Vedinė kultūra

Iš Atma-Bodha

Iš visų Išsilaisvinimo pasiekimų tik žinios yra tiesioginė priemonė – tiek esminė, kaip ugnis maisto gaminimui. Be jų išsilaisvinimas negali būti pasiektas.

Žinios, atsirandančios iš Realybės patyrimo, akimirksniu sunaikina neišmanymo sukeltą „aš“ ir „mano“, kuris panašus į klaidingą kelią tamsoje.

Dživa [individualus Aš, siela] supančiota neišmanyme. Pastovia žinojimo [patyrimo] praktika dživa tampa švaria, nes žinojimas išnyksta kartu su neišmanymu.

Sansara pilna prisirišimų ir pasibjaurėjimų, ir kitų priešingybių. Kaip sapnas, tam tikrą laiką ji atrodo reali. Tačiau prabudus ji išnyksta, kadangi joje nėra realybės.

Iki tol, kol nedualus Brahmanas – visko pagrindas – nėra matomas, pasaulis atrodo realus, kaip iliuzinis atspindys perlo kiaute.

Švarus vanduo (pats iš savęs beskonis) tampa saldus, kartus ir sūrus priklausomai nuo to, kas į ją primaišyta [upadhi].… skaityti daugiau

Ajurveda yra holistinė medicinos sistema, plačiai taikoma Indijoje.

Žodis Ajurveda – sanskrito kalboje reiškia „mokymas apie gyvenimą“. Ajurveda pirmą kartą buvo užrašyta Vedose – seniausiuose iš išlikusių raštų. Ši sveikatingumo sistema Indijoje taikoma kasdieniame gyvenime daugiau kaip 5000 metų.

Pagal Ajurvedą pagrindinis sveikatos gerinimo principas – tai vidinių jėgų, veikiančių individe, pusiausvyros sukūrimas pakeičiant dietą ir gyvenimo įpročius, kad būtų atsilaikoma prieš išorinės aplinkos pokyčius.

Ajurvedoje yra išskiriamos trys došos – vata, pita ir kapha, nuo kurių priklauso visos biologinės, psichologinės ir fiziopatologinės kūno, proto ir sąmonės funkcijos. Kai šie elementai išbalansuoti, atsiranda liguisti procesai, sveikatos sutrikimai, įvairios ligos.

Došų žinojimas ir išmanymas padeda subalansuoti savo įpročius, poelgius, dienos ritmą, mitybos būdą, kad būtų išlaikytas harmoningas kūno ir proto balansas su savimi ir aplinkiniu pasauliu.… skaityti daugiau

Šiuolaikinės visuomenės problemų priežastis

Šiuolaikinei pasaulinei visuomenei trūksta daugelio dalykų. Pavyzdžiui, jam trūksta energetinių resursų, prekių, pinigų masės, žemių, technologijų, mokslinių pasiekimų. Todėl bet kurioje visuomenėje egzistuoja daug problemų – agresija, korupcija, vienos žmonių grupės spaudžia kitas. Tačiau šių dalykų trūkumas – tai viso labo pasekmės, nes yra priežastis, kodėl jų trūksta.

Priežastis yra giliau.

Visuomenei trūksta gerovinės malonės energijos, sattvos. Jai netrūksta nei naftos, dolerių, technologijų. Jai trūksta išminties, meditacijos, meilės. Jeigu tai būtų, visi likę dalykai atsirastų, kaip to rezultatas, nes išmintingi medituojantys žmonės rastų bet kokių problemų sprendimo būdus.

Jūs galvojote, kiek jėgų ir priemonių visame pasaulyje nueina ginklavimuisi? Jeigu bent dešimtąją šių priemonių dalį žmonės naudotų tam, kas atneša gerovę, tai daugelis visuomenės problemų būtų išspręstos.… skaityti daugiau

Visais laikais egzistavo žmonės, kurie tam tikrame savo gyvenimo etape palieka įprasto egzistavimo apribojimus ir pašvenčia save tarnystei aukščiausiems idealams. Jie suvokė materialaus komforto ir malonumų, gaunamų iš materialių objektų, akligatvį. To rezultate pas juos prabudo atsižadėjimo noras. Atsižadėjimas ne tik išoriniuose, tačiau ir vidiniuose apribojimuose, tik tuomet dvasia galės išreikšti save laisvai. Atsižadėjimo idėja – tai aukščiausios sąmonės produktas. Šiame gyvenimo etape dvasinis ieškotojas tampa vienuoliu (priima vienuolystę, sanjasą).

Sanjasa (vienuolystė) – tai ne tik naujo vardo gavimo ritualas, nešiojimas ochros spalvos aprangą ir galvos skutimas. Šis ritualas turi labai gilią reikšmę. Sanjasa (vienuolystė) – tai nuoseklus atsisakymas nuo ego, nuo savo norų ir asmeninių motyvų, nuo gėdos ir veidmainystės ir, galų gale, nuo savo apribotos prigimties.… skaityti daugiau

Mokymas pradedantiems eiti atsižadėjimo nuo pasaulio praktiko Keliu (purna-sanjasi).

1. Daug kartų gerai pagalvok prieš tapdamas sanjasiu.

Sanjasa – tai išėjimas iš tuštybės pasaulio vardan begalinės laisvės paieškos Absoliute.

2. Tapęs sanjasiu gerbk savo pasirinkimą, būk jo vertas, pasilik juo visada ir visur visą gyvenimą, kaip tai bebūtų.

3. Žiūrėk į pasaulį, kaip į didingą iliuziją, sapną ir sąmonės pasireiškimą.

4. Neliesk ginčų, kivirčų, politikos, prekybos ir bendrai viso to, kas suriša šio pasaulio žmones. Neliesk visiškai nieko, apart Dharmos ir Išsilaisvinimo Kelio.

5. Mylėk visus žmones, tačiau nesukurk prisirišimo, tavo statusas įpareigoja ir saugo tave.

6. Padaryk tarnystę Dievui, Dharmai, šventiesiems, sanghai savo pagrindiniu užsiėmimu.

7. Kasdieną klausyk, studijuok šventųjų išminčių šventus raštus iš savo linijos.… skaityti daugiau

Sanjasa – tai svarbus asketizmo suvokimas Induizme. Įprastai jis suvokiamas, kaip atsižadėjimas arba pasaulietiško gyvenimo atsisakymas. Tie, kurie praktikuoja jį yra vadinami muniais, sadhus, baba, svamiai, jogai, džnianiai, avadhutos, paramahansos, jangamai, rišiai, guru ir kiti. Pavadinimai yra labiau kaip titulai, kurie jiems suteikiami pagal jų vienuolišką discipliną, dvasinės praktikos metodus, pažangos ar asmeninės realizacijos lygį praktikoje.

Teoriškai žmogus netampa sanjasiu vien tik atsisakęs pasaulietiško gyvenimo ar laikydamasis vienuolių taisyklių ar elgesio kodekso. Pavyzdžiui, gavęs iniciaciją, užsiauginęs barzdą, apsivilkęs oranžinės spalvos apranga ar prisijungęs prie vienuolių ordino. Žmonės dažnai tai daro norėdami pabėgti nuo spaudimo ir gyvenimo atsakomybių ar norėdami pragyventi iš to.

Sanjasos idėja turi būti giliai persismelkusi ir atsispindėti visuose gyvenimo aspektuose, įskaitant kaip žmogus galvoja, ką daro ir kaip reaguoja į situacijas, kurios kyla gyvenime.… skaityti daugiau

Bhagavadgita kartu su Biblija ir Koranu yra vienas iš pačių žinomiausių šventraščių pasaulio istorijoje, senovės indų epo Mahabharatos ištrauka.

Bhagavadgitos išmintis įkvėpė Tolstojų, Getę, Gegelį, Šopenhauerį, Bethoveną, Gandį ir daugelį kitų, o klausimai, kurie pakeliami knygoje, ypač aktualūs ir šiandieną.

Kurukšetros mūšyje, didingas karys Ardžuna, kankinamas abejonių, nenorintis kovoti prieš savo giminaičius, draugus ir mokytojus, kreipiasi patarimo pas savo važnyčiotoją ir draugą Krišną. Kalbėdami jie pakelia amžinas pareigos, gėrio ir blogio, gyvenimo prasmės temas, aptaria įvairias indų filosofijos ir jogos praktikos temas.

Bhagavadgita. Skaityti:
https://www.hathajoga.lt/bhagavadgita/

Bhagavadgita. Atsisiųsti:
https://www.hathajoga.lt/bhagavadgita.pdf… skaityti daugiau

Tas, kuris atsikratė visų norų,
Kylančių iš jutimų
Ir yra laimėje
Susivienijęs su Atmanu –
Tokį galima pavadinti nušvitusiu.

Tas, kuris nesiblaškydamas
Perneša bet kokias kančias,
Kuris daugiau nesiveja laimės,
Kuris atsikratė nuo prisirišimų, baimės ir pykčio –
Tokį galima pavadinti išminčiumi.

Tas, kuris prie nieko neprisirišęs,
Kuris susidurdamas su maloniu, nesidžiaugia,
O susidūręs su kvailu, nesielvartauja,
Tas įsitvirtino išmintyje.

Tas, kuris kaip vėžlys,
Įtraukęs galvą ir kojas į šarvą
Pilnai atskiria savo jutimus
Nuo suvokimo objektų –
Tas įsitvirtino išmintyje.

Būna, kad net susilaikant nuo malonumų,
Žmogus nepraranda jiems skonio,
Tačiau kai patiri Aukščiausiojo skonį,
Tampi abejingas
Pasaulietiškų malonumų skoniui.

Netgi žmogus, įvaldęs dvasines žinias,
Gali tapti auka
Savo neramių jutimų
Ir jie – prieš jo valią –
Įtrauks jo širdį, kaip jis
Bebandytų juos sulaikyti.… skaityti daugiau

Brahmanai – tai dvasiniai mokytojai, šventieji, asketai, mistikai, jogai. Tai šiek tiek ne tie jogai, kurie šiandieną vaikšto į fitnesą ir daro asanas sveikam stuburui. Brahmanų kategorijai priskiriami labai aukšto lygio dvasiniai mokytojai. Jų gyvenime vyrauja gerovės guna: dažniausiai jie būdavo laisvi nuo pasaulietiškų prisirišimų, netapatindavo savęs su materialiu kūnu ir jų veikla būdavo nukreipta dalintis žiniomis. Tai buvo jų Dharma. Pas kiekvieną varną yra savo Dharma, tai yra sava paskirtis.

Brahmanų kategoriją atitinka tokios savybės: „Vidinė ramybė, savęs įvaldymas, asketizmas, švara, kantrybė, sąžiningumas, žinios, išmintis ir religingumas – tokios yra brahmanų savybės, per kurias jie veikia“.

Brahmanams jau nebeįdomūs tokie „vaikiški žaidimai“, kaip valdžia, šlovė, garbė, prestižas. Įprastai prie brahmanų pasaulėžiūros prieina žmonės, kurie savo praėjusiuose gyvenimuose jau yra praėję daugybę pamokų ir suvokė, kad mažai vertinga tai, kuo labiausiai domisi kšatrijai, vaišu ir šudros.… skaityti daugiau

Įprastai kšatrijus yra vadinamas karys, tačiau tai nevisai taip. Kšatrijų domina valdymas, valdžia, politika, gebėjimas valdyti žmones. Karalius – valdovas būtų puikus kšatrijaus pavyzdys. Kšatrijus ima ant savęs atsakomybę už visuomenę ir supranta, kad jo atstovus reikia saugoti ir ginti, įskaitant ir nuo pačių savęs. Nei vaišu (amatininkas), nei šudros (juodadarbis) negali organizuoti savęs, jiems reikalingas tas, kuris yra viršuje, nustatinėja tvarką ir discipliną.

Į kšatrijaus kelią žmogus ateina su suvokimu, kad tai turi padaryti būtent jis, remiantis pagrindiniu kšatrijaus suvokimu – teisingumu. Tokiu būdu jis sukuria ir kontroliuoja tą tvarką, pagal kurią turi gyventi visuomenė.

Jeigu vaišu ima atsakomybę tik už savo šeimą, tai kšatrijus ima atsakomybę jau už visą visuomenę ar net planetą.… skaityti daugiau