Kas yra vaišu. Varnų sistema. 2 dalis

Kita varna – vaišu. Čia priskiriami verslininkai, amatininkai, žemdirbiai. Tie, kurie uždirbinėja pragyvenimui naudodami tam tikrus instrumentus arba kažkokius intelektinius gebėjimus.

Vaišu yra pririšti prie kaupimo idėjos. Beje, jų turtai nebūtinai turi būti išreikšti pinigine forma, tai gali būti didelė giminė, jaučiamas giminaičių, protėvių palaikymas, patikima ateitis, kurią aprūpina palikuonys. Į sveikatą žiūrima, kaip į tam tikrą potencialą ir savotišką turtą. Įprastai vaišu teikia prioritetą šioms sritims: šeima, vaikai (čia dažnai naudojama frazė giminės pratęsimas), sveikata, darbas. Pagrinde dėl to jie ir gyvena.

Vaišu turi pakankamai išvystytą intelektą. Ir buhalteris iš prigimties, gerai sudedinėjantis skaičius, ir matematikas, su džiaugsmu išskaičiuojantis integralus, naudoja vaišu lygio galimybes.

Vaišu domina tik tai, prieš ką jis gali pastatyti žodį „mano“.

Šios varnos atstovai gali būti rūpintis tik savo vaikais, savo kolegomis, savo namais. Būtent rūpestis apie savo, tai yra tuo, prie ko jis pririštas.

Vaišu jau turi mažiau troškimų (norų, potraukių, priklausomybių), nei šudros, pas juos vystosi valios jėga, kas leidžia valdyti save, iki tam tikro lygio kontroliuoti energiją ir įdėti sukauptus resursus į pasirinktą sritį. Šiame lygyje atsiranda norai ir, svarbiausia, galimybė įdėti jėgas į konkrečią sritį ir pasiekti konkretų tikslą, kyla poreikis daryti kažką savarankiškai. Pavyzdžiui, vaišu gali sukurti savo verslą, jo rėmuose priiminėti sprendimus, valdyti pavaldinius.

Šios varnos žmonių vertybės visada susijusios su materialiu būties planu. Vaišu problema tame, kad visas savo jėgas jie įdeda į materialų pasaulį. Žmonėms, esantiems šiame išsivystymo etape sunku suvokti, kad šitas pasaulis nėra tik materialus, nors iš jų požiūrio taško atrodo, kad „už pinigus galima nupirkti viską“. Vaišu nepriima to, ko negalima paliesti. Jų pasaulėžiūroje nėra tokių suvokimų, kaip energija ir karma, o be šių suvokimų didžioji dvasinės informacijos dalis pasilieka nepilnavertišką.

Vaišu turi suvokti, kad už visko, kas sukurta materialime pasaulyje, bus tam tikra karma (pasekmės). Sukuriant materialą gerovę ir paliekant ją po savęs, žmogus turi susimąstyti apie tai, kas ir su kokiu tikslu jais naudosis. Kalvis gali nukalti nuostabų kalaviją, tačiau jeigu šiuo ginklu pasinaudos niekšai, dalis karmos „nueis“ pas tą, kuris sukūrė ginklą.

Vaišu evoliucija vyksta tuomet, kai jis jau išmoko patenkinti visus materialaus lygio poreikius, suprato, kad gali lengvai uždirbinėti daug pinigų, pas jį gera šeima ir daug vaikų… Tačiau viduje pasilieka kažkokia tuštuma. Tuomet atsidaro du tobulėjimo etapai: arba jis supranta, kad viskas, kas materialu vis tiek laikina ir bus anksčiau ar vėliau sunaikinta ir tuomet jis renkasi brahmano tobulėjimo kelią, arba išsaugant susidomėjimą materialumu, pradeda vadovautis noru transformuoti šį pasaulį, padaryti jį teisingu ir nueina nuo tarnystės „sau“ į tarnystę visuomenei (tampa kšatrijus).

Vedinėje visuomenėje varna nebūdavo nustatoma pagal tėvus (pagal gimimą). Gimusį vaiką atnešdavo brahmanui, kuris turėdamas subtilų matymą žiūrėjo į auros spalvą ir įvertindavo sielos išsivystymo lygį. Atitinkamai, darydavo išvadas apie tai, kokias pamokas jai reikia čia gauti ir kokios varnos rėmuose sau reikia ieškoti vietos gyvenime.

Palyginimui. Jeigu vaikas gimsta kastų sistemoje, jis visam gyvenimui priskiriamas tai kastai, kurioje yra jo tėvai (nežiūrint į tai, kokios yra jo vidinės savybės). Pavyzdžiui, žmogus turi šudros savybes, o gimsta brahmanų (dvasininkų) šeimoje – tikėtina, kad pagal savo išsivystymą ir vidines savybes jis negalės atitikti tų reikalavimų, kuriais vadovaujasi šį lygį atstovaujantys žmonės.

Jeigu vaikas gimsta varnų sistemoje, tai žiūrima pagal jo vidines savybes ir per gyvenimą jis evoliucionuodamas gali pereidinėti iš vienos žmonių (ir veiklos) kategorijos į kitą (jeigu jis tobulėja, jis natūraliai vystosi). Pavyzdžiui, gimė šudros šeimoje, pradėjo dirbti sunkų fizinį darbą, paskui pats pradėjo įdarbinti kitus, paskui sukūrė verslą, pasistatė namą, sukūrė šeimą, paskui perėjo į tarnystę visuomenei gerindamas visų aplinkinių gyvenimus ir taip toliau.

Adekvačiam dvasiniam tobulėjimui svarbu atlikti būtent tas pareigas visuomenėje, kurios atitinka sielos išsivystymo lygį.

Vaizdo įrašas. Joga suaugusiai. Varna. Tapas. Karma. Andrejus Verba