Kas yra kšatrijai. Varnų sistema. 3 dalis

Įprastai kšatrijus yra vadinamas karys, tačiau tai nevisai taip. Kšatrijų domina valdymas, valdžia, politika, gebėjimas valdyti žmones. Karalius – valdovas būtų puikus kšatrijaus pavyzdys. Kšatrijus ima ant savęs atsakomybę už visuomenę ir supranta, kad jo atstovus reikia saugoti ir ginti, įskaitant ir nuo pačių savęs. Nei vaišu (amatininkas), nei šudros (juodadarbis) negali organizuoti savęs, jiems reikalingas tas, kuris yra viršuje, nustatinėja tvarką ir discipliną.

Į kšatrijaus kelią žmogus ateina su suvokimu, kad tai turi padaryti būtent jis, remiantis pagrindiniu kšatrijaus suvokimu – teisingumu. Tokiu būdu jis sukuria ir kontroliuoja tą tvarką, pagal kurią turi gyventi visuomenė.

Jeigu vaišu ima atsakomybę tik už savo šeimą, tai kšatrijus ima atsakomybę jau už visą visuomenę ar net planetą.

Pagrindinės kšatrijaus savybės – kilnumas, sąžiningumas, teisingumas, drąsa, ryžtingumas, valios stiprybė. Iš negatyvių savybių gali pasireikšti pyktis ir ambicijos. Jų problema dažnai susijusi su tuo, kad jie sprendžia klausimus ginklu ir stoja į atvirą kovą.

Vediniais laikais kšatrijai saugodavo visų likusių varnų atstovus, palaikydavo moralės ir teisingumo principus ir negalėdavo praeiti pro šalį, jeigu kažkas darydavo nuodėmingą veiklą.

Karybos menas – tai viso labo jėgos metodas padedantis išlaikyti valdymą ir apsaugoti pavaldinius, kontroliuoti nustatytas taisykles ir būtent šiame lygyje įgūdis žudyti pas juos vyrauja, kaip vertybė. Deja, tačiau blogio šalinimas prievarta turi tam tikras pasekmes.

Atlikdamas savo pareigą, kšatrijus kaupia labai daug negatyvios karmos, susijusios su nužudymu ir skausmo suteikimu kitai gyvai būtybei. Už nužudymus ir prievartą jiems teks atsakyti, tame ir yra pagrindinė šios varnos problema.

Atsakingumas už poelgius priklauso nuo to, kokioje gunoje yra žmogus, kuris tą poelgį atlieka, ant kiek jis geba suvokti, prie ko prives jo poelgiai. Dalykas tame, kad kšatrijus, kuris gina teisingumą, gyvena dharmoje, jį jau iki tam tikro lygio apima gerovės energija, atitinkamai pasekmės nuo jų poelgių pradeda grįžinėti pas juos greitai, duodamos galimybę suvokti karmos dėsnį (kai žmogus atlieka veiksmą satva gunoje, jam maksimaliai greitai grįžta karma ir gali pamatyti karminį ryšį, kad tai, ką padarei kitam, visa tai tau grįžta atgal).

Kšatrijus jau žino pagrindinius pasaulio sandaros principus, suvokia sociumo veikimo dėsnius. Atitinkamai, šiai varnai pasekmės už jų atliktus poelgius būna pakankamai blogos.

Tie būdai, kuriais kšatrijai stengiasi išspręsti problemas, turi daug nuodėmingumo, jų pasekmės per daug sunkios, o efektyvumas nėra aukštas. Jie turi suvokti, kad pats principas, kovoti su blogiu naudojant karinius metodus – tai neteisingas principas.

Sukaupęs reikšmingą patirtį, karys pradeda susimąstyti apie tai, kad žudant neįmanoma pašalinti blogio. Į vienų niekšų vietą ateina kiti. Karys pradeda suprasti, kad nukirtęs galvą jis nepadeda žmogui pasikeisti į gerą pusę, kad kitame gyvenime jis vėl susitiks su savo auka, tiesiog gavęs kitą fizinį kūną, tačiau išsaugojęs visas energetines problemas ir absoliučiai „nesveiką“ sąmonę.

Kitais žodžiais, jeigu žmogus daro blogą poelgį ir kažkas jį sumuša, tai nepadeda žmogui pasikeisti ir patobulinti jo vidinių savybių. Tam, kad žmogus pasikeistų, reikia ugdyti jį, mokyti, dalintis su juo tuo, kas padeda jam pakeisti savo vidinį pasaulį, tuomet ir įvyksta pokytis žmogaus gyvenime.

Supratęs, kad per materijos transformaciją neįmanoma nieko iš esmės pakeisti, kšatrijus pradeda nagrinėti savo vidinį pasaulį, dirbti su savo asmenine sąmone ir tampa brahmanu, pradeda mokyti žmones, kaip netapti egoistu, kaip pašalinti pyktį, puikybę, garbėtrošką ir kitas savybes, kurios veda žmogų į kančias.

Taip pat būna ir kitas variantas, kai nusivylęs santykiu su sociumu, kšatrijus nueina į iliuzijas: į alkoholio arba kompiuterinių žaidimų pasaulį.

Pas kšatrijus iš vienos pusės pasireiškia malonumai, iš kitos – kančios. Tam tikrame etape gali atsibosti pastoviai nukirtinėti galvas. Yra toks posakis, kad ir kiek galvų drakonui benukirstum, nauja galva užauga. Taip ir kšatrijus gali pastebėti, kad kiek jis nudėtų priešų, jie vis nauji ir nauji iš kažkur atsiranda. Todėl daug efektyviau užsiiminėti profilaktika, kad nereikėtų prie to net prieiti.

Žmogus, kuris turi kšatrijaus savybes, gali stipriai pakeisti pasaulį į geresnę pusę, tarnaudamas ne tik dėl asmeninės naudos, tačiau ir tam, kad aplinkinė visuomenė darytųsi sąmoningesnė ir sveikesnė.

Vienas iš pačių žinomiausių legendinių kšatrijų, tai princas Sidharta, kuris visam pasauliui parodė evoliuciją nuo kšatrijaus lygio iki brahmano. Jis suvokė visą kovos su ginklais beprasmiškumą, tapo asketas ir… įveikė visą pasaulį, kaip ir priklauso tikram kariui kšatrijui, tačiau ne ginklo jėga, o savo širdies šviesa, kurioje gimė atjauta visoms gyvoms būtybėms. Princas Sidharta tapo Buda ir jo mokymas iki šių dienų yra tas ginklas, kuris daugeliui padeda įveikti savo pagrindinį priešą – asmeninį neišmanymą.

Tame ir yra kiekvieno kšatrijaus užduotis – suvokti, kad užkariauti reikia ne miestus ir šalis, o žmonių širdis. Ir nešti ne karą, o taiką.

Joga suaugusiai. Kodėl kariai pradeda užsiiminėti joga. Andrejus Verba