Kodėl svarbu studijuoti šventraščius

„Kartu su sadhana (dvasinėmis praktikomis) taip pat būtina studijuoti šventus raštus. Tai suteiks jums didesnį aiškumą ir supratimą. Tai taip pat padės jums tinkamu būdu atskirti, kai atsiras kliūtis“.

„Tai, ką mes vadiname šventais raštais, paskirta padėti mums keliauti taip, kad nepasiklystume. Mes galėsime pasiekti reikiamą vietą per vieną valandą vietoj to, kad klaidžiotume 10 valandų“.

„Nejau Šankaračarija ir kitos didingos sielos nestudijavo šventraščių? Žinoti šventus raštus – būtinybė. Jų studijavimas – tai sadhana. Tai turi būti atliekama ne dėl jūsų ego išsipūtimo, tačiau tam, kad atsikratytumėte jo. Šventų raštų teiginiai ir pasakymai veiks kaip ginklas kovoje prieš mentalinius konfliktus ir silpnumus, kurie gali kilto sadhanos metu. Studijuojant šventus raštus verta galvoti: „Aš studijuoju dieviškasias mantras“.

Koks turi būti priėjimas prie šventraščių

„Vaikai, tik santykis „aš esu niekas, aš nieko nežinau“ padės jums pasiekti galutinę būseną. Vien tik tai padės guru malonei tekėti pas jus. Prieikite prie šventraščių su tokiu santykiu ir jūs iš tiesų išstudijuosite šventus raštus. Ir netgi išstudijavę šventraščius stenkitės išsaugoti santykį „aš nieko neišmokau; aš nieko nežinau“. Tai jus prives prie tikslo. Stenkitės pasilikti kaip vaikais visą savo likusį gyvenimą ir jūs iš tiesų mokysitės. Studiuokite šventus raštus su tokiu santykiu“.

„Mokymasis – tai devi Sarasvati (dievybės) forma. Jums verta prieiti prie jų mokymosi su šradha (susitelkimu ir mylinčiu tikėjimu) ir atsidavimu. Kiekvieną kartą, kai jūs imate knygą į rankas arba dedate ją atgal, jums verta liesti ją su pagarba ir lenktis jai. Laikykite knygą tvarkingą ir švarią.“

Tam, kad būtų pažinta esmė, jūs privalote atmesti ego

„Žmogus, kuris studijavo šventraščius, bus įvaldęs gebėjimą valdyti save, kai pavojingos mintys atsiranda jo prote, galvodamas apie tai, ką jis sužinojo iš šventų raštų. Tačiau įprastai matosi, kad šventų raštų studijavimas be guru ir be sadhanos atlikimo padeda išpūsti ego“.

„Labai svarbu suvokti, kad žmogus egocentriškas. Žmogui verta suvokti, kad ego – tai pančiai. Verta suvokti savo neišmanymą. Jam verta žinoti, kad knygų žinios – nėra tikros žinios ir kad toks studijavimas tik padidina ego jėgą, jeigu tik žmogus nėra pakankamai subtilus, kad išeitų už žodžių ribų ir pamatytų tikrąją esmę.“

„Šventraščių studijavimas nebūtinai didina ego jumyse. Iš tiesų netinkamas šventų raštų suvokimas žmoguje gimdo didelį ego. Šventų raštų studijavimas – tai ne tik informacijos rinkinys apie Atmaną, aukščiausiąjį Aš. Jūs negalite surinkti informacijos apie kažką tokio, kas yra už žodžių ir proto ribų, apie kažką, kas nepasiekiama. Jūs galite surinkti informaciją apie žmones, objektus, skirtingas vietas pasaulyje ir kaip daryti tokius dalykus, kaip programuoti kompiuterius, kurie yra žmogaus intelekto produktai. Tačiau jūs negalite surinkti informacijos apie Sąmonę. Jūs galite pasiekti Švarią Sąmonę tik tuo atveju, jeigu jūs atmesite savo intelektą ir samprotavimus. Šventraščių studijavimas turi jums padėti atmesti ego ir išeiti už bet kokių paaiškinimų ir interpretacijų ribų. Jis paskirtas įrodyti žodžių nepakankamumą ir negebėjimą pilnai paaiškinti tą būseną. Šventraščių studijavimas paskirtas jums duoti tik tam tikrą įsivaizdavimą apie dvasingumą. Juose paaiškinama dvasinio gyvenimo nauda. Šventraščiai – viso labo tik paaiškinimai ir išvados. Tačiau prisiminkite, kad visi šventraščių teiginius ir deklaravimus padarė tie, kurie išėjo už ego ribų. Tam, kad būtų pažinta šventuose raštuose deklaruojama esmė, būtina atmesti asmeninį ego“.

Išversta iš tinklapio https://scriptures.ru