Kam reikalinga meditacija
Jeigu išanalizuoti mūsų gyvenimą ir tuos įvykius, kurie jame vyksta, tai galima prieiti prie išvados, kad visi įvykiai ir reiškiniai – absoliučiai neutralūs pagal savo prigimtį. Kodėl taip? Galima duoti patį paprasčiausią ir ryškiausią pavyzdį su oru. Vieniems žmonėms patinka saulėtos dienos, kitiems – apsiniaukusios. Vieni mėgsta vėsą, kiti – karštį. Ir štai, pavyzdžiui, ateina karšta diena. Ir vieniems žmonėms ji sukelia kančias, o kitiems – laimę ir džiaugsmą. Taip gaunasi, kad įvykis įvyko vienas ir tas pats – atėjo karšta diena, o štai reakcija pas skirtingus žmones skirtinga. Ir kas gi rezultate tapo kančių priežastimi dėl tų, kas nemėgsta karščio?
Kančių priežastimi tapo ne pati karšta diena, o šių žmonių santykis į karštą orą. Tokiu būdu, gaunasi, kad mūsų kančių priežastys, kaip beje ir mūsų laimės – mumyse pačiuose. Ir tik mūsų santykis į vieną ar kitą objektą ar reiškinį verčia mus arba kentėti, arba daro laimingais. Ir pavyzdys su oru – tiesiog pats akivaizdžiausias pavyzdys. Tačiau pagal šį principą galima išnagrinėti bet kokius įvykius. Tik mūsų santykis į šį įvykį formuoja mūsų reakciją į jį.
Taigi, visi daiktai ir reiškiniai pagal savo prigimtį neutralūs. Bet koks įvykis – tai patirties sukaupimas ir nebūna “pozityvių” arba “negatyvių” įvykių. Net iš pačio nemaloniausio įvykio galima gauti naudą. O svarbiausia, jeigu išmokti viską suvokti, kaip patirtį ir nedalinti įvykių į malonius ir nemalonius – tai leidžia sustabdyti kančias. Kame čia meditacija? kokį santykį ji turi šiam skirstymui į “juodą” ir “baltą”? Tiesioginį.
Ką žmogui duoda meditacija
Taigi, tik mūsų asmeninis protas verčia mus kentėti. Todėl, kad būtent mūsų protas skaido įvykius ir reiškinius į malonius ir nemalonius. Šis skaidymas savo ruožtu sukuria norą vytis malonius dalykus – prisirišimai ir vengti nemalonių – pasibjaurėjimą. Ir būtent prisirišimas ir pasibjaurėjimas yra mūsų kančių priežastimi. O šio skaidymo į malonų ir nemalonų šaknis yra neišmanymas.
Būtent apie šias tris kančių priežastis (tarp kuri šaknis yra neišmanymas) ir kalbėjo savo laiku Budda Šakjamuni. Ir jis ne tik pasakojo savo mokiniams apie tai, kokios kančių priežastys, jis davė metodą, kaip šias kančias sustabdyti. Šis metodas vadinamas “Gerovinis aštuonlypis kelias”. Jis sudarytas iš aštuoni “laiptų” ir paskutinio laipto, kuris priveda prie visų kančių sustabdymo – Nirvanos, yra būtent meditacija.
Ką realiai meditacija duoda žmogui? Ar gali būti, kad kažkokia madinga banga arba, galbūt, visiškai tuščias laiko leidimas neturintiems ką veikti dykinėtojams? Iš tiesų, nejaugi nėra svarbesnių dalykų, nei “sėdėti ir apie nieką negalvoti?” Pabandome išsiaiškinti ant kiek meditacija svarbi šiuolaikiniame pasaulyje dėl šiuolaikinio žmogaus ir ypač – dabartinio pasiutusio gyvenimo ritmo megapolio sąlygomis.
Kam ir kodėl reikalinga meditacija
Meditacija arba, kaip ją vadina sanskrite, “Dhyana” – tai metodas, padedantis įgauti savo proto kontrolę. Su meditacijos pagalba pasiekiama ta būsena, apie kurią išminčius Patandžalis rašė savo filosofiniame traktate apie jogą: “citta vritti nirodhah”. Tai verčiasi panašiai taip: ‘proto nerimo pašalinimas’ arba ‘proto aktyvumo sustabdymas’.
Kaip jau buvo pasakyta aukščiau, būtent mūsų protas uždeda savo projekciją visiems įvykiams, kurie vyksta ir dalina juos į malonius ir nemalonius. Ir būtent ši proto veikla ir yra jo “judėjimu” arba “bangavimu”, apie kurį rašė Patandžalis. Ir jeigu mes galėsime šią bangą pašalinti, mes pradėsime matyti realybę be projekcijos – visus įvykius suvokti su sąmoningu ir sveiku šaltakraujiškumu, racionalumu ir sąmoningumu.
Meditacija leidžia supančioti protą. Čia verta išnagrinėti klausimą apie tai, kas yra meditacija. Ar tai iš tiesų, kad “sėdėti ir apie nieką negalvoti?” Ir taip, ir ne. Egzistuoja toks suvokimas, kaip “vienos minties būsena”. Tai, tikriausiai, geriausias ir pats tiksliausias tokio proceso aprašymas, kaip meditacija. Mūsų užduotis – atmesti visas mintis, visą jaudulį, visą nerimą ir sukoncentruoti mūsų protą į vienintelį objektą. Galima pasakyti, kad kiekvienas iš mūsų praktiškai visada užsiima meditacija.
Pavyzdžiui, studentas, kurio rytoj laukia egzaminas. Arba pacientas, kuris sėdi eilėje pas stomatologą. Abu jie koncentruojasi į tam tikras mintis. Pirmas, pavyzdžiui, gali apmąstyti savyje gražius paveikslus, kad rytoj neišlaikys egzamine, o antras – jau įsivaizduoja stiprius skausmus, kuriuos patiria gydytojo kabinete. Abu užsiiminėja meditacija, tik štai meditacijos objektą, žinoma, pasirinko ne patį pozityviausią. Ir dauguma iš mūsų pastoviai užsiima štai tokia nesąmoninga meditacija. Ir nestebina, kad mes kenčiame beveik pastoviai.
Tokiu būdu mūsų protas jau išmokytas koncentruotis, tik koncentruojamės mes dažniausiai į tai, kas negatyvu. Ir viskas, kas mums reikalinga, tai tiesiog perjungti mūsų dėmesį į kažką gerokai pozityvesnio. Tai gali būti bet kas – mantra, vaizdinys, mintis ir taip toliau. Kiekvienas renkasi sau kažką savito. Ir kai mes koncentruojamės į kažką pozityvaus, į kažką kas mus įkvepia, protas pradeda dirbti kitaip ir mūsų kančios palaipsniui nutyla.
Prisimenam apie du pavyzdžius, pateiktus aukščiau. Taigi, studentas visą naktį prieš egzaminą nemiega, jo protas piešia siaubingą paveikslą – rodo jam visą su spalvomis, su kokiu uolumu studentas neišlaiko egzamino. Tačiau tuo dalykas neapsiriboja. Štai studentas jau mato, kaip jis iškeliavo atiduoti pareigos tėvynei į saulėtą Dagestaną, jo mergina išėjo pas kitą ir taip toliau. Ir jeigu studento fantazijos, taip sakant, labai “kūrybiškos”, tai neramus protas prives jį iki tikros isterikos. Tas pats ir su pacientu atveju – išrautas dantis, kraujo kalnai, pragaro skausmas ir taip toliau.
Kas yra tokių ligotų fantazijų priežastimi? Atsakymas vienas – neramus protas. o jeigu jūs abu turėtumėte meditacijos įgūdžius, jie lengvai (na arba nevisai lengvai) galėtų nukreipti savo dėmesį į kažką pozityvesnio. Ir štai studentas jau mato, kaip jis sėkmingai išlaikė egzaminą. O net jeigu ir ne, tai ir karinė tarnyba – taip pat ne daugiau, nei patirtis, kuri, galimai, būtent šiam žmogui yra būtina. Ir jeigu protas ramus, tai visi įvykiai suvokiami neutraliai, iš stebėtojo pozicijos. Turint tokį protą, studentas ramiai užmigs ir kitą dieną išlaikys egzaminą. Arba ne, tačiau suvoks tokį savo likimo posūkį taip pat ramiai, be papildomo nerimo. Juk nuo to, kad žmogus nerimaus įvairiose psichotraumuojančiose situacijose, vis tiek geriau nebus.
Kaip rašė vienas labai išmintingas filosofas: “Kam liūdėti, jei galima viską ištaisyti? Ir kam liūdėti, jeigu nieko jau negalima ištaisyti?” Tai geri žodžiai, tačiau jeigu mūsų protas mums nepaklūsta, tai, deja, bus tik žodžiai. Ir kai tik kyla kažkokia situacija, kurioje mūsų protas gali vėl priversti mus jaudintis, nerimo banga vėl išmuš mus iš kojų, kaip greitos upės tekėjimas.
Tokiu būdu, supančiojus savo protą, galima sustabdyti kančias. Prisiminkite pavyzdį su oru. Jeigu žmogus suvokia karštį, kaip kančias, jis visą vasarą (arba didelę jos dalį) bus ne pačioje geriausioje nuotaikoje. Tuo metu tie, kurie mėgsta karštą orą, patirs laimę. Ir tame, kad žmogus kenčia, gaunasi, kaltas tik jis pats. Juk atvejyje su vasaros prasidėjimu, mes ne jėgose jį pakeisti, nei pernešti, nei pakeisti orą į vėsesnį. Ir viskas, ką žmogus gali padaryti – tai pakeisti savo santykį į karštą orą. Ir tai pasiekiama savo proto kontrolės būdu.
Jeigu mes pervesime mūsų protą į pozityvaus mąstymo bėgius, tai ir galutinis kelionės judėjimo tikslas pasikeis. Tai kaip pakeisti geležinkelio jungtis. Kai mūsų protas išmokytas viskame matyti negatyvą, tai mes judame tik į vieną pusę, į kančių gavimo pusę, beje nepriklausomai nuo išorini aplinkybių. Pagal tą patį principą dirba protas ir atvejyje, jeigu mes viskame mokomės matyti pozityvą, mes neišvengiamai judėsime į laimės gavimo pusę, vėlgi, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.
Tas kas įveikė savo protą – įveikė visą pasaulį. Kaip rašė vienas išmintingas filosofas: “Kur rasčiau aš tiek odos, kad uždengti visą žemės paviršių? Mano odinių batų padas – ir visa žemė padengta”. Koks puikus palyginimas ar ne tiesa? Mes negalime tiesiog imti ir sustabdyti visus procesus aplinkui mus, kuriuos mes laikome nemaloniais. Nėra pas mus tokių gali. Tačiau mes galime nuraminti savo protą ir jis nustos dėti negatyvias projekcijas į viską, kas vyksta aplinkui. Panašiai taip, kaip uždėjus odinius batus, galima ramiai vaikščioti žeme nebijant susižeisti kojų.
Net grynai biocheminiame lygyje meditacija keičia gyvenimą į geresniu. Meditacijos praktika padeda išsiskirti melatoninui, dopaminui ir seratoninui, kurie yra mūsų geros nuotaikos ir laimės priežastys. Laimės būsena – tai viso tik mūsų cheminių reakcijų smegenyse rinkinys ir niekas daugiau. ir jeigu mes tobulume įvaldysime meditacijos praktiką, tai leis iki tam tikro lygio kontroliuoti chemines reakcijas mūsų smegenyse ir, kaip pasekmė, pačiam reguliuoti savo nuotaikas ir psichologines būsenas. Įsivaizduokite koks tai aukštas laisvės lygis?
Žmogui, kuris įvaldė meditacijos praktiką, nustoja daryti įtaką visos išorinės aplinkybės. Tiksliau, nustoja įtakoti jo nuotaiką. Pas tokį žmogų laimė giliai viduje ir joks “oras namuose” negalės įtakoti jo gerovinio ir pozityvaus nusiteikimo. Taip pat pakankamai kiekis melatonino padeda atjauninti ir sveikatinti organizmą, nes meditacijos praktika taip pat naudinga ir fizinei sveikatai.
Galima laimėti tūkstančius kovų, galima užkariauti tūkstančius žemių, galima pastatyti ant kelių tūkstančius karalių, galima įveikti visą pasaulį. Galima tapti didingu kariu, didingu valdovu, kuriam lenksis visos tautos. Tačiau tas, kuris tik įveikė savo asmeninį protą, bus tūkstančius kart vertesnis pagarbos, nes pati svarbiausia pergalė – tai pergalė prieš patį save. Ir jeigu jums pavyko įvaldyti savo protą ir priversti jį tarnauti jums, tai didingoji pergalė.
Mūsų protas – tai nuostabus tarnas tačiau pasibjaurėtinas valdovas. Ir jeigu jūs meditacijos jėga gebėjote jį įvaldyti – jis tarnaus jums ištikimai ir teisingai. Tačiau liūdesys tam, kuris pats tapo jo tarnu – tokį žmogų jo asmeninis protas vers kentėti vėl ir vėl. Beje kartais netgi be jokių svarių tam priežasčių.
Vaizdo įrašas. Meditacija pradedantiems. Ekaterina Androsova (rusų kalba)
Straipsnis išverstas iš tinklapio OUM.RU
