Vedinė kultūra

Avadhuta-gita (Avadhūta-gītā) yra vienas iš pagrindinių advaita-vedantos tekstų, išreiškiantis nedualumo mokymą. Šio nedidelio kūrinio autoriumi tradiciškai laikomas Dattatreja.

Dattatreja garbinamas įvairiuose induizmo mokymuose kaip Brahmos, Višku ir Šivos atgimimas, kaip Maha-Višnu avataras ir kaip pirmasis jogos mokytojas. Jis taip pat laikomas Tripura-rahasja, Dattatreja-tantros, Avadhuta-upanišados ir kitų kūrinių autoriumi. Dattatreja minimas tokiuose tekstuose, kaip Bhagavata-purana, Garuda-purana, Mahabharata, Ramajana, Šandilja-upanišada, Džabala-upanišada ir daugelyje kitų. Kai kurios mokyklos jį laiko Patandžalio mokytoju.

Kūrinio pavadinimas susidaro iš žodžių „avadhuta“, kuris dažnai verčiamas kaip „išlaisvintas, laisvas, laisvės įsikūnijimas“, ir „gita“ – „daina“. Tekstas taip pat žinomas pavadinimu Avadhuta-grantha, Dattatreja-gita, Datta-gita ir Joga-šastra.

Faktiška Avadhuta-gitos sukūrimo data nėra žinoma, kaip ir daugelio induizmo raštų data. Įvairūs komentatoriai nustatinėja jos sukūrimo laiką nuo 8 amžiaus iki mūsų eros ir iki 9 mūsų eros amžiaus.… skaityti daugiau

Tai pokalbis tarp išminčiaus Aštavakaros ir karaliaus Džanakos apie sielos prigimtį ir realybę. Gita atskleidžia pilną išorinio pasaulio nerealumą ir absoliučią vienovę su viskuo, kas egzistuoja tiek išorėje, tiek viduje. Tai šventas induizmo tekstas, išdėstantis Advaita-vedantos filosofiją. Aštavakra-Gitai aukštą įvertinimą suteikė šios filosofinės tradicijos atstovai Ramakrišna ir Vivekananda, o taip pat gerai žinomi indų dvasiniai mokytojai: Šri Šri Ravi Šankaras, Svami Činmayananda.

Aštavakra-Gitoje tvirtinama, kad išsilaisvinimo pasiekimui būtina vengti juslių objektų ir pripažinti, kad pasireiškęs pasaulis – tai iliuzija. Išminčius suvokia, kad jis yra visose būtybėse ir visos būtybės – jame. Išsilaisvinimo požymiai pasireiškia tuo, kad protas daugiau nėra prie nieko prisirišęs, nieko neatmeta ir nesilaiko už nieko, niekuo nesidžiaugia ir dėl nieko neliūdi.… skaityti daugiau

Ajurveda yra pati seniausia iš visų medicininių sistemų, kurios kažkada egzistavo arba egzistuoja žemėje. Jos sritis neapsiriboja tik žiniomis apie sveikatą ir susirgimų gydymą, tačiau taip pat turi žinias apie pasaulio sandarą ir netgi kelia dvasingumo, moralės klausimus, sutinkant su Vedomis. Pagrindiniai ajurvedos tekstai tvirtina, kad iš pradžių jie buvo apsakyti pačio Brahmos – Dievo-Kūrėjo. Ajurvedos principai dažnai sutinkami Atharvavedos tekstuose, o taip pat jos daleles galima rasti Rigvedoje, Samavedoje, Jadžurvedoje ir Mahabaratoje, kuri vadinama „penktoji Veda“.

Ajurveda davė pradžia daugelio kitų medicinos krypčių atsiradimui Indijoje – plačiai žinomai Tibeto, o taip pat Siddha-i-Junani medicinai, kurios pagrindas ajurvedos principai, kurie ženkliai skiriasi nuo kitų gydymo metodų – tradicinės (vakarų) medicinos ir netradicinės medicinos.… skaityti daugiau

„Ramajana“ – tai senovinis indų smriti kanono epas (nedieviškosios kilmės), užrašytas sanskritu. Numanomas „Ramajanos“ sukūrimo tekstas datuojamas III – II amžiumi iki mūsų eros, kartais IV, o įvykiai, aprašyti epe vyksta gerokai anksčiau. Tyrėjai šiuos įvykius priskiria XII – X amžiams iki mūsų eros, o patys indusai skaito, kad jie įvyko dar Treta-jugos epochoje, tai yra prieš 1 milijonas metų.

„Ramajanos“ poemos sukūrimo istorija ir jos autorius

Jeigu pažiūrėti realistiškiau, tai senais laikais epo užrašymas visada buvo su tam tikru laiko atsilikimu, kas, beje, liečia ir senovės graikų epą „Iliadą“. Po įvykusių įvykių ji buvo užrašyta keletą amžių vėliau. Įdomu, kad „Ramajanos“ ir „Iliados“ įvykiai daugumoje sutampantys (sutampa: Elenos pagrobimas – Sitos pagrobimas, Odisėjas – Hanumanas, Patroklis – Lakšmanas, Hektoras – Indradžit ir taip toliau) ir praktiškai sutampa chronologija.… skaityti daugiau

Ajurveda – tai senovinių žinių lobynas, kuris buvo perduodamas iš mokytojo mokiniui per daugelį tūkstantmečių. Visos žinios, kurios egzistuoja šiuolaikiniame pasaulyje, iš pradžių buvo aprašytos vediniuose raštuose, kurių dalis yra Ajurveda (ją dar vadina „Upaveda“ – „padedančioji veda“). Jos niekas nekūrė, ji neatsirado staiga. Pasak legendų, šis mokslas atsirado kartu su Visatos sukūrimu.

Ajurveda iš sanskrito verčiasi, kaip „mokslas apie laimingą gyvenimą“, o taip pat „švarios žinios“. Tačiau jos negalima vadinti mokslo grynu pavidalu, nes Ajurvedą sudaro filosofija ir religija. Tai esminis (истинное) mokymas apie sveikatą, kūno ir sielos harmoniją, kuris buvo atskleistas senovės išminčių, riši, su religinių praktikų ir meditacijų pagalba. Jie pažino ryšį tarp žmogaus ir visatos, o taip pat suvokė, kad visos esaties šaltinis yra Kosminė Sąmonė.… skaityti daugiau

Skiriama visiems praeities, dabarties ir ateities Mokytojams. Guru – tai žinojimo (žinių/знания) vandenynas. Šiame vandenyne vienas mokinys renka akmenis, o kitas perlus ir šis pasirinkimas priklauso nuo mokinio.

Šiva Purana

Visiškai neseniai, viename renginyje, suvirpėjau nuo vienos frazės: „O dabar pasirodys mūsų dvasinis mokytojas, mūsų marketingo guru! Prašome!”.

Mes taip įpratome prie to, kad dabar, Kali-Jugos epochoje, tiek senovinių ir šviesių suvokimų tapo nuvertinti. Jau niekam nebesukelia pasibjaurėjimo, kada keistus, pusiau be proto ir nevaržomo elgesio žmonės, gadinančius visuomenę iš estrados ir televizoriaus, vadina dangiškų šviesulių vardu – žvaigždėmis. Štai ir su Dvasino Mokytojo sąvoka įvyko tas pats.

Tačiau dėka aukščiau aprašyto renginio vedėjo – jo frazė man davė galimybę apmąstyti tai ir kreiptis į pirminius šaltinius.… skaityti daugiau

Ekadašis – vedinėje kultūroje tai tradicinė pasninko diena, kuri pagal mėnulio kalendorių išpuola vienuoliktą dieną po pilnaties ir vienuoliktą diena po jaunaties. Pasninkas per Ekadašio dieną – tai ne tik religinė tradicija. Gyvybiniai mūsų kūno ritmai labai stipriai susiję su mėnulio judėjimu. Daugeliui žinoma, pavyzdžiui, kad per pilnatį žmonės gali patirti nemigą.

Nuo seno žmonės nustatė, kad badavimas 11-ą dieną po jaunaties ir po pilnaties teigiamai veikia organizmą. Todėl badavimus (arba pasninkai) rekomenduojama atlikti būtent per Ekadašio dienas.

Naudingiausias skaitosi pilnas susilaikymas nuo vandens ir maisto per Ekadašio dieną. Sauso badavimo praktika du kartus per mėnesį daro organizmui valantį, jauninantį ir gydomąjį poveikį. Mūsų virškinimo traktas nustatytas taip, kad dirbtų viename iš dviejų rėžimų – jis arba perdirbinėja maistą arba valo save ir visą organizmą.… skaityti daugiau

Suvokimas varna nustato žmogaus evoliucijos lygį visuomenėje, kuris atitinka jo asmeninį išsivystymo etapą. Pagal šį kriterijų, visa visuomenė skirstoma į keturias varnas. Tokia socialinės santvarkos sistema buvo priimta vediniais laikais, mums jį žinoma iš šiuolaikinės Indijos.

Žemiausiame socialiniame laiptelyje yra žmonės, atliekantys patį prasčiausią juodą darbą, kartais visuomenės atstumtieji, vadinami šudromis arba neliečiamaisiais. Kita kategorija – tai vaišu, amatininkai, savo darbu uždirbinėjantys sau pragyvenimui. Būtent jų buvo dauguma. Toliau – kšatrijai arba kariai, kurie meistriškai valdė ginklus ir saugodavo tą visuomenę, kurioje gyvendavo. Jie atsakydavo už tai, kad pasaulyje vyrautų teisingumas, būtų laikomasi tam tikrų įstatymų. Ir ketvirta kategorija brahmanai – žinių (išminties) saugotojai.… skaityti daugiau

Kiekvienam jogos mokiniui ir Induizmo/vedizmo pasekėjui žinoma purušartha. Tai  keturi tikslai, dėl kurių gyvena žmogus, o būtent: dharma, artha, kama ir mokša. Pažiūrėkime kiekvieną detaliau.

Dharma: suvokimas, pagrindai

Visi keturi tikslai papildo vienas kitą, kita vertus, vis delto dharma pirminė. Tiesioginis dharmos vertimas pagal sanskritą „tai, kas sulaiko arba palaiko“.

Termino „dharma“ negalima išversti vienareikšmiškai: pas jį labai daug reikšmių, o reiškia ir tikslaus vertimo taip pat negalima duoti. Mes kalbame apie dharmą kaip apie žmogiškojo gyvenimo tikslą, tai, visų pirma, gyvenimo būdas konkretaus, atskirai paimto žmogaus. Kiekvienas žmogus turi siekti natūralaus gyvenimo būdo, stengtis sekti savo prigimtį, savo būtį.… skaityti daugiau

Ar kada nors girdėjote apie pasninkavimą per ekadašį? Tiems, kas sužinojo šį pavadinimą pirmą kartą, norisi paaiškinti, kad ekadašis yra ypatinga mėnulio padėtis kalendoriuje, kuri įprastai įvyksta vienuoliktą dieną po jaunaties ir pilnaties. Tuo periodu žmogus, norintis išsivalyti dvasiškai ir prisiartinti prie dieviškosios esmės, kažkokiu momentu gali atsisakyti nuo maisto ir įeiti į dvasinę praktiką. Skaitosi, kad šios dienos ypatingai dėkingos tobulėjimui ir žinių gavimui.

Ekadašis – tai unikali galimybė pakilti į viršų, įgauti vidinę švarą.

Kas yra ekadašio pasninkavimas

Pabandome išsiaiškinti, kas yra ekadašis ir iš kur atsirado tradicija laikytis pasninko tam tikru mėnulio kalendoriaus periodu.… skaityti daugiau