Došos ajurvedoje. Bendra informacija
Ajurveda yra pati seniausia iš visų medicininių sistemų, kurios kažkada egzistavo arba egzistuoja žemėje. Jos sritis neapsiriboja tik žiniomis apie sveikatą ir susirgimų gydymą, tačiau taip pat turi žinias apie pasaulio sandarą ir netgi kelia dvasingumo, moralės klausimus, sutinkant su Vedomis. Pagrindiniai ajurvedos tekstai tvirtina, kad iš pradžių jie buvo apsakyti pačio Brahmos – Dievo-Kūrėjo. Ajurvedos principai dažnai sutinkami Atharvavedos tekstuose, o taip pat jos daleles galima rasti Rigvedoje, Samavedoje, Jadžurvedoje ir Mahabaratoje, kuri vadinama „penktoji Veda“.
Ajurveda davė pradžia daugelio kitų medicinos krypčių atsiradimui Indijoje – plačiai žinomai Tibeto, o taip pat Siddha-i-Junani medicinai, kurios pagrindas ajurvedos principai, kurie ženkliai skiriasi nuo kitų gydymo metodų – tradicinės (vakarų) medicinos ir netradicinės medicinos. Skirtingai nuo šiuolaikinės medicinos, Ajurveda neapsiriboja tik susirgimų simptomų ir pasekmių gydymui, nenaudoja praktikoje nenatūralių, negamtinių ir žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų, duodančių daugelį šalutinių efektų. Nuo netradicinių gydymo metodų Ajurveda skiriasi mokslinės bazės turėjimu, kuri patikrinta tūkstantmetine gydimo praktika.
Visas Ajurvedos žinių pagrindas statomas ant unikalaus pagrindo, kuris iš senovės yra jų nepakeičiamas kamienas, kuris amžių bėgyje apaugo įvairiomis naujų atradimų, metodų ir receptų šakomis. Šis nepajudinamas pagrindas yra koncepcija apie „Tridošą“. Tridoša – tai trys pagrindinės sudedamosios, kurios sukuria materialų žmogaus kūną. Trys došos, vadinamos Vata, Pita ir Kapha – tai substancijos, atsirandančios iš skirtingo Pirminių elementų derinio. Iš viso yra 5 Pirminiai elementai: Eteris, Oras, Ugnis, Vanduo ir Žemė, o iš jų formuojasi visi egzistuojantys mūsų pasaulyje. Pirminiai elementai susikuria iš Pirminių savybių ir jų kombinacijų: Garso, Šiurkštumo, Formos arba Spalvos, Skonio ir Kvapo. Eteris atsiranda grynai iš Garso (skaitosi, kad būtent garsas pagimdo Visatą), Oras – iš Skonio ir Šiurkštumo ir taip toliau (susideda išvardintoje tvarkoje), pasibaigia Žeme, kuri susideda iš visų Pirminių savybių.
Pirminius elementus pasaulyje sunku rasti grynoje (švarioje) formoje, nes jie pagrinde pasireiškia derinyje įvairių kombinacijų, priimdami visiškai skirtingas savybes ir įtakos charakterį. Todėl patogumui, nagrinėjimui ir aprašymui, buvo įvesta Došų koncepciją – pagrindinių pirminių elementų deriniams.
Ir nors kiekvienoje Došoje yra kiekvienas iš 5 Pirminių elementų, Došos charakterizuojamos kiekiniu dominavimu kažkokių dviejų iš jų: Vata-Doša turi derinį Eterio ir Oro (t.y. joje yra visi 5 pirminiai elementai, tačiau didžiausios dalys tenka Eteriui ir Orui), Pita-Doša – Ugnies ir Vandens derinys ir Kapha-Doša – Vandens ir Žemės derinys.
Sąveikaudamos tarp savęs ir pastoviai besikeisdamos, Došos kuria mūsų kūną ir aprūpina visus jo fiziologinius procesus. „Došos“ suvokimas atsiranda nuo sanskrito žodžio „Duš“ – „kenkti, daryti žalą“ ir reiškia „tai, kas išeina iš savęs“. Kaip gi mūsų žmogiškasis kūnas gali būti statomas iš to, kas „kenkia ir išeina iš savęs“? Ajurvedos atsakymas labai lakoniškas ir tuo pačiu pamokantis: Došos pusiausvyros būsenoje, susikuria ir pradingsta būdamos balanse, o būsenoje „Kopa“ (pyktis) jų balansas pradingsta, jos veikia neharmoningai, inicijuodamos patalogiškus procesus ir griaudamos tą patį kūną.
Šiame postulate galima aptikti subtilią filosofinę potekstę: kai žmogus atlieka Vi-Karmą (nepageidaujamą veiksmą, kuris prieštarauja Dharmai ir Dieviškiesiems Įstatymams), Došos „pyksta“ ir naikina jo kūną už netinkamus, neteisingus poelgius, nurodydami į tai, kad jis atlieka klaidas arba juda neteisingu keliu; kai žmogus atlieka Karmą (veiksmus pagal Dharmą, atitinkančius šventus raštus ir sekantis sveikų ir sąmoningų principų), Došos palaiko jo būseną ir sveikatą.
Žmogiškojo kūno susidarymo procesas iš „potencialiai žalingų“ Došų ajurvediniuose tekstuose lyginamas su tuo, kaip „nuodingi kirminai gimsta iš pragaro“, turima mintyje po šiuo neįprastu išsireiškimu tai, kad kaip nuodas (atliekos, išmatos ir taip toliau), kuriose gimsta nuodingi kirminai, nekenkia patys sau ir palaiko jų egzistavimą, taip ir Došos, pagimdančios žmogaus egzistavimą, nebaisios jam, jeigu neprieštarauja jo prigimčiai.
Taigi, Došos nepertraukiamame procese gimsta, sudaro mūsų kūną, aprūpina medžiagų apykaitą ir taip pat palieka kūną, tada iš naujo atsiranda ir dingsta. Kiekviena iš trijų Došų atsako už tam tikrus procesus organizme ir dalyvauja kitų dviejų Došų veikloje (tai yra Došos organizme veikia bendrai ir niekada neprieštarauja viena kitai). Vata (Vaju – „vėjas“) nusako kūno orą, Pita (Tap, tapas – „karštis, ugnis“) yra transformuojanti substancija, o Kapha („gleivės“) kuria kūno formą ir jo sudėtį. Visos trys Došos egzistuoja kiekvienoje organo ir ląstelės dalyje mūsų kūne, tačiau kiekviena iš jų turi sritį, kurioje ji dominuoja.
Vata-doša yra apatinėje kūno dalyje, nu bambos iki pėdų, Pita-Doša yra bambos srityje nuo bambos iki širdies zonos viršaus ir Kapha-doša – viršutinėje kūno dalyje nuo širdies iki viršugalvio.
Vata-doša, kurioje dominuoja Oro elementas, atlieka visus judančiuosius procesus – kūno judėjimą, skysčių reguliaciją (kraujo ir limfos), organų komunikaciją, pulsą, kvėpavimą. Taip pat svarbi Vatos funkcija yra Agnį „įpūtimas“ – virškinamosios ugnies. Be to, būtent veikiant Vatai pastojimo metu spermatozoidas susijungia su kiaušialąste, pradedančią naują gyvenimą.
Pita-doša, kurioje dominuoja Ugnies elementas, aprūpina metabolizmą – apsimainantys procesai kūne, maisto virškinimo procesai, kūno audinių transformacija ir kūno temperatūros palaikymas.
Kapha-doša, kurioje dominuoja Vandens elementas, formuoja mūsų kūną ir jo masę, palaiko skysčių lygį, sutepa sąnarius, aprūpina stabilumu ryšį tarp organų. Kapha taip pat žaidžia svarbią rolę virškinimo procese, kontroliuojant virškinimo ugnies aktyvumą, neduodant jam užsidegti stipriau, nei būtina.
Kartu veikiant Došas galima pastebimai pamatyti pavyzdyje, kai sulyginamas virškinimo procesas su maisto gaminimu ant ugnies: ugnis (Pita), šildantis katilas įsidega ir yra palaikomas vėjo (Vatos) pagalba, o vandeniu (Kapha) reguliuojamas jo tolygus degimas, apsaugantis nuo gaisro.
Došos skirtingų žmonių kūnuose pasireiškia su įvairiu stiprumu, jų unikalus derinys kiekviename iš mūsų nusako mūsų individualią konstituciją. Įgimtoje individualioje konstitucijoje Došos gali būti kūne tiek lygiame derinyje (Vata = Pita = Kapha), tiek ir vyrauti virš kitų, kas bus norma šiam konkrečiam žmogui. Kai kiekviena iš Došų yra savo balanse (tai yra savo laiku ir pakankamame kiekyje formuojasi, veikia ir palieka kūną), tai žmogus sveikas, gerai jaučiasi ir aktyviai atlieka savo pareigas. Atliekant neteisingus veiksmus arba gyvenant neteisingą gyvenimo būdą, Došos gali padidėti arba sumažėti, sutrikdydami individualų organizmo balansą.
Kad suvokti ar yra dominuojanti tam tikra Doša – Vata, Pita ir Kapha jūsų konstitucijoje ar jos pakeitė savo kiekį, išeidamos iš savo normų, kas yra patalogija ir kalba apie disbalansą organizme, tam reikia žinoti Tridošos charakteristikas ir savybes.
Došų charakteristikos: Vata, Pita ir Kapha
Vata yra pastoviame judėjime, ją vadina „Anilla“ – „tai, kas niekada nestovi vietoje“.
Sausumas. Pagrindinė Vatos savybė yra sausumas. Sausumas gali pasireikšti kaip sausa oda, plaukai, sausumas (bejausmiškumas) charakterio. Sausos substancijos absorbuoja (sugeria) drėgmę, atitinkamai, Vatos žmonės turi poreikį drėgnume, aliejuje, sutepime, kaip ir jų psichikai reikalingas emocionalus palaikymas, jausmų pripildymas iš išorės, tuo tarpu jie patys nėra linkę dalintis savo emocijomis.
Lengvumas. Pas žmones, kuriuos dominuoja Vata pastebimas mažas svoris, tam tikra silpnumas ir negalėjimas, aukštas tono balsas. Vatos lengvumas atneša charakteriui lengvumo, neatsakingumo, lengvabūdiškumo, gebėjimą staigiai keisti kryptį ir sprendimus.
Šaltumas. Šaltis – viena iš vyraujančių Vatos savybių; ji gali pasireikšti savybe šalti, šaltose galūnėse, susikaustyme. Emocionaliame plane vata pasireiškia abejingumu ir nešališku santykiu. Grožyje teikiama pirmenybe funkcionalumui.
Grynumas, skaidrumas ir subtilumas. Vata suteikia veidui mažus bruožus, odai – plonumą ir skaidrumą, o taip pat subtilumą tiek kūno, tiek proto lygyje. Vata-došai būdingas tvarkingumas, detalumas, reakcijos greitis ir jautrumas pokyčiams.
Grubumas. Vatos grubumas jaučiamas šerpetojančioje odoje, nelygumuose, trūkinėjimuose. Santykiuose grubumas gali pasireikšti ne tik savo pagrindine reikšme, tačiau ir nelankstume, mandagumo ir subtilumo stokoje.
Judėjimas. Vata visą laiką yra judėjime, nervingumas, chaotiškumas, nestabilumas, nepastovumas: bėgantis žvilgsnis, greita kalba, drebulys kūne, nerimas. Ž mones su aukšta vata lengva išgąsdinti, išmušti iš vėžių, supainioti, išderinti, sugadinti nuotaiką. Vatai būdinga panika, nerimas, mikčiojimas, kalbos užsikirtimas.
Pita – vienintelė substancija kūne, gebanti atlikti transformacijos procesus, dėka jos ugninės prigimties.
Karštumas. Iš visų trijų došų tik pitai būdinga karšta savybė, šiluma ir karštis. Veikiant Pitai kūnas tampa šiltas ir liečiant minkštas, o kraujas – karštas. Pita suteikia charakteriui temperamentą, užsidegimą, troškimus (norus, aistringumą), tačiau taip pat rūstumą ir dirglumą. Karštis provokuoja išsiplėtimą ir Pita, nekenčianti rėmų, siekia išeiti iš ribų, duoda platų mąstymą, minčių pakilimą. Karštis, spaudimas suteikia tikslo siekimo, gebėjimo nenuilstamai dirbti.
Drėgnumas. Pitos požymiai yra drėgnumas, riebi oda ir plaukai. Charakteryje atsiranda vidutinis emocionalumas, švelnumas, atsidavimas ir rūpestis, nežiūrint į karštus pykčio ir agresijos protrūkius, esant susidariusiai situacijai.
Aštrumas. Pitos pasireiškia aštrume, rūstume, intensyvume ir aktyvume: stiprus virškinimas, aktyvus metabolizmas (medžiagų apykaita), aštri kalba. Pita gali turėti charakteryje polinkį kritikai ir situacijos užaštrinimui, pavydui ir perfekcionizmui.
Lengvumas. Kaip ir Vata-došoje, Pitai būdingas lengvumas pakilime. Lengvumas Pitai duoda vidinį kūno sudėjimą, judrumą, o taip pat laisvės siekį.
Kvailas kvapas. Pitai būdingas nemalonus kvapas – aštrus šlapimo, prakaito kvapas. Iš pradžių Pita-doša kvepia žalia mėsa arba krauju, o esant disbalanse įgauna supuvusį atspalvį. Charakteryje tai gali atsispindėti nepasitenkinime, įprotyje burbėti, pyktis.
Tekėjimas. Pita duoda lankstumą tiek kūnui, tiek charakteriui: gerai išsitempia raumenys ir lankstosi sąnariai, reta oda, didelis kiekis kūno skysčių išskyrimo, delikatumas, mandagumas.
Skystumas. Pita kūne pasireiškia skystame variante – kraujyje, tulžyje, virškinimo sultyse.
Kapha-doša („tai, kas vienija“), skiriasi sunkumu ir stabilumu. Kapha suriša visas kūno dalis į vieną, aprūpina jų pagrindą ir formą.
Aliejingumas. Riebi, blizgi oda, spindintys stori plaukai, didelis kiekis riebalų kūne, akių spindesys – charakteringi kapha-došos požymiai. Ji pasireiškia ramumu, minkštumu, meilumu, sutikimu. Kaphos aliejingumas taip pat numato geranoriškumą, atsidavimą ir prisirišimą.
Šaltumas. Kaphos prigimtis taip pat šalta, neturinti ugnies, kas atsispindi prastu fizinio šalčio pernešimu, polinkiu sustingti ir kietėti, o taip pat ramybėje, apatiškume, troškimų nebuvime.
Sunkumas. Fizinis Kaphos sunkumas pasireiškia sunkiame svoryje, didelėse kūno dalyse ir veido bruožuose, nelanksčiuose kūno judesiuose. Charakteriui suteikia svorį, įtikinimą, patirtį, pagrindą ir pagarbą, ką vertina ir aplinkiniai.
Bukumas. Bukumas pasireiškia priešinga aštrumo puse: Kapha inertiškas, lėtas, atsiliekantis, stabdantys judėjimą; charakteryje tingus, liūdna, neveikli. Turi polinkį neaštrinti situacijos, užglaistyti trintį ir kampus, kas pasireiškia taip pat fiziniame plane kaip dideli veido bruožai, žemas balsas.
Lygumas. Lygi ir blizgi oda, apvalios formos ir tolygumas yra Kapha-došos požymiai. Tolygumas charakteryje pasireiškia kaip delikatumas, geri norai (kitų atžvilgiu), mandagumas ir maloningumas.
Žemingumas. Žemės savybė suteikia Kaphai tvirtomis, klijuojančiomis ir lipniomis savybėmis (odos paviršiaus lipnumas, audinių ir kaulų tankumas; polinkis į pripratimą, prisirišimą, primetimą).
Pastovumas. Kapha suteikia stabilumą sveikatoje, psichikoje ir santykiuose, o taip pat stiprumą, patikimumą ir ramybę juose. Ilgaamžiškumas, pusiausvyra ir nepakeičiamumas, atsidavimas ir polinkis į teisybę – charakteringi Kapha-došos bruožai.
„Panašus stiprina panašų, priešingas – silpnina“.
Žinojimas apie Došų savybes naudingas savo individualios prigimties įvertinimui, padeda suvokti polinkius ir galimybes kaip asmenines, taip ir aplinkinių žmonių, kaip prieiti prie vidinio balanso ir taip pat išmokti balansuoti su aplinkiniais, žinant jų ypatybes. Jeigu kažkokia Doša organizme patalogiškai padidėja arba sumažėja, dėl jos nuraminimo ir atvedimo į harmoningą būseną, Ajurveda taiko priešingumo principą: kompensuoja tai, kas nepakankama arba pašalina perteklių su savybėmis, kurios priešingos Došai, kuri yra išvesta iš kontrolės.
Perteklius sauso, lengvo ir šalto, judėjimas – Vata-došos savybės ir balansuojamos drėgnumu ir aliejingumu, sunkumu, šiluma ir ramybe (vartojant maiste šildantį, sunkų ir maisto produktuose saldų, rūgštų ir sūdytą skonį, su dideliu kiekiu riebalų ir skysčių, drėkinančiais ir šildančiais prieskoniais, aliejingais masažais, atpalaiduojančiomis fizinėmis praktikomis).
Perteklius karščio, aštrumo, drėgnumo ir Pita-došos aktyvumo mažinamas šalčiu, bukumu, sunkumu ir pasyvumu (sunkus, šaldantis, su nedideliu kiekiu minkštų prieskonių, nelabai aliejuotas maistas, saldus, kartus ir sutraukiančio skonio, buvimas šaltoje patalpoje ir klimate, saikingas fizinis krūvis, meditacijos).
Aliejingumas, sunkumas, šaltumas ir Kapha-došos pastovumas balansuojamas sausumu, lengvumu, šiluma ir judėjimu (lengvas sunkus šiltas maistas aštraus, rūgštaus ir sutraukiančio skonio, šiltas sausas klimatas, aktyvi veikla, intensyvios fizinės praktikos).
Došų principų suvokime svarbu žinoti sąmonės būseną (Guną), kurioje yra žmogus, nes jis yra nusakantis faktorius to, kokios būtent pasireikš Došų savybės. Kažkokios Došos aktyvumas taip pat stipriai priklauso nuo tam tikrų laiko periodų.
Došos ir laikas
Nepriklausomai nuo pirminės individualios žmogaus konstitucijos ir įgimto došų santykio kūne, kiekviena iš Došų gali dominuoti ir daryti stiprų poveikį organizmui skirtingais laiko periodais.
Vata-doša dominuoja pabaigiamajame gyvenimo periode – suaugusiame amžiuje ir senatvėje, sausinant organizmą, gyvybines, sultis, griaunant kaulus ir kitus audinius ir atnešant vyresnius susirgimus. Taip pat Vata aktyvuojasi vėlų pavasarį ir vasaros pradžioje, kai dominuoja sausi ir vėjingi orai, o dienos rėmuose – dienos pabaigoje ir nakties pabaigoje (būtent todėl prabudimas iki prašvitimo aprūpina budrumu visai likusiai dienai).
Pita-doša atitinka vidurinį gyvenimo periodą, subrendusį – aktyvios veiklos ir patirties kaupimo laiką. Pitos sezonas – vasara ir ankstyvus ruduo su drėgnu ir šiltu oru, dienos laikas – dienos vidurys, kai saulė ir virškinimo ugnis aktyviausias, o taip pat vidurys nakties.
Kapha-doša dominuoja ankstyvame amžiuje – vaikystėje ir jaunystėje, aprūpinant organizmą augimu ir formuojanti audinius; žiemą ir ypatingai pradžioje pavasario, atnešant šaltį ir greitį; dienos pradžioje – ryte ir nakties pradžioje (kas padeda greitai užmigti, jeigu atsigulti miegoti keletą valandų po saulėlydžio).
Žinojimas apie Došų aktyvumo pikus tam tikru metu, segmentus ir periodus, padeda pritaikyti savo poelgius, dienos rėžimą ir maistą, kad būtų balansas su aplinkiniu pasauliu, nes laikas ir išorinis poveikis egzistuoja nuo mūsų neatskiriamai.
Došos ir gunos
Kaip jau buvo kalbama aukščiau, mūsų materialūs kūnai ir fiziologiniai procesai yra rezultatas bendro kūrimo visų penkių pirminių elementų, kurie jungiasi Došose. Taip pat svarbiausias pagrindas, aprūpinantis žmogišką gyvenimą kartu su Došomis yra Protas. Jeigu mūsų prigimties sudedamoji (Deha-Prakriti) nusakoma skirtingomis Došų kombinacijomis, tai proto (Manasa-Prakriti) – trijų gunų kombinacija (materialios prigimties savybėmis arba sąmonės būsenomis, įvardinamomis kaip Satva, Radžas ir Tamas).
Satva – gerovinė (благостное) sąmonės būsena, švari, nušviesta, aiški, adekvati.
Radžas – troškimai, norai, aktyvumas, įsiaudrinimas, norų ir emocijų užsidegimas.
Tamas – neišmanymo būsena, kurią lydi iliuzijos ir tingumas, užsistovėjimas ir degradacija.
Būtent dėka trijų Gunų poveikio vyksta vienų ar kitų charakteristikų Došų skirtingo charakterio pasireiškimas. Pavyzdžiui, pas žmogų, esantį, Satva-gunoje, vata-doša pasireikš tokiomis savo savybėmis, kaip aiškumas, subtilus suvokimas, kūrybiškumas, greitumas, lengvumas, neprisirišimas ir neprimetimas. Radža-gunoje atsivers tokios vatos pusės, kaip jaudulys, chaotiškumas, neužbaigtumas (mintyse, kalboje ir darbuose), kaita ir nestabilumas. Buvimas Tamo-gunoje atneš Vata-došai bejausmiškumą, šaltumą, grubumą, nepasitikėjimą, sujaudinimą, paniką, silpną virškinimą. Analogiškai Satva, Radžas ir Tamas darys įtaką Pita ir Kapha došoms, išreikšdamas jų savybes, vedančias atitinkamai į dorovę, troškimus arba neišmanymus, kaip Proto lygyje, taip ir fiziologijoje.
Be to Radžaso ir Tamaso gunos skaitosi proto došos (nes „Doša“ – „tai, kas kenkia“ gali iššaukti disbalansus ir Radžasas ir Tamasas Būtent į tai ir priveda), o Satva-guna reiškia proto pusiausvyrą („Sudha Satva“ – „švarus protas“) ir todėl nėra Doša, nusako balanso ir aiškumo būseną, be iškreipimo ir užteršimo. Atitinkamai, esant vatos, Pitos ir Kaphos disbalansui arba jų nedėkingiems pasireiškimams, taip pat tikslinga siekti pakelti sąmonės lygį, išvalyti jį nuo žalingo Radžaso ir Tamaso poveikio, siekiant Satvinei būsenai, kur pasireikš tik geriausios Tridošos savybės, padedančios fizinei ir dvasinei sveikatai.
Švarios satvos pasiekimą galima atlikti per Satvavadžai – proto kontrolę. Pirmi žingsniai kelyje į gerovinę ir dėkingą sąmonę bus:
- fiziniame lygyje: teisinga mityba, išbraukianti produktus, kurie gauti prievartos būdu. Pavyzdžiui, maistas iš gyvūnų kūnų savyje turi visas savybes baimės, skausmo, siaubo ir nevilties, kurią jie jaučia jų žudymo akimirką. Tai pripildo mūsų kūną ir protą mirties energija.
- Veiklos lygyje: tinkamas dienos rėžimas, tikra (nuoširdi) motyvacija, savo veiklos paskyrimas visų gyvų būtybių labui ir neprisirišimas prie rezultato.
Panašiai taip, kaip budizme, kad išvalyti nuo aptemimo įvedamas priešnuodis nuo įprastų „proto nuodų“ – norų, pykčio ir neišmanymo, Ajurvedoje taikomi „trys vaistai“, nuo užsiteršimo Radžasu ir Tamasu: gebėjimas skirti blogą nuo gero, naudingą nuo žalingo, kantrybė – ramybė, tolygus ir kantrus santykis į aplinką, stabilumas ir valios jėga, asmeninis savo būties suvokimas – konkretus ir aiškus suvokimas atsakant į klausimus: „Kas aš, kodėl aš sukurtas, kodėl gyvenu ir kodėl mirštu?“, siekis pažvelgti į savo vidų, nustojimas savęs tapatinti tik su savo kūnu, savo vienybės su Kūrėju suvokimas.
Tam, kad įgauti gerovės, grynumo, švarumo, aiškumo ir adekvatumo Satvos būseną, tam padeda principų laikymasis, kurie aprašyti jogos kelyje – Jamos ir Nijamos pagrindas, kartu darbas su savo fiziniu ir subtiliais kūnais per hatha-jogą, pratjaharos, koncentracijos ir meditacijos praktikos, leidžiančios pakelti energiją į aukštesnį lygį ir pradėti valdyti savo protą. Sekant savo prigimtį, suvokiant Došos savybes ir palaikant jas balanse, neatliekant neteisingu poelgių ir veiksmų, kurie prieštarauja dieviškiems dėsniams, tai padeda įgauti žmogiško kūno sveikatą – mūsų laikino apvalkalo, kuris sudarytas iš penkių pirminių elementų ir suyra taip pat į juos, kurie valdomi ir palaikomi Došomis ir nuo jų kenčia, kurie padeda tarnauti mūsų instrumentais, kad atliktume savo paskirtį šiame gyvenime.
Jeigu šis straipsnis pasirodė jums naudingas ir jūs norėtumėte pagilinti savo žinias senoviniame ajurvedos moksle, kviečiame jus į mokymo kursą apie ajurvedą tinklapyje AYURVEDA.PLUS, kur galima užsirašyti į realų ir online mokymą iš bet kurio pasaulio taško.
Dėkojame ir būkite sveiki,
Om!
Vaizdo įrašas. Ajurveda – gyvenimo menas (rusų kalba)
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru