Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

10 dienų online meditacijos kursas pradedantiems gruodžio 1-10 dienomis

Hatha joga ONLINE nuo lapkričio 2 dienos, pirmadienio

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Mėsa ir baltymas: amžiaus apgaulė

Daugelyje pasaulio šalių, mėsos vartojimas skaitosi tradicinis mitybos būdas. Žmogaus psichika sudaryta taip, kad ji sunkiai priima naujoves, net jeigu šios naujovės objektyviai naudingos. Pavyzdžiui, taip buvo su Interneto atsiradimu: daugelis rimtai nepriėmė jo atsiradimo, o kai kurie iš viso tai skaitė žalingu įrankiu. Galima ilgai ginčytis dėl to ko čia daugiau – pliusų ar minusų, tačiau šiandieną Internetas – neatsiejama dalis, o dar prieš trisdešimt metų atrodė, kad tai tik eilinis mados klyksmas.

Apie mitybos būdus galima pasakyti tą patį. Visiškai akivaizdu, kad tradicinė mityba (kalba eina netgi ne tik apie mėsą, greičiau apie įprotį maitintis neteisingai ir žalingu maistu, prastai derinant produktus) priveda prie ligų ir priešlaikinės mirties. Mirtis 60-ties arba dar anksčiau, jau seniai tapo norma, o infarktu 30-imties arba anksčiau jau nieko nebenustebinsi. Tačiau nežiūrint į tai, 80 metų amžius jau skaitosi gyvenimo pabaiga, akademikas Pavlovas sakė: „Mirtį anksčiau 150 metų aš skaitau smurtine“. Kodėl taip?

Todėl, kad žmogaus organizmas apskaičiuotas gerokai didesnėms galimybėms, nei mes pripratome galvoti. Ir tai, jeigu žmogus, maitinasi mėsos produktais, kurie nėra žmogaus maistas, nepaisant to, žmogus įsigudrina kažkaip dagyventi iki 60 metų. Organizmas iš visų jėgų priešinasi tiems milžiniškiems smūgiams, kuriuos visiems organams atlieka kenksmingas maistas. Tik pagalvokite: jeigu maitintis tokiu kenksmingu maistu, organizmas geba daugiau mažiau normaliai funkcionuoti 60-70 metų, tai kokios galimybės atsiveria prieš tuos, kurie išbraukia iš raciono mėsos produktus?

Kai žmogus suvokia, kad mėsa griauna organizmą, nuodydama jį skaidymosi ir puvimo gyvulinio baltymo produktais, jis pradeda susimąstyti apie vegetarizmą. Ir daugumoje atvejų (išimčių praktiškai nebūna) susiduria su aplinkinių nesupratimu, o kartais ir su atvira agresija. Tada kyla jausmas, kad atsisakant mėsos, žmogus atlieka vos ne nusikaltimą prieš visą žmoniją, štai taip agresyviai aplinkiniai į tai reaguoja.

Pirmas klausimas (arba vienas iš pirmų), kurį girdi naujai iškeptas vegetaras: „Kur tu gausi baltymo?“. Žmogų, kurį auklėjo televizorius (o mes praktiškai visi vienu ar kitu būdu juo buvom auklėjami), šis klausimas tiesiog nukautuoja, nes apie baltymo būtinybę mums tvirtina nuo vaikystės. Kas per žvėris tas išgirtasis baltymas ir aš iš tiesų mes be jo numirsim, neatėję į protą?

Kur gauti baltymo vegetarui?

Šis klausimas kankina daugelį pradedančiųjų sveikos vegetarinės mitybos pasekėjų, kurie susidomėjo vegetarizmo tema. Tačiau klausimas iš šaknų neteisingas. Tai skambės kaip visiška erezija, kurią analogiškai tvirtino Džordanas Bruno apie tai, kad žemė apvali (nenagrinėjame „plokščios žemės“ versijos šio straipsnio rėmuose), tačiau baltymas – nereikalingas mūsų organizmui. Be to, produktai su aukštu baltymų kiekiu – toksiški. Visų pirma, tai liečia mėsą ir pieno produktus.

Kodėl maisto korporacijos, pseudomokslininkai ir daktarai mums su nuostabiu atkaklumu bruka mitą apie baltymo būtinumą? Ir gąsdinimai šiuo klausimu nei kiek nenusileidžia viduramžiams: mus gąsdina ligomis, dantų/plaukų/nagų kritimu, priešlaikine senatve ir viskuo, kas tik įmanoma.

Kodėl tai vyksta? Viskas labai paprasta.

Mėsos produktų gamyba ir jų pardavimas – tai globalus verslas. Realios, ne iliuzinės priežastys būtinai vartoti mėsa – neegzistuoja, kaip ir neegzistuoja praktiškai jokie mėsos vartojimo pliusai, tai maisto korporacijos buvo priverstos sugalvoti mitą apie baltymą. Totalaus neišmanymo ir apgaulės amžiuje šis mitas veikia tiesiog puikiai.

Bet koks bandymas atsisakyti mėsos, o ir iš viso, gyvulinės kilmės produktų, čia pat lydimas bauginimais apie baltymo nepakankamumą. O jeigu žmogus prie viso to dar ir sportu užsiiminėja, tai apie mėsos atsisakymą iš viso negali būti nei kalbos: nei raumenų nebus, nei ištvermės, nei jėgų dašliaužti iki sporto salės. Kaip į šį paveikslą susideda dešimtys olimpinių čempionų-veganų ir vegetarų – klausimas atviras. Nekalbant jau apie tai, kad praktiškai pusė tų, kurie atsisako mėsos, seka savo sveikatą ir reguliariai skiria laiką fizinei kultūrai ir fiziniam krūviui. Tačiau šiuos argumentus maisto korporacijos ir pseudomokslininkai renkasi kukliai ignoruoti.

Taigi, mūsų organizmui nereikalingas baltymas. Kai keistai tai beskambėtų, bet taip yra.

Visų pirma panagrinėsime būtinybę būtent gyvulinės kilmės baltymo. Maisto korporacijos stumia mitą apie tai, kad be gyvulinio baltymo mes visi numirsime, galvodami, kad žmonės visiškai nemoka mąstyti logiškai. Tačiau būtent tai mes ir pabandysime padaryti – pagalvoti logiškai.

Pavyzdžiui, įsivaizduokite sau kiaulės arba vištos ląstelę. Tai – baltymas, o dabar įsivaizduokite sau žmogaus ląstelę – tai taip pat baltymas. Tačiau niekam net į galvą neateis tvirtinti, kad tai vienas ir tas pats baltymas, nes žmogaus, kiaulės ir vištos skirtumai akivaizdūs. Tai yra, papuolęs į mūsų organizmą, vištos arba kiaulės kūno baltymas negali būti momentaliai įsisavinamas, kad sukurtų žmogaus ląstelę. Kas tuo momentu vyksta organizme?

Mėsa, kurioje yra baltymas, patenkanti į organizmą, suyra virškinimo procese ir organizmas naudoja milžinišką energijos kiekį (būtent todėl po mėsos valgymo iš karto atsiranda silpnumas ir mieguistumas) tam, kad išskaidyti šitą svetimkūnį baltymą į sudedamąsias, taip vadinamas aminorūgštis. Ir štai čia – įdomiausia.

Išskaidžius baltymą į aminorūgštis, organizmas pradeda formuoti tą baltymą, iš kurio bus pastatytos žmogaus ląstelės. Ir viskas lyg ir gerai, tačiau svetimkūnio (!) baltymo išskaidymo procesas į aminorūgštis – ypatingai naudojantis milžinišką energijos kiekį, visų pirma. O visų antra, gyvulinio baltymo virškinimo procese atsiranda daugybė toksiškų medžiagų: lavonų nuodai, acetonas, amoniakas ir daugelis kitų. Žinoma, šių medžiagų koncentracija nėra kritiška, tiksliau ne ant tiek kritiška, kad iš karto mus užmuštų, tačiau žalą sveikatai daro milžinišką.

Taigi, iš gyvulinių produktų mes gauname svetimkūnį baltymą, kurį organizmas išskaido į aminorūgštis, kad sudarytų pats savo asmeninį baltymą. Įsivaizduokite sau statybą: galima atvežti švarias, naujas plytas, ką tik iš gamyklos, o galima jas „pasiskolinti“ pas artimiausią pusiau sugriuvusį namą, jas taip pat galima panaudoti, tačiau jos bus suklijuotos tarp savęs cemento sluoksniu ir laikas tam, kad paversti jas statybine medžiaga, nueis veltui. Tai kokiomis plytomis lengviausia statyti namą?

Tokiu būdu, mūsų organizmui reikalingas ne baltymas, o 20 aminorūgščių, būtinų asmeninio baltymo sintezei, iš kurio ir statomos organizmo ląstelės. Tai svarbu suvokti: bet kuris (!) baltymas, kuris papuola į mūsų organizmą, yra svetimas ir organizmas turi išskaidyti jį į aminorūgštis, kad panaudoti jį ląstelių statyboje. Todėl teigimas, kad mėsa – tai būtinas produktas baltymo statybai – tiesiog mitas. Žmogaus organizmas negali statyti žmogiškosios ląstelės iš kiaulės, vištos arba dar kokios ląstelės, kad ir kas tai bebūtų, tai elementari logika, kuri griauna mitą apie baltymo būtinumą.

Taigi, mūsų organizmui būtinos 20 aminorūgščių, kad sintetinti asmeninį baltymą. Iš kur paimti šias 20 aminorūgščių? Galbūt vėl, iš mėsos? Iš dvidešimties aminorūgščių, 11 mūsų organizmas sintetina savarankiškai, o likusias 9 mums reikia gauti su maistu. Tačiau mėsos produktai čia vėl ne prie ko. Ne, žinoma, galima jas gauti ir iš mėsos produktų, tačiau kai mes jau ir išsiaiškinome, tai nevisai išmintinga, nes tuo metu organizme vyksta nevisai teigiami procesai.

Visos šios nepakeičiamos devynios aminorūgštys yra augaliniame maiste ir vartojant ją mes pilnai gauname visą aminorūgščių rinkinį: 11 sintetina mūsų organizmas, 9 mes gauname su daržovėmis, vaisiais ir t.t. O toliau įvyksta nuostabi vidinė alchemija, su baltymo sinteze. Ir be jokios mėsos. Tokiu būdu, klausimas apie tai, kur gauti baltymą, jeigu nevalgai mėsos, neturi savo atsakymo, nes svetimas baltymas, kaip mes išsiaiškinome, nereikalingas.

Vaizdo įrašas. Nuslėptos mėsos vartojimo priežastys (rusų kalba)

Kur gauti baltymo veganui

Jeigu žmogus nusprendė pilnai atsisakyti nuo gyvulinės kilmės produktų, tai sociumo spaudimą jis gauna dvigubą. Jeigu tokio žmogaus aplinka su mėsos atsisakymu dar gali susitaikyti, tai visiškai atsisakyti nuo gyvulinės kilmės produktų – tai, iš šiuolaikinio požiūrio taško, tiesiog savižudybė. Tačiau ši eilinė sąmonės manipuliacija, su tikslu vėl mus priversti remti kažkokį verslą.

Kaip pasakyta aukščiau, žmogui reikalingas ne baltymas, o dvidešimt aminorūgščių, iš kurių 11 organizmas sintetina pats, o devynias mes gauname iš maisto. Ir egzistuoja dar vienas mitas (matomai tiems, kas prisikasė iki tiesos apie tai, kad mums reikalingas ne baltymas, o aminorūgštys), kad šios devynios aminorūgštys yra tik gyvulinės kilmės produktuose. Tačiau šie tvirtinimai neišlaiko jokios kritikos. Grįžkime atgal: jeigu šios aminorūgštys yra tik gyvulinės kilmės produktuose, o augaliniuose jų nėra, tai kyla klausimas: iš kur gyvūnai patys gauna šias aminorūgštis? Jeigu žolėje, daržovėse ir vaisiuose, kuriais maitinasi gyvūnai, nėra šių aminorūgščių, taip gaunasi, kad šios aminorūgštys atsiranda… iš niekur? Taip gaunasi.

Tokiu būdu mes susiduriame su eiliniu melu, kurį mums perša. Jeigu gyvūnų mėsoje egzistuoja šios aminorūgštys, reiškia, jie patys gauna jas iš augalinės mitybos, atitinkamai, šios devynios nepakeičiamos aminorūgštys yra ir augaliniuose produktuose. Ir veganams neverta pergyventi apie tai, kad jų racionas, kuriame nėra gyvulinės kilmės produktų, yra kažkoks skurdus ar nepilnavertis.

Kur gauti baltymo žaliavalgiui

Dar radikališkesnis mitybos būdas – žaliavalgystė. Čia raciono subalansavimu susirūpinimas dar didesnis, nes iš tradicinės mitybos požiūrio taško, žaliavalgystė – tai perdėta asketizmo praktika, kuri gali  „užlenkti“ organizmą. Sąžiningumo dėlei verta paminėti, kad tradicinė mityba užlenks organizmą gerokai greičiau. Tačiau „baltymo“ klausimas žaliavalgystėje taip pat aktualus ir žmonės pradeda vartoti milžiniškais kiekiais riešutus, sėklas ir pupeles.

Verta paminėti, kad visi šie produktai, daro rūgštinantį poveikį, tai yra sumažina Ph lygį, kas savo ruožtu veda prie ligų, problemų, iš organizmo ištraukimo kalcio, magnio, cinko, natrio ir taip toliau, nes organizmas pradeda išplaudinėti šiuos komponentus iš kaulų, organų ir audinių, kad pakelti Ph lygį. Todėl šiais produktais ypatingai rekomenduojama nepiktnaudžiauti ir iš viso, jų vartojimas aktualus tik pereinamu laikotarpiu.

Beje, viskas individualu ir kažkam, galimai, riešutai, sėklos ir pupiniai būtini. Taip pat, verta paminėti, kad dauguma iš jų toksiški. Ypatingai, žemės, kurie šiandiena praktiškai visi turi pavojingą geninę modifikaciją – į jį įdiegti petunijos genai tam, kad parazitai nevalgytų vaisių ir, kad jie geriau saugotųsi surinkus derlių. Petunijos genai daro žemės riešutus labai toksiškus kepenims.

Kaip jau pasakyta aukščiau, organizmui reikalinga 20 aminorūgščių, iš kurių 9 mes turime gauti iš išorės. Šios aminorūgštys: leicinas, izoleinas, lizinas, metioninas, fenilaninas, treoninas, triptofanas, valinas, gistidinas. Ir tam, kad gauti šias devynias aminorūgštis, pakanka įtraukti į savo racioną šiuos produktus: bananus, obuolius, avokadus, kivius, mėlynes, saulėgrąžų sėklas, moliūgus, uogas, žalumynus. Verta paminėti, kad avokadas turi savyje šešias iš devynių nepakeičiamų aminorūgščių, tad avokado įtraukimas į savo racioną palengvins gauti kaip minimum du trečdalius nepakeičiamų medžiagų sveikam gyvenimui.

Tokiu būdu, maitinantis augaline mityba, galima gauti visas būtinas medžiagas sveikam gyvenimui. Ir visiškai nebūtina nuodyti savo organizmo mėsa, kuri tik atima iš mūsų sveikatą ir energiją, kuri švaistoma virškinimui. Ar ne geriau panaudoti tą energiją kažkam, kas labiau teigiama? Pabandykite papietauti vaisiais, suvalgykite tiek, kiek reikės, kad pasisotinti. Ir palyginkite pojūtį po mėsos pietų ir po vaisių – pojūtis skirsis daug kartų, jūs ir patys tuo įsitikinsite. Visada reikškite sveiką-sąmoningumą (здравомыслие) ir susilaikykite nuo kraštutinumų – ligos paliks jus visiems laikams.

Vaizdo įrašas. Nuslėpti faktai apie mėsos žalą (rusų kalba)

Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba