Aštavakra-Gita

Tai pokalbis tarp išminčiaus Aštavakaros ir karaliaus Džanakos apie sielos prigimtį ir realybę. Gita atskleidžia pilną išorinio pasaulio nerealumą ir absoliučią vienovę su viskuo, kas egzistuoja tiek išorėje, tiek viduje. Tai šventas induizmo tekstas, išdėstantis Advaita-vedantos filosofiją. Aštavakra-Gitai aukštą įvertinimą suteikė šios filosofinės tradicijos atstovai Ramakrišna ir Vivekananda, o taip pat gerai žinomi indų dvasiniai mokytojai: Šri Šri Ravi Šankaras, Svami Činmayananda.

Aštavakra-Gitoje tvirtinama, kad išsilaisvinimo pasiekimui būtina vengti juslių objektų ir pripažinti, kad pasireiškęs pasaulis – tai iliuzija. Išminčius suvokia, kad jis yra visose būtybėse ir visos būtybės – jame. Išsilaisvinimo požymiai pasireiškia tuo, kad protas daugiau nėra prie nieko prisirišęs, nieko neatmeta ir nesilaiko už nieko, niekuo nesidžiaugia ir dėl nieko neliūdi.

Tam, kad samsara būtų palikta, reikia pasiekti visišką troškimų nebuvimą ir šaltakraujiškumą, atmetus norus, priešiškumą, naudą ir praradimus, gerus ir blogus darbus, viskam įgauti visišką abejingumą.

Aukščiausios realybės suvokimas veda į atsisakymą nuo prisirišimų prie turtų, draugų, priešų, šventų raštų ir nuo išsilaisvinimo paieškų.

Iš sanskrito į anglų kalbą vertė John Richards,
iš anglų kalbos į rusų vertė Jurij Vitaljev,
iš rusų kalbos į lietuvių vertė Rimantas Genys.

Tekstas išverstas iš https://www.oum.ru

Aštavakra-Gita. Skaityti:
https://www.hathajoga.lt/ashtavakra-gita/

Aštavakra-Gita. Atsisiųsti:
https://www.hathajoga.lt/ashtavakragita.pdf