“Jogah čitta-vritti-nirodhah” – šis išminčiaus Patandžalio pasakymas, kurį randame “Jogos sūtrose”, turi savyje visą jogos praktikos esmę.

Jis verčiamas, kaip: “Joga – tai sąmonės judėjimo sustojimas”.

Būtent šios būsenos galutiniame taške siekia visi praktikai ir todėl jeigu jūs užsiimate joga vadovaujant mokytojui, jūs dažnai galite girdėti užsiėmimuose tokius nurodymus: “susitelkite į praktiką”, “išlaikykite sąmoningumą”, “kontroliuokite protą” ir panašius.

Tačiau kaip galima susitelkti, kai galvoje tiek minčių!

Viena keičia kitą su vėjo greičiu. O čia dar reikia prisiminti apie kvėpavimą. Ir stebėti pojūčius kūne, kad praktika būtų naudinga. Kokia jau ten koncentracija.

O sąmoningumas: kas tai per naujas madingas žodis? Kaip tai “atrodo” pats tas sąmoningumas?

Būtent sąmoningumas – raktas į aukščiau paminėtos būsenos pasiekimas.… skaityti daugiau

Angliškas žodis “meditation” kyla iš lotyniško žodžio meditārī, kas reiškia “apmąstyti, stebėti, atspindėti, suvokti”, kuris savo ruožtu kyla iš protoindoeuropiečių “med” (“išmatuoti”,”atverti”, “gydyti”).

Senoviniuose europietiškuose tekstuose žodis “meditacija” naudojamas išreikšti procesui ir būsenai “gilus apmąstymas”, “stebėjimas”, “proto sutelkimo sulaikymas kažkame”, “protingas darymas” ir paaiškinti poetapinį procesą, vedantį į stebėjimą ir atveriantį pirmines pasaulio pažinimo priežastis.

Šiuolaikinėje mokslinėje ir populiarioje literatūroje terminas “meditacija” naudojamas praktikai, priskiriamai susitelkimo praktikoms, dėmesio valdymui, metakognityvinių būsenų vystymui, o taip pat stebėjimo praktikoms skirtingose išminties tradicijose.

Terminas “meditacija” naudojamas verčiant iš sanskrito termino “dhyana”, kuris reiškia susitelkimas, stebimas apmąstymas, stebėjimas, žodžio “bhavana” reiškiančio vystymas, kultyvavimas, proto kultūra, o taip pat termino “sami/smriti”, reiškiančio dėmesingumą, sąmoningumą.

Meditacijos apibrėžimas šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje

Nacionalinis sveikatos institutas JAV siūlo tokį meditacijos apibrėžimą:

Meditacija – proto ir kūno praktika, kurioje žmogus sutelkia savo dėmesį į kažką, pavyzdžiui į daiktą, žodį, frazę arba kvėpavimą, kad minimalizuotų blaškančias arba stresines mintis arba pojūčius.… skaityti daugiau

Jeigu išanalizuoti mūsų gyvenimą ir tuos įvykius, kurie jame vyksta, tai galima prieiti prie išvados, kad visi įvykiai ir reiškiniai – absoliučiai neutralūs pagal savo prigimtį. Kodėl taip? Galima duoti patį paprasčiausią ir ryškiausią pavyzdį su oru. Vieniems žmonėms patinka saulėtos dienos, kitiems – apsiniaukusios. Vieni mėgsta vėsą, kiti – karštį. Ir štai, pavyzdžiui, ateina karšta diena. Ir vieniems žmonėms ji sukelia kančias, o kitiems – laimę ir džiaugsmą. Taip gaunasi, kad įvykis įvyko vienas ir tas pats – atėjo karšta diena, o štai reakcija pas skirtingus žmones skirtinga. Ir kas gi rezultate tapo kančių priežastimi dėl tų, kas nemėgsta karščio?

Kančių priežastimi tapo ne pati karšta diena, o šių žmonių santykis į karštą orą.… skaityti daugiau