Drišti – dėmesio koncentracijos lavinimo technika jogoje
“Jogah čitta-vritti-nirodhah” – šis išminčiaus Patandžalio pasakymas, kurį randame “Jogos sūtrose”, turi savyje visą jogos praktikos esmę.
Jis verčiamas, kaip: “Joga – tai sąmonės judėjimo sustojimas”.
Būtent šios būsenos galutiniame taške siekia visi praktikai ir todėl jeigu jūs užsiimate joga vadovaujant mokytojui, jūs dažnai galite girdėti užsiėmimuose tokius nurodymus: “susitelkite į praktiką”, “išlaikykite sąmoningumą”, “kontroliuokite protą” ir panašius.
Tačiau kaip galima susitelkti, kai galvoje tiek minčių!
Viena keičia kitą su vėjo greičiu. O čia dar reikia prisiminti apie kvėpavimą. Ir stebėti pojūčius kūne, kad praktika būtų naudinga. Kokia jau ten koncentracija.
O sąmoningumas: kas tai per naujas madingas žodis? Kaip tai “atrodo” pats tas sąmoningumas?
Būtent sąmoningumas – raktas į aukščiau paminėtos būsenos pasiekimas. Todėl išnagrinėkime detaliai kas yra sąmoningumas.
Vietoj to, kad naršyti internetą ieškant atsakymo, siūlau pradėti nuo mažo: pabandykite patys nuspręsti sau – kas yra sąmoningumas?
Tiesiog pasakykite baltu arba užrašykite, o geriau – pasidalinkite su kažkuo jūsų suvokimais apie tai.
Man ši praktika labai padėjo pereiti etapą “rasti tai, nežinau ką” ir mano poelgiai tapo kryptingesni. Nors aš duodu sau ataskaitą, kad priklausomai nuo vystymosi, aš, greičiausiai, pakeisiu savo suvokimą apie sąmoningumą, tačiau dabar jis man atrodo, kaip buvimo būsena. Būsena, kai protas sinchronizuotas (jeigu galima taip išsireikšti) su poelgiais ir kalba. Tuomet esi prie esmės.
Tačiau kaip ir bet kokia būsena, kuri nepalaikoma reguliariai, sąmoningumo būsena taip pat turi savybe išslysti. Todėl svarbu ją vystyti. O sąmoningumo vystymui yra tam tikros technikos. Jų daug psichologijoje ir pas daosus ir pas krikščionis (“Dievo buvimas sąmonėje”) ir pas toltekus (“čia ir dabar”), yra jie ir jogoje.
Tam, kad nukreipti dėmesį, nuraminti proto veiklą ir “įjungti” sąmoningumą, senovės jogams buvo perduota technika Drišti.
Verčiant iš sanskrito žodis “Drišti” reiškia “matymas”, “žvilgsnis, “išmintis” (kyla iš šaknies drs – “matyti, žiūrėti į”).
Pati praktika yra tame, kad nukreipti savo dėmesį į tam tikrą objektą ir koncentruotis į jį. Tai padeda surinkti į vieną visas savo jėgas ir kryptingai panaudoti energiją. Juk sutikite, kad kai mes tik pradedame užsiiminėti joga, pastoviai lakyti savo dėmesį gaunasi sunkiai. Naujokas (ir ne tik) greitai pavargsta nuo tolygių, atrodančių vienodų judesių, praranda koncentraciją, pradeda kažką apžiūrinėti (savo pirštus arba kaimyno pirštus arba skylę sienoje…) arba apgalvoti savo problemas arba mąstyti apie būsimą vakarienę.
Kas vyksta tokiais momentais? Energijos srautas susilpnėja, jėga išsisklaido paskui išsklaidytą dėmesį, praktika tampa neektyvi. Ir atvirkščiai, kai dėmesys užfiksuotas, žvilgsnis nejudantis, tuomet protas taip pat įgauna stabilumą. Pagal Aštanga Jogą kiekvienai asanai – savas Drišti.
Išskiriami devyni pagrindiniai taškai:
1. Nasagra – nosies galiukas
2. Brumadhja – taškas tarp antakių
3. Padhajoragrai – pėdos pirštai
4. Angušta Ma Djai – didieji rankų pirštai
5. Nabi Čakra – bamba
6. Hastagrai – plaštakos
7. Paršva 1 – i šoną (dešinę)
8. Paršva 2 – į šoną (kairę)
9. Urdhva Antara – į viršų, небо
Skamba paprastai ar ne tiesa? Reikia viso labo “sustingti” žvilgsniu į nepajudinamą tašką. Tačiau nežiūrint į tokį atrodantį paprastumą, įvaldyti Drišti ne taip lengva. Proto prigimtis tokia, kad jis pastoviai siekia judėti, versdamas judintis ir jūsų kūną, ir jūsų emocijas.
Na gerai, kad koncentracijos technikos neapsiriboja vienu iš aukščiau išvardintų 9 taškų.
Galima tiesiog pradėti nuo koncentracijos į kvėpavimą asanų atlikimo metu. Vystyti tokias būsenas, kad kvėpavimas nebūtų įtemptas, užlaikomas arba trūkčiojantis, kvėpuoti lėtai, ramiai ir išmatuotai. Tai taip pat savotiškas Drišti.
Bus puiku jeigu įvaldysite kvėpavimą Udžai ir darysite jį asanų praktikos metu. Juk kvėpavimo ištempimas padeda protui nusiraminti. Ir kai jau nereikia dėti ypatingų pastangų teisingam kvėpavimui, galima praktikuoti koncentraciją į išorinius objektus.
Kalbant apie praktinę Drišti naudą, verta paminėti šios technikos niuansus įprastam socialiai aktyviam žmogui. Kaip aš jau paminėjau anksčiau, visa prasmė tame, kad būtų užlaikomas ne tik žvilgsnis, tačiau ir dėmesys. O ten, kur mūsų dėmesys, ten ir visa energija.
Tokiu būdu į vieną tašką surenkamos visos pastangos, kurias galima nukreipti į vieną konkretų tikslą. Dėmesio treniruotė praktikos metu daro žmogų labiau surinktą gyvenime. Jeigu jums reikia daryti kažkokią užduotį, tai koncentracijos būsenoje jūs matote maksimalias galimybes, nepaleidžiate iš akių svarbių momentų. Ir tai jums pavyksta lengvai, nes jūs pripratote koncentruotis jogos užsiėmimų metu. Tai pirmas ir pats paviršutinis “bonusas”, kurį mes galime gauti praktikuodami Drišti – įveikti savo išsiblaškymą ir išmokti pasiekti iškeltus tikslus.
Toliau – daugiau: Drišti praktika labai padeda atliekant balansines asanas. Pavyzdžiui, jeigu mes atlikdami Utthita Hasta Padangušthasaną fiksuojame savo žvilgsnį į didįjį kojos pirštą, tai padeda nuimti psichologinę įtampą. “Bet kokiam žmogui praktiškai neįmanoma pasilikti arba tapti įtemptu, kai jo dėmesys nukreiptas į didįjį kojos pirštą”, paminima Bihar jogos mokyklos knygoje “Senovinės tantrinės jogos ir krijos technikos”.
Dar, meditacija su Drišti praktika krūtinės ląstoje – puikus būdas atsipalaiduoti po įtemptos darbo dienos. Tačiau ir tai ne viskas. Dėka Drišti įvyksta dėmesio perjungimas iš išorinio pasaulio į vidinį. Praktikuojama koncentracija į kvėpavimą ir proto tyla. Taip nustatoma minčių kontrolė ir atsiranda gerokai gilesnis gyvenimo pojūtis.
Jeigu koncentruotis į taško tarp antakių sritį (šią praktiką vadina Šambhavi mudrą), tai žmogus įveikia savo ego ir gali išplėsti savo sąmonę, prasiskverbti į visų dalykų esmę. Ši praktika paminima daugelyje klasikinių jogos tekstų. Pavyzdžiui, Gheranda Samhitoje sakoma: “Nukreipkite akis į taško tarp antakių centrą”. Apmąstykite apie savo tikrąją būtį. Tai – šambhavi mudra, pagrindinis visų tantrinių tekstų paslaptis”. (Dalis 3:59)
Mes mokomės matyti vidinę dalykų esmę. Vystome “viveką” (atskyrimą) ir “vairagiją” (neprisirišimą). Vivekos praktika leidžia matyti pasaulį tokiu, koks jis yra, atskirti tai, kas iš tiesų svarbu nuo to, kas laikina. Vairagija – tai neprisirišimas, kai mes suprantame, kad viskas šiame pasaulyje laikina ir neturime didelio prisirišimo prie materialių daiktų. Šios savybės svarbios kiekvienam žmogui, kuris nori gyventi harmonijoje su pasauliu ir būti laimingu.
Ir, galų gale, “pažengusiems” praktikams pasakysiu, kad Drišti praktika padeda priartėti prie šešto ir septinto jogos laiptų (dharana ir dhyana), leidžia sukaupti pakankamai jėgų ir energijos Mahamudros įvaldymui (aukščiausiai sąmoningumo formai) ir užlaikyti ją nepertraukiamai 24 valandas per parą.
Tokiu būdu jogos praktika gali būti pritaikyta ne tik kasdieniame gyvenime, tačiau ir pilnai visai žmogaus būčiai.
Sąmoningumo jums, druagai ir sėkmės praktikoje. Om!
Straipsnis išverstas iš tinklapio OUM.RU