairagijos elementus: jie buvo pilnai atsidavę savo darbui, tačiau neprisirišę prie konkrečių rezultatų. Džiobsas sakė: „Daryk tai, ką mėgsti, o pinigai ateis patys.” Tai ir yra karma-jogos esmė – veikti be prisirišimo prie rezultatų.
7. Ar galima praktikuoti vairagiją santykiuose, netampant abejingam partneriui?
Galima ir reikia. Vairagija santykiuose – tai ne abejingumas, o brandi meilė. Jūs mylite žmogų tokiu, koks jis yra, o ne vaizdinį, kurį sukūrėte savo galvoje. Jūs nesikabinate už jo dėl vienatvės baimės. Jūs nebandote jo pakeisti arba kontroliuoti.
Tokia meilė duoda partneriui laisvę būti savimi, o jums – vidinę ramybę. Psichologas Erich Fromm rašė: Nebrandi meilė sako: „Aš myliu tave, nes man reikia tavęs”. Brandi meilė sako: „Man reikia tavęs, nes myliu tave.” Vairagija padeda pereiti nuo pirmo etapo, prie antro.
