Asanos

Vertimas iš sanskrito kalbos: „Poza, didinanti ugnį“.

Agnistambhasana tinka pranajamos ir meditacijos praktikai, naudinga esant stresams ir depresinėms būsenoms, nes ramina ir nuskaidrina protą.

Agnistambhasana: atlikimo technika

I būdas

• Atsisėskite į Badha Konasana („užrakinto kampo“ poza) ,
• užkelkite dešinę pėdą arba kulkšnį ant kairio kelio ir maksimaliai atverkite pėdas,
• jeigu klubų sąnariai nepakankamai judrūs, užkelkite dešinę pėdą ant kairės kojos blauzdos raumens, o po kelio sąnariu padėkite sulankstytą užklotą,
• lėtai lenkitės į priekį, tiesindami stuburą ir spausdami sėdimuosius gumburus į pagrindą,
• atsiradus menkiausiam diskomfortui kelių sąnarių srityje pozos atlikimą nutraukite.

II būdas

• Atsisėskite į Dandasaną (poza su į priekį ištiestomis kojomis),
• sulenkite kairę koją ir padėkite prieš save ant grindų,
• kojos blauzda su šlaunimi turi sudaryti maždaug 90 laipsnių kampą,
• sulenkite dešinę koją ir užkelkite ją ant kairės kojos,
• jūsų dešinė pėda turi gulėti ant kairio kelio sąnario, o dešinysis kelio sąnarys ant kairės pėdos,
• išlikite pozoje nuo 30 iki 40 sekundžių, po to pakeiskite kojų padėtį.

Vertimas iš sanskrito kalbos: „Lotoso poza“

• padma – „lotosas“
• аsana – „kūno padėtis“

Tai viena iš pagrindinių jogos pozų. Iš tolo rankų ir kojų padėtis primena lotosą. Pėdos, užkeltos ant priešingų joms šlaunų primena lapus, o delnai sudėti vienas ant kito – pilnai išsiskleidusį lotoso žiedą. Nuo seniausių laikų Padmasaną dažniausiai naudojo kaip pozą meditatyvinėms praktikoms.

Padmasanos poza: atlikimo technika

• Atsisėskite į Dandasaną su ištiestomis ir suglaustomis tiesiomis kojomis,
• sulenkite dešinę koją per kelį stačiu kampu,
• dešinės kojos pėdą išoriniu kraštu padėkite ant grindų,
• atveriant kirkšnį ir tarpvietę, pasukite dešinę šlaunį į išorę,
• stenkitės kelį priglausti prie grindų,
• dešinės kojos pėdą patraukite link tarpvietės, paimkite ją rankomis ir pakelkite aukščiau,
• dešinę pėdą nuleiskite ant kairės šlaunie,
• atidžiai, padedant rankomis padėkite kairės kojos pėdą ant dešinės šlaunies,
• stebėkite, kad abu keliai būtų priglausti prie grindų (jeigu tai pavyksta J),
• atlikite keletą pilnų kvėpavimų ir atidžiai „išlaisvinkite“ kojas,
• pakartokite asaną į kitą pusę.

Vertimas iš sanskrito kalbos: „Poza visam kūnui su atrama“

• sa — „kartu“
• аlamba —„palaikymas“
• sarva — „pilnai“
• аnga — „galūnė arba kūnas“
• аsana — „kūno padėtis“

Kūno svoris iš esmės tenka pečiams, gerklė neturėtų būti užspausta, kaklas neturėtų patirti apkrovos. Visą buvimo asanoje laiką geriausia nejudinti kojų. Bandant taisyklingiau atlikti asaną ir išeiti iš jos reikia simetriškai, nesvyrant į šoną.

Sarvangasana: atlikimo technika

• Atsigulkite ant nugaros,
• visą kūną ir kojas ištempkite,
• iškvėpkite ir sulenkę kelius, pritraukite šlaunis prie pilvo,
• iškvėpimo metu pakelkite dubenį,
• rankas sulenkite per alkūnes ir uždėkite delnus ant dubens  ,
• iškvėpkite ir tieskite kūną į viršų, statmenai grindims,
• smakrą prispauskite prie krūtinės,
• likite asanoje tiek, kiek jums malonu,
• atidžiai išeikite iš asanos ir kurį laiką pagulėkite.

Vertimas iš sanskrito kalbos: „Šuo žemyn galva“

• adho — „nukreiptas žemyn“
• mukha — „veidas/snukis“
• švana — „šuo“
• asana — „kūno padėtis“

Tai viena iš bazinių jogos asanų. Ši poza pažadina kūną ir ramina nervų sistemą. Jos variacijos padės jums atrasti naujus pozos niuansus.

Adho Mukha Svanasana: atlikimo technika

• Atsistokite keturiomis, atsiremkite delnais į grindis pečių plotyje,
• viduriniai rankų pirštai nukreipti į priekį,
• kelių sąnariai pečių plotyje,
• kojų pirštais įsiremkite į grindis,
• stipriai spauskite riešus į grindis, ypač didžiuoju ir rodomuoju pirštais,
• pilnai ištieskite rankas, ištempdami jas nuo grindų link pečių,
• nekelkite pečių link ausų, nuleiskite juos,
• suveskite mentis, kad atverti krūtinės ląstą,
• pakelkite dubenį, ištieskite kojas, nuleiskite pėdas,
• išstumkite šlaunis atgal,
• ištieskite alkūnes, pakelkite pečius  link juosmens ir ištempkite kūną į viršų,
• nuleiskite galvą žemyn, neįsitempkite,
• tvirtai remkitės rankomis ir kojomis į grindis,
• stumkite pėdas žemyn.

Kas yra pusiausvyra, jeigu ne nuolat tobulinamas disbalansas? Morisas Driuonas.

1990 metais apsilankymo zoologijos sode San Diege metu, vakarų pasauliui žinomas jogos meistras B.K.S. Ajengaras buvo sužavėtas, pamatęs kaip lengvai, be menkiausių pastangų, snaudžia rožinis flamingas, balansuodamas ant vienos kojos. Stovėdamas tvirtai, lyg kalnas, paukštis nekreipė nė menkiausio dėmesio į kaimynų kudakavimą, ir įkišęs savo snapą po plunksnomis, grimzdo į gilų miegą. Nusijuokęs Ajengaras kreipėsi į grupę, kurioje buvo patyrę mokytojai ir jogos praktikai, žaismingai mesdamas jiems iššūkį: „Ar galite jūs pailsėti taip, kaip daro ši būtybė?“.

Klausimas, žinoma, buvo retorinis ir nereikalavo patvirtinančio atsakymo, juk dauguma žmonių nesugeba atjungti sąmonės, tuo pačiu išsaugant pusiausvyrą ant vienos kojos. Šiame straipsnyje mes pabandysime išsiaiškinti klausimą, susijusį su balansinėmis asanomis – struktūruosim pozas pagal fizines savybes, ir paseksime jų poveikį psichoenergetiniams žmogaus sąmonės lygiams.… skaityti daugiau

Širšasana – asanų karalienė. Asana taip pavadinta neatsitiktinai. Egzistuoja nuomonė, kad šios asanos atlikimas duoda visų kitų jogoje egzistuojančių asanų efektą. Stovėjimas ant galvos jogoje skaitosi viena iš sudėtingiausių asanų. Įsisavinant ją palaipsniui, taisyklingai, asana atneša tik naudą. Šios padėties atlikimas taip pat turi kontraindikacijas. Stovėjimas ant galvos nerekomenduojamas žmonėms, kenčiantiems nuo hipertonijos, turintiems problemų su širdimi ir širdies-kraujagyslių sistema, turintiems vegetacinės kraujagyslių distonijos sunkias formas, nes panašūs negalavimai asanos atlikimo metu gali paaštrėti ir privesti prie liūdnų pasekmių – iki insulto ir smegenų pažeidimų. Nusiminti neverta. Aukščiau aprašytas sveikatos problemas galima išspręsti su kitomis, mažiau sunkesnėmis asanomis, po kurių galima bus atlikti stovėseną ant galvos. Viskam savas laikas.

Taip pat verta paminėti, kad stovėsena ant galvos jogoje reikalauja išvystytų tam tikrų kūno dalių raumenų, todėl verta atsižvelgti į savo fizines galimybes.… skaityti daugiau

Pusiau lotoso poza, arba Ardha-padmasana, kaip ją vadina, – viena iš pagrindinių jogos asanų. Jos pavadinimas išverstas iš sanskrito, kur ,,Ardha“ – pusė, o ,,Padma“ – lotosas. Lotosas – vienas iš nuostabiausių augalų mūsų planetoje, kuris labai gerbiamas rytų religijose ir jogos praktikose. Būtent todėl lotoso arba pusiau lotoso pozos taip gerbiamos. Joms taip pat artimos įvairios sukryžiuotų kojų variacijos, tokios kaip Sidhasana (Tobula padėtis) ir Sukhasana (Patogi poza).

Tai kam gi reikalinga ši asana ir kodėl ji tokia svarbi? Pusiau lotoso pozoje lengviausia išlaisvinti savo protą nuo įvairių minčių, įeiti į susikaupimo būseną ir susikoncentruoti atliekant meditacijas ir pranajamas (kvėpavimo technikas).

Ardha-padmasanos (Pusiau lotoso) atlikimas palengvina sudėtingesnės asanos – pilno Lotoso (Padmasanos) įsisavinimą, nes sistemingas buvimas šioje asanoje padeda atverti klubų sąnarius ir gerina kelių ir kulkšnų lankstumą.… skaityti daugiau

Kompleksas Surya Namaskar, arba taip vadinamasis ,,Saulės Pasveikinimas“, labai populiarus tarp žmonių praktikuojančių jogą. Reguliarus komplekso atlikimas palaiko fizinę sveikatą, pripildo jėgų, dovanoja aktyvią Saulės energiją. Bet tuo jo naudingumas nepasibaigia. Laikoma, kad pratimų kompleksas Surya Namaskar paruošia žmogų dvasiniam prabudimui, nes turi savyje beveik visus svarbiausius jogos praktikos elementus, tokius kaip asanos, pranajamos, mantrajanos ir meditacijos techniką.

Surya Namaskar – tolimų protėvių pasisveikinimas su palikuonims

Verčiant žodis ,,Surya“ reiškia ,,Saulė“, o ,,Namaskar“ – ,,pasveikinimas, nusilenkimas“. Senovėje Saulė buvo laikoma galingu dvasinės brandos simboliu ir garbinimo objektu.

Svarbu suprasti, kad jogos kompleksas ,,Saulės Pasveikinimas“ – tai ne tik serija efektyvių fizinių pratimų, leidžiančių gerai ištempti kūną, išvystyti lankstumą, patempti jį, išmasažuoti ir suteikti tonusą raumenims, vidaus organams, naudojant vienas kitą keičiančius atsilenkimus ir nusilenkimus.… skaityti daugiau

Pradėdami užsiiminėti joga, mes studijuojame literatūrą, lankome susijusius seminarus. Vienas iš pirmų žodžių, kuriuos mes sutinkame visuose šaltiniuose, kurie susiję su Hatha-joga, tai žodis „asana“.

Dažniausiai sutinkami vertimai ir šio suvokimo paaiškinimai:

„Patogi ir stabili kūno padėtis“.

Šis apibrėžimas laikomas pagrindu viename jogos pirminių šaltinių „Joga sutros Patandžali“. Apie asaną autorius čia rašo taip: „Padėtis duoda stabilumą kūnui ir pusiausvyrą protui“.

Kitas žinomas jogų tekstas „Hatha Joga Pradipika“, skyriuje apie asanas, teigia: „Asanų praktika duoda kūnui stabilumą, išlaisvina nuo ligų ir suteikia visai esybei lengvumo“.

Jogų tekstuose nebuvo detalaus aprašymo visų asanų įvairovės ir jų teisingo atlikimo nurodymų. Kai kurie tyrinėtojai iki dabar įsitikinę, kad kai Patandžalis davė asanos apibrėžimą šlokoje „Sthiram Sukham Asanam“, ką kai kurie verčia „Asana – tai patogi ir stabili padėtis“, jis kalbėjo tik apie kūno padėtį meditacijoje.… skaityti daugiau

Ši medžiaga skirta susipažinimui ir nėra praktinė instrukcija asanų įsisavinimui. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad asanas įsisavinti pageidaujama su patyrusiu jogos mokytoju.

Perverstų asanų svarbumas pažymimas daugybėje tekstų ir jogos praktikų. Viparita karani mudrą vadina viena iš svarbiausių Hatha-jogos pozų, Širšasana skaitosi „asanų karalienė“, Sarvangasana daro ant tiek dėkingą įtaką visam kūnui, kad ją rekomenduoja įdėti į bet kokį asanų praktikos kompleksą. Išsiaiškinkime, kuo pagrįstas šių pozų efektyvumas.

Perverstomis asanomis vadinamos tos, kuriose dubuo randasi virš galvos: tai viparita-karani mudra, sarvangasana, širšasana, halasana, setu bandhasana ir kitos. Šios asanos daro įtaką organizmui dvejuose lygiuose: fiziniame ir subtiliame (praniniame).… skaityti daugiau