Vedinė kultūra

Kita varna – vaišu. Čia priskiriami verslininkai, amatininkai, žemdirbiai. Tie, kurie uždirbinėja pragyvenimui naudodami tam tikrus instrumentus arba kažkokius intelektinius gebėjimus.

Vaišu yra pririšti prie kaupimo idėjos. Beje, jų turtai nebūtinai turi būti išreikšti pinigine forma, tai gali būti didelė giminė, jaučiamas giminaičių, protėvių palaikymas, patikima ateitis, kurią aprūpina palikuonys. Į sveikatą žiūrima, kaip į tam tikrą potencialą ir savotišką turtą. Įprastai vaišu teikia prioritetą šioms sritims: šeima, vaikai (čia dažnai naudojama frazė giminės pratęsimas), sveikata, darbas. Pagrinde dėl to jie ir gyvena.

Vaišu turi pakankamai išvystytą intelektą. Ir buhalteris iš prigimties, gerai sudedinėjantis skaičius, ir matematikas, su džiaugsmu išskaičiuojantis integralus, naudoja vaišu lygio galimybes.

Vaišu domina tik tai, prieš ką jis gali pastatyti žodį „mano“.… skaityti daugiau

Senovės vedinėje visuomenėje suvokimas „varna“ nustatydavo žmogaus evoliucijos ir išsivystymo lygį, kuris atitinka jo asmeninį išsivystymo lygį. Pagal tai visa visuomenė būdavo skirstoma į keturias varnas.

Savo varnos žinojimas padeda nustatyti dabartinį išsivystymo lygį ir naudojant konkrečius metodus pakelti jį į aukštesnį evoliucijos lygį.

Žemiausiame socialiniame laiptelyje yra žmonės, atliekantys patį paprasčiausią juodą darbą. Juos vadina šudromis. Kita kategorija – tai vaišu, amatininkai, verslininkai, savo darbu uždirbantys pragyvenimui. Būtent jų būdavo daugiausiai. Toliau – kšatrijai arba kariai, gebantys valdyti ginklus ir saugantys tą visuomenę, kurioje gyvendavo. Jie būdavo atsakingi už tai, kad pasaulyje karaliautų teisingumas, būtų laikomasi tam tikrų įstatymų. Ir ketvirta kategorija yra brahmanai – žinių saugotojai.

Žmogaus varna priklauso nuo sielos sukauptos patirties ir kokią evoliucijos atkarpą siela praėjo praėjusiuose gyvenimuose.… skaityti daugiau

Padapudža – tai senovinis vedinis ritualas, išreiškiantis pagarbą tėvams arba dvasiniams mokytojams (guru), gerbiamiems svečiams, šventiems žmonėms. Tokiu būdu jiems išreiškiamas nuolankumas ir pagarba už jų rūpestį, išmintį, gerovę, turtus, energiją, kuriamą gerovę.

Žodis „pada“ išvertus iš sanskrito reiškia pėdą.

Indų tradicijoje laikoma, kad kiekviena gyva būtybė yra Dievo dalelė, todėl išreikšdami padėką Aukščiausiajam esančiame kito kūne, kartu prisipildome didingųjų dorybių.

Galvodami apie vyresnius per mintis, per žodžius, per žvilgsnius, per prisilietimus mes gauname jų palaiminimus.

Indijoje yra įprasta paliesti pėdas ir gauti palaiminimą. Induizme praktiškai visose šeimose atliekamas šis gestas. Tikima, kad kai žmogus nusilenkia žemyn ir paliečia vyresniųjų pėdas, jų ego yra sumažinamas ir toks poelgis išreiškia pagarbą amžiui, patirčiai, pasiekimams ir žmogaus išminčiai, kieno pėdos yra paliečiamos.… skaityti daugiau

1. Aš jaučiu, kad egoizmas – mano pati baisiausia liga. […] Be abejonės, visos šio pasaulio problemos kyla iš egoizmo. Egoizmas sunaikina savikontrolę, gerovę ir ramybę.

2. Kai norai atkrenta, viduje jaučiama didingiausia palaima ir ramybė.

3. Nėra kito kelio į išsigelbėjimą, tik asmeninio proto kontrolė.

4. Tas vienintelis, kuris turi būti pažintas, yra kiekvieno viduje, tačiau yra nepastebimas, būdamas taip arti.

5. Kokios pastangos, tokie ir rezultatai.

6. OM – tai neduali Sąmonė, laisva nuo visų iškreipimų.

7. Kas gali iššaukti didesnes kančias, nei neramus protas?

8. Tas, kieno protas dėka jogos praktikos įsitvirtino ramybėje, mato Esmę teisingai.

9. Akys, kurios mato visus šio pasaulio objektus, nemato savęs.

10. Geriausias būdas, kuriuo galima įveikti protą, yra pilna laisvė nuo norų, vilčių ir lūkesčių santykyje į bet kokius dalykus bet kuriuo metu.… skaityti daugiau

Daugelio amžių bėgyje ši knyga buvo naudojama Indijoje atliekant pomirtines ceremonijas ir todėl kai kurie vengia skaityti ją kitais atvejais.

Ateistinis auklėjimas privedė prie to, kad pradingus tikėjimu Dievu, pradingo tikėjimas į gyvenimą po mirties ir taip pat pradingo tikėjimas į pragarą. Daugelyje metų buvo diegiama idėja, kad pragarą sugalvojo žyniai, norėdami palaikyti visuomenės moralę ir bandos baimę. Nors dabar vis daugiau ir daugiau žmonių pripažįsta gyvenimą po mirties, pragaro suvokimas labai neaiškus ir miglotas. Be abejonės, pragaro tema nelabai maloni ir dauguma žmonių nieko nenori girdėti apie pragaro realumą. Tačiau šventi raštai, mistikų darbai – Svendeborgas, Dante, D. Andrejevas, šventųjų ir išminčių liudijimai kalba apie tiesas, kurios egzistuoja nepriklausomai nuo to malonu tai žmonėms ar nemalonu.… skaityti daugiau

Kokie yra šeši priešai, kurie gadina mūsų gyvenimą? Kaip susitvarkyti su jais ir gyventi laimingai?

Vediniai raštai įvertina šešis vidinius žmogaus priešus, kurie sukuria visas išorines problemas ir yra kliūčių pagrindas, esantis tarp mūsų ir mūsų laimės. Tai:

1. troškimas (geismas) (kama)
2. pyktis (krodha)
3. godumas (lobha)
4. iliuzija (moha)
5. pavydas (matsarja)
6. puikybė (mada)

Taigi, panagrinėkime kiekvieną iš šių šešių priešų, kurie iš tiesų yra ne kažkur išoriniame pasaulyje, o mūsų viduje. Tai reiškia, kad mes turime jėgų su jais susitvarkyti. Tuomet išorinis pasaulis staiga nustos būti mums toks priešiškas ir nedėkingas.

Troškimas (geismas) pilnai iškreipia realybės suvokimą. Tam, kad pasiektų savo norus, žmogus laužo daugybę moralinių normų ir veikia prieš sąžinę.… skaityti daugiau

Jaunas 8 metų berniukas Adi Šankaračarija klajojo po Himalajus. Sutiktas išminčius jo paklausė: Kas tu?

Berniukas atsakė šiais žodžiais:

1.
Aš nesu protas, intelektas, ego ar atmintis
Aš nesu ausys, oda, nosis ar akys
Aš nesu erdvė, nesu žemė, nesu ugnis, vanduo ar vėjas
Aš esu sąmonė, būtis ir palaima
Aš esu amžinas Šiva…

2.
Aš nesu kvėpavimas, nesu penki elementai
Aš nesu kūno dalys, nesu penki apvalkalai
Aš nesu kalba, rankos ar pėdos
Aš esu sąmonė, būtis ir palaima
Aš esu amžinas Šiva…

3.
Nėra man nei kas patinka, nei nepatinka, nėra godumo, nėra klaidingumo
Aš nežinau nei pasididžiavimo, nei pavydo
Aš neturiu pareigų, netrokštų turtų, aistrų, išsilaisvinimo
Aš esu sąmonė, būtis ir palaima
Aš esu amžinas Šiva…

4.… skaityti daugiau

Dhammapada – tai vienas iš skaitomiausių ir žinomiausių budistų šventraščių, kuriame aprašytas Budos Šakjamunio mokymas.

Gerai žinomas ankstyvojo budizmo traktatas, literatūrinis ir filosofinis kūrinys, įeinantis į budistinio kanono sudėtį. Budos mokymas kilo prieš du tūkstančius penkis šimtus metų ir siūlo išsilaisvinimą nuo blogio ir kančių.

Pagal budizmą, viso to, kas vyksta pagrindas yra priežasties-pasekmės ryšys. Yra kančios, yra kančių priežastis, yra kančių nutraukimas, yra aštuonlypis gerovinis kelias į kančių nutraukimą. Šis kelias sudarytas iš teisingo požiūrio, teisingų ketinimų, teisingos kalbos, teisingų poelgių, teisingo gyvenimo, teisingų pastangų, teisingos atminties, teisingo sutelkto apmąstymo.

Buda stengėsi atsakyti į tuos pačius klausimus, kurie tuo metu jaudino kitus didinguosius mokytojus – Konfucijų Kinijoje, Mahavirą Indijoje, Zaratustrą Persijoje, Sokratą Atėnuose.… skaityti daugiau