Kaip pasiruošti vidinėms jogos praktikoms
Joga – tai ne tik asanos. Verčiant iš sanskrito žodis “joga” reiškia ryšys. Kalba eina apie ryšį su aukščiausiomis jėgomis arba su savo vidiniu Aš. Ir tam, kad atverti savo tikrąjį Aš, o ne tai, ką mes pripratome laikyti savimi, būtina susipažinti su vidinėmis jogos praktikomis, kurios leidžia pažinti patį save. Kam tai reikalinga?
Dalykas tame, kad iš jogos požiūrio taško, mūsų siela jau pradėjo milžinišką atgimimų [reinkarnacijų] kelią ir tai reiškia, sukaupė labai didelę patirtį ir turi labai dideles žinias ir visa tai mums gali praversti mūsų dabartiniame gyvenime. Tiesiog įsivaizduokite save, kad žiūrėsite į pasaulį ne iš konkrečios asmenybės pozicijos, o turint daugybės praėjusių gyvenimų patirtį – tai leis, visų pirma, išvengti daugelio klaidų, o visų antra, atverti savyje kažkokius įgūdžius, kuriuose mes jau įgavome praeituose gyvenimuose. Pabandykite išnagrinėti tai, kas yra vidinės praktikos ir kokią gerovę jos gali mums atnešti.
Kokia prasmė užsiiminėti vidinėmis praktikomis?
Kaip joga keičia gyvenimą?
Kas yra vidinės praktikos?
Skausmas kojose praktikų metu.
Kaip įveikti abejones?
Energetinės problemos čakrose.
Kaip aplinka daro mums įtaką?
Kaip mityba ir informacija daro mums įtaką?
Kokia prasmė užsiiminėti vidinėmis praktikomis
Pradėkime nuo pagrindinio dalyko – kam reikalingos vidinės praktikos?
Asanos – padidina kraujo ir limfos tėkmę, pagerina kūno lankstumą, daro poveikį vidiniams organams, hormonų sistemai ir taip toliau, su tuo viskas aišku. O štai kam reikalingos meditacijos praktikos?
Duosime pavyzdį su kompiuteriu. Jis sudarytas iš dviejų dalių: “geležis” (hardas) ir programinis paketas (softas). Suvokti save, kaip fizinį kūną, tai tas pats, kad suvokti kompiuterį tik kaip “geležį”. Net jeigu kompiuteris teisingai sudėtas, tačiau jame nėra programinio kodo, tai… (labai tiksliai apibūdinta) – jis pasilieka tik geležies gabalu.
Žmogus – tai ne tik kūnas, tačiau ir tam tikri nemateriali būtybė, galima pavadinti ją siela, protu, dživatma, sąmone – ne principinis dalykas. Ir kad harmoningai vystytis – reikia dirbti ne tik su kūnu, tačiau ir su sąmone. Populiarus posakis apie seviką kūną ir sielą, iš tiesų yra apkirptas variantas, o pilname variante skamba taip: “Sveikame kūne – sveika siela – yra didelė retenybė”. Ir tam, kad tapti pačia rečiausia išimtimi, mums prireiks vidinių praktikų.
Jeigu nagrinėti jogos praktiką iš reinkarnacijos požiūrio taško (o kaip jos, bendrai, nagrinėti praktiškai nėra prasmės), tai gaunasi, kad įgauti kažkokią dvasinę-mistinę patirtį mes galime tik dėl anksčiau sukauptos patirties vienoje ar kitoje praktikoje.
Paprasčiau kalbant, mūsų dabartinis gyvenimas – tai 30-40 ir daugiau metų, per kuriuos mes mažai ką sugebėjome pažinti dvasinio tobulėjimo prasme ir, priešingai tam, šimtai ir tūkstančių praėjusių gyvenimų, kuriuose mes jau sukaupėme kažkokią patirtį. Ir mūsų užduotis – tą patirtį “ištraukti” į paviršių, kad toliau tęsti dvasinį tobulėjimą jau su kažkokiu bagažu iš praeities, o ne tiesiog nuo nulio.
Įdomiausia – tas faktas, kad žmogus šiame gyvenime susidūrė su joga, tai sąlygota taip vadinamų “samskarų”, tai yra praėjusių gyvenimų patirtimi. Paprasčiau kalbant, jeigu žmogus gyvenime pradėjo eiti jogos keliu – tai reiškia, kad praėjusiuose gyvenimuose jis jau ėjo šiuo keliu ir greičiausiai ne vieną gyvenimą, o tai reiškia jau įgavo kažkokią patirtį ir todėl svarbi užduotis – gauti priėjimą prie šios patirties.
Tam ir reikalingos vidinės praktikos. Paprasčiau kalbant, mes kaip meistras, kuris pasiekė tobulumą kažkokiame dalyke, o paskui prarado atmintį ir nėra prasmės studijuoti visko iš naujo – pakankama tiesiog prisiminti.
Kaip joga keičia gyvenimą
Mūsų pasirinkimas – tai toli gražu ne visada mūsų pasirinkimas. Mūsų pasaulėžiūra – toli gražu ne visada mūsų, o mūsų svajonės ir norai taip pat gali būti primesti mums iš išorės. Mūsų asmenybė suformuota ta aplinka, kurioje ji buvo nuo ankstyvos jaunystės. Ir daugelis mūsų įsitikinimų, norų, svajonių ir siekių sąlygoti kažkokiais įspūdžiais, dažniausiai iš vaikystės.
Tačiau bendrai kalbant, aplinkinis pasaulis pastoviai daro mums įtaką. Jeigu net patį didžiausią banditą patalpinti į vienuolyną, jis per metus taps šventuoju, nori jis to ar ne. Tai tiesiog neišvengiama, nes visa aplinka skatins jį vystytis.
Tačiau, deja, dažniausiai tendencija atvirkštinė – aplinkinis pasaulis daro įtaką mums ne pačiu pozityviausiu būdu. Ir tam, kad išmokti niveliuoti šį poveikį ir numesti nuo savęs visą šitą užneštą apvalkalą, tam būtina jogos praktika. Kalba eina būtent apie meditatyvines praktikas, kurios leidžia pažinti savo tikrąją esmę ir tuomet jau intuityviame lygyje išmokti atskirti tai, kas esmė ir tai, kas netikra. Tai, kas amžina ir laikina, naudinga ir kenksminga ir taip toliau. Žmogui, kuris iki tam tikro lygio pažino save, jau nebeįmanoma primesti tiek visuomenėje populiarių idėjų apie šventišką ir beprasmišką laiko praleidimą.
Rytų filosofijoje sėkmės pasiekimas dvasinėje praktikoje vadinamas prabudimu ir tai ne atsitiktinumas. Žmogaus asmenybė, kurią sukūrė jo aplinka ir primetė jam elgesio ir mąstymo šablonus, panaši į miegantį žmogų, kuris mato kažkokį sapną, kuris su objektyvia realybe turi mažai ką bendro.
Ir būtent vidinės praktikos leidžia žmogui prabusti nuo to miego, kuriame daugelis dažniausiai būna visą sąmoningą gyvenimą. Beje, terminas “sąmoningą” čia nevisai tinkamas, nes tokio gyvenimo problema jos nesąmoningume. Tam, kad padaryti ją sąmoninga ir reikalingos dvasinės praktikos, kurios išmokys mus atskirti tiesą nuo melo.
Kas yra vidinės praktikos
Panagrinėkime patį terminą vidinės praktikos. Kalba eina ne tik apie normalią meditaciją, o apie tai, kad viską galima paversti į meditaciją. Pavyzdžiui, įprasto bėgimo metu gali būti atliekamas viinis darbas, kuris valys sąmonę. Knygų skaitymas taip pat leidžia koncentruotis į kažką pakylėto (kalbama, žinoma, apie asmeninio tobulėjimo, savęs pažinimo knygas). Maldos, mantros, nusilenkimai – visą tai galima priskirti vidinėms praktikoms.
Vienai par kitaip, anksčiau ar vėliau žmogus ras būtent tą praktiką, kuri bus efektyvi būtent jam ir čia negali būti kažkokių konkrečių rekomendacijų visiems. Tai, vėlgi, sąlygota praėjusių gyvenimų patirtimi – kiekvienas sukaups patirtį kažkokioje konkrečioje praktikoje ir būtent ji jam bus maksimaliai efektyvi.
Jeigu kalbėti rimtai, tai hatha-joga reikalinga tam, kad paruošti kūną vidinėms praktikoms. Jeigu kalbėti apie meditaciją – pilnavertė meditacija įmanoma tik tuomet, kai žmogus gali sėdėti nepajudinamai su lygia nugara bent vieną valandą. Neparuoštam žmogui tai labai sunku. Tam ir reikalingos asanos, kad sustiprinti ir palaikyti kūną.
Skausmas kojose praktikos metu
Pirmas dalykas, su kuo susiduria žmogus, kai pradeda praktikuoti meditacija – tai skausmas kojose. Kaip jau pasakyta aukščiau, optimalus laikas meditacijai – ne mažiau valandos ir prasėdėti tokį kiekį laiko su sukryžiuotomis kojomis užduotis ne iš paprastųjų. Beje, kalba netgi eina ne tik apie lotoso poza, kuri iš principo prieinama tikrai ne visiems. Net paprastai sėdint su sukryžiuotomis kojomis jau po 20-30 minučių daugumai žmonių gali būti ypatingai sunku.
Dalykas tame, kad visa mūsų sukaupta karma saugoma mūsų kūne ir bet kokie susirgimai arba tiesiog suvaržytos kūno vietos – tai negatyvios karmos pasekmės. Ir pati sunkiausia karma saugoma žmogaus kojose, todėl kuo labiau suvaržytos kojos, tuo blogesnė situacija su negatyvia karma. Ir pirma, ką reikia padaryti, tai atpalaiduoti kojas.
Vaizdo įrašas. Dharana ir Dhyana. Nuo koncentracijos į meditacija. Andrejus Verba (rusų kalba)
Tai reikalinga tiek negatyvios karmos pradirbimui, tiek ir tam, kad pradėti praktikuoti meditatyvines praktikas. Ir čia vėl mes galime matyti, ant kiek sąžiningas pasaulis: jeigu pas žmogų sukaupta tiek negatyvios karmos, kad jis netgi negali sėdėti su sukryžiuotomis kojomis, tai ir meditacija jam neprieinama.
Kartu su tuo svarbu suprasti, neverta atidėlioti vidinių praktikų, jeigu kol kas su kojomis situacija ne pati geriausia, nes kitaip laikas, kai žmogus prie jų prieis, gali taip ir neateiti. Jeigu dabar yra galimybė sėdėti bent 5-10 minučių, reikia pradėti nuo to. Todėl, kad tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.
Kaip įveikti abejones
Antras sunkumas, su kuriuo susiduria praktiškai kiekvienas praktikas – tai abejonės. Svarbu suprasti, kad abejonės seks mus pastoviai. Dalykas tame, kad bet koks poelgis iššaukia priešingą veiksmą. Kai mes pradedame išeidinėti iš mums primestų šablonų, įpročių ir destruktyvių mūsų sąmonės programų, visi šie mūsų “draugai” darys viską, kad grąžintų situaciją į prieš tai buvusią.
Kol mes taikiai egzistuojame su savo destruktyviomis programomis, darėme tai, ką mums įdieginėjo – tarp žmogaus ir šių programų buvo tam tikras nepuolimo paktas. Žmogus jo laikosi, o programos – ne per daug jį spaudžia. Tačiau kai mes pradedame naikinti tą kalėjimą, į kurį šios destruktyvios programos mus patalpino, iš jų pusės bus pats didžiausias pasipriešinimas. Ir tai tam tikras tobulėjimo etapas, kurį reikia įveikti.
Yra paprasta taisyklė, kuri leidžia nustatyti ar teisinga kryptimi mes judame. Jeigu mums sunku – reiškia, mes judame teisinga kryptimi. Ne visada taisyklė veikia korektiškai, nes pagirios ir narkotinės lomkės tai taip pat sunku. Tačiau kas liečia bet kokį adekvatų vystymosi kelią, jeigu mes reguliariai susiduriame su sunkumais ir jie daro mus stipresniais, reiškia mes teisingame kelyje.
Tokiais momentais visada svarbu prisiminti, kad vystymasis vyksta tik per sunkumų įveikimą. Bet koks išėjimas į naują lygį – tai visada kažkokio sunkumo įveikimas, tai visada išėjimas už savo galimybių rėmų. ir kol mes nesulaužysime savo viduje viso to, kas trukdo mums judėti į priekį, visų savo destruktyvių programų ir primestų mums mąstymo ir suvokimo šablonų, mes negalėsime pajudėti toliau.
Keturių rūšių arkliai
Svarbu suprasti, kad su visais savo apribojimais mums vis tiek teks susidurti anksčiau ar vėliau. Ir bet kokios preventinės priemonės – tai gerokai efektyviau, nei problemos sprendimai, kai problema prispaudė žmogų prie sienos. Budda Šakjamuni savo laiku davė gerą pavyzdį su keturių arklių rūšimis, paaiškinęs tuo keturis vystymosi variantus.
1. Pirma arklių rūšis: jiems pasakė, kad greitai žiema ir reikia arti, arklys eina ir aria.
2. Antra arklių rūšis: arkliui pasakė, kad reikia arti, jis atsisakė, parodė botagą, arklys eina ir aria.
3. Trečia arklių rūšis: arkliui pasakė, kad reikia arti, jis atsisakė, parodė botagą – atsisakė, trenkė vieną kartą – arklys viską suprato ir aria.
4. Ketvirta arklių rūšis: arkliui pasakė, kad reikia arti, parodė botagą, trenkė – vis tiek nesupranta ir tokį arklį reikia plakti pastoviai, kad jis artų.
Pagal šį pavyzdį galima pamatyti, kai kai kurie žmonės supranta pastangų dėjimą savo asmeniniam tobulėjimui ir nelaukia kol problemos pasibels į jų duris, o yra žmonės, kurie geba kažką daryti tik tada, kai šios problemos jau rimtai suima. Todėl mūsų užduotis – elgtis tai, kai pirma arklių rūšis ir kovoti su savo apribojimais iki to, kol prie įgaus katastrofiškas pasekmes.
Energetinės problemos čakrose
Kalbant apie jogos praktiką, negalima nepaminėti tokio reiškinio, kai čakros. Čakros – tai energetiniai centrai. Ir esmė tame, kad šiuose energetiniuose centruose, kai fleškėje (usb rakte) įrašyta visa informacija apie mūsų potraukius, įpročius, kažkokius proto polinkius, elgesio modelius ir taip toliau. Beje ši informacija ne tik iš dabartinio gyvenimo, tačiau ir iš praėjusių.
Kas vyksta praktikos metu? Bet kokia jogos praktika, tiek kūno, tiek ir vidinė, paleidžia energijos judėjimą, o tiksliau, pakelia energiją į viršų per čakras. Ir energija kildama per čakras “išplaudinės” įvairias problemas vienoje ar kitoje čakroje. Ir tai tai pat vyksta problemiškai. Apie tai netgi medicinoje kalbama, kad bet koks ligos išgydymas įvyksta per paūmėjimą.
Prieš išsprendžiant vieną ar kitą problemą čakroje – ji paūmės iki pačio savo piko. Todėl jeigu prasidėjo kažkokių kenksmingų įpročių arba negatyvių emocijų paūmėjimas, svarbu suprasti, kad taip eina čakros išvalymo procesas ir reikia tai pergyventi.
Dar vienas svarbus aspektas: jeigu žmogus priprato švaistyti energiją per kažkokią čakrą, pavyzdžiui, per kažkokią pražūtingą priklausomybę, tai aukštesnis energetinis kanalas prarandą gebėjimą pilnu pajėgumu praleidinėti energiją. Ir kai energija kils iki to lygio, kur ji įprastai iššvaistoma, jai bus gerokai paprasčiau išsilieti tame įprastame lygyje, nei pakilti aukščiau, nes aukštesnis energetinis kanalas, kaip išdžiuvusi upės vaga, jau prarado galimybę normaliai praleidinėti energiją.
Todėl šiuo atveju šį momentą reikia tiesiog prakentėti – jeigu šį procesą išgyventi, tai energija pakyla aukščiau ir problema bus išspręsta. Iš esmės, visi mūsų troškimai [potraukiai] sąlygoti energijos judėjimu. Ir jeigu norint atsikratyti nuo kažkokios priklausomybės, reikia tiesiog pakelti energiją aukščiau. Ir iš gerokai aukštesnės čakros lygio problema tiesiog nustoja egzistuoti.
Kaip aplinka daro mums įtaką
Ne veltui sakoma: “Pasakyk man kas tavo draugas ir aš pasakysiu kas tu”. Arba “su kuo susidėsi, nuo to ir prisirinksi”. Mūsų protėviai labai gerai žinojo visus šiuos dėsnius. Užkrečiami yra ne tik biologiniai virusai, tačiau ir informaciniai-energetiniai. Jeigu žmogus reguliariai bendrauja su kažkokiais žmonėmis, kurie, pavyzdžiui, priklausomi nuo kažkokių kenksmingų įpročių – jis mainysis su jais energija ir periminės jų gyvenimo būdą.
Tiesa, egzistuoja ir atvirkštinis procesas: jeigu kažkoks pažengęs praktikas su tokiais žmonėmis bendraus, tai gali būti, kad jų gyvenime kažkas pasikeis į gerą. Tačiau šiuo atveju energijos ir sąmoningumo lygis turi būti labai aukštas ir šiame lygyje jau atvirkščiai, galima kontaktuoti su priklausomais žmonėmis, kad jiems padėti.
Taip pat svarbu neteisti žmonių, net jeigu jie lyg ir trukdytų mums vystytis. Nes, visų pirma, jie visai netrukdo, o padeda, juk vystymasis įmanomas tik per sunkumus, o visų antra, teisiant kažką mes koncentruojame savo dėmesį į žmogaus trūkumus ir tuo pačiu pradedame periminėti šiuos trūkumus savyje.
Kaip mityba ir informacija daro mums įtaką
“Mes esame tai, ką mes valgome”. Ir tai aktualu tiek maisto lygyje, tiek ir informacijos lygyje. Jeigu mes maitiname kūną skerdiena, kuri perpildyta kančių energetikos, mes vargu ar būsime laimingi. Tą patį galima pasakyti apie informaciją jeigu mes dedame į save destruktyvią informaciją, ji formuos mūsų pasauležiūrą ir, to rezultate, darys įtaką mūsų gyvenimui. O joga kaip tik padės išsivalyti nuo anksčiau sukaupto negatyvo.
Tokiu būdu vidinės praktikos leis mums pažinti save ir išsilaisvinti nuo daugelio primestų koncepcijų, šablonų ir destruktyvių programų. O visi sunkumai, kurie kyla šio išsilaisvinimo procese, tik daro mus stipresniais.
Vaizdo įrašas. Kaip pasiruošti vidinėms jogos praktikoms. Andrejus Verba (rusų kalba)
Paruošta pagal Andrejaus Verbos paskaitų medžiagą
Straipsnis išverstas iš tinklapio OUM.RU