
Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis gyveno netoli nuo Savatthi Džetos giraitėje esančiame Anatthapindikos vienuolyne. Kartą vienas vienuolis meditavo netoli nuo Palaimintojo. Sėdėdamas su sukryžiuotomis kojimis, jis laikė kūną tiesiu, o protą dėmesingu ir aiškiai suvokiančiu, kentėdamas be kažkokių skundų stiprius aštrius diegiančius skausmus – pasireiškiančius praėjusių poelgių rezultatus.
Matydamas tai Palaimintasis suvokė šio momento reikšmingumą ir suformulavo įkvepiantį ketureilį:
Vienuolis atidėjęs visus ateities poelgius,
Nubraukė nuo savęs praeities poelgių dulkes.
Tvirtas, kuklus ir ramus,
(Išgyvenantis skausmą) jam nereikalinga pasauliečių pagalba (vaistai).… skaityti daugiau






