Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Dvasinis mokytojas – kas tai?

Dvasinis mokytojas

Skiriama visiems praeities, dabarties ir ateities Mokytojams. Guru – tai žinojimo (žinių/знания) vandenynas. Šiame vandenyne vienas mokinys renka akmenis, o kitas perlus ir šis pasirinkimas priklauso nuo mokinio.

Šiva Purana

Visiškai neseniai, viename renginyje, suvirpėjau nuo vienos frazės: „O dabar pasirodys mūsų dvasinis mokytojas, mūsų marketingo guru! Prašome!”.

Mes taip įpratome prie to, kad dabar, Kali-Jugos epochoje, tiek senovinių ir šviesių suvokimų tapo nuvertinti. Jau niekam nebesukelia pasibjaurėjimo, kada keistus, pusiau be proto ir nevaržomo elgesio žmonės, gadinančius visuomenę iš estrados ir televizoriaus, vadina dangiškų šviesulių vardu – žvaigždėmis. Štai ir su Dvasino Mokytojo sąvoka įvyko tas pats.

Tačiau dėka aukščiau aprašyto renginio vedėjo – jo frazė man davė galimybę apmąstyti tai ir kreiptis į pirminius šaltinius.

Kaip rasti Dvasinį Mokytoją?

Neslėpsiu, nuo to laiko, kai aš pradėjau eiti Vedinio pasaulio suvokimo keliu, aš visada ieškojau atsakymo į šį klausimą. To Vienintelio, kuris man pasakys pačius svarbiausius dalykus, nukreips kelyje ir globos, o man taps aiški jo dvasinė-moralinė pozicija. Yra žinoma vedinė išmintis: „Kai mokinys pasiruošęs – pasiruošęs ir Mokytojas“.

Dvasinis Mokytojas ir mokinys susitinka tik tada, kai mokinys yra pasiruošęs suvokimui (įsisavinimui) visomis prasmėmis.

Čia avanso negali būti. Kelyje buvo daug didžių ir šviesių žmonių, mano amžininkų, kurie palaikydavo ir duodavo žinias. Buvo seni darbai, parašyti šimtus, tūkstančius metų atgal ir jų autoriai, kurie veda visus, kam nepasisekė prisiliesti prie jų išminties, suvokti, kuo ypatinga dvasinė-moralinė Mokytojo kultūra. Tai kuris gi iš jų yra mano?

Kreipiausi į Vedas.

Vediniai raštai kalba mums apie tris pažinimo lygius.

Pratjakša, reiškia – tiesioginis suvokimas, mūsų asmeninė patirtis. Ne pats tobuliausias suvokimo būdas. Nors dauguma apsiriboja būtent juo. Įsiklausykite į kalbą, kuri skamba sociume: „Aš galvoju… Man atrodo…“. Pabandyti juos perkalbėti praktiškai neįmanoma. Nors veikloje – ar pamatysime mes objektą, paliesime jį – mes negalime būti tikri, kad jis būtent toks. Mūsų juslių organai nėra tobuli ir daug kas prasprūsta pro mūsų regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį.

Anumana – apmąstymas, proto ir logikos panaudojimas. Maistas apmąstymams bus svetima patirtis – žodinė arba rašytinė. Kitais žodžiais, mūsų užduotis „nustatyti“ labiausiai autoritetingą ir kompetetingą nuomonės savininką ir priimti jo nuomonę.

Ir kitas pasaulio pažinimo lygis – Šabda, arba išvertus garsas. Autoritetingų šaltinių garsas. Principas tame, kad mes jų neginčijame, neapmąstome jų, o tiesiog imame ir priimame. Tokiais šaltiniais dėl manęs gali būti tik vediniai raštai. Patys seniausi, aprašyti pačiu artimiausiu mano gimtąjai rusų kalbai – sanskritu.

Realizuojant savo prigimtinę teisę į Šabdą, Anumaną ir Pratjakšą, ką galiu perimti iš Vedų, kitų nuomonės ir savo patirties, ar galiu nustatyti, kas tokie Guru-Dvasiniai Mokytojai?

Nėra akies, lygios žinojimui,
nėra poelgio, lygaus tiesai,
nėra nelaimių, lygių troškimams,
lygios atsižadėjimui nėra laimės.

– Mokša-dharma

Vedos mums kalba apie skirtingų mokytojų egzistavimo pasireiškimą:

  • Budhi (Protas/intelektas/išmintis/Разум)
  • Antahkarana (Sąžinė)
  • Mukhja-prana (Dieviškosios energijos rūšis širdyje)
  • Šikša-guru
  • Likša-guru

Pasiaiškinkime.

Taigi. Protas. Neramus ir judrus mūsų protas, o būtent intelektas, kuris reikalingu momentu visada mums pasakinės (patars): „Sustok! Nedaryk to!“. Jeigu mes praignoruosime šį balsą, mes neišgirsime savo pirmojo ir pačio teisingiausio (ištikimiausio) Mokytojo, kuris visada su mumis.

Sąžinė – gimtaja kalba, tai Bendrosios Žinios (Совместная Весть), jungtis su savo gimine (Родом), protėviais, kurių už savęs mes negalime suskaičiuoti. Jie gyveno, mylėjo, atliko savo pareigą, ėjo į karą ginti žemės ir mūsų su jumis teisę gimti ir gyventi dabar. Jie subtiliame plane paliko mums savo patirtį, tikrąsias visatos gyvenimo taisykles. Sąžinės balsu mumyse kalba Dievas. Tai dar vienas Mokytojo pasireiškimas, kuris mus mokina per sąžinę. Jeigu žmogus girdi savo Sąžinės balsą ir jis švarus, tai jis nebus visą laiką ramybėje ir laimėje. Sustabdykite savo tuštybių bėgimą per gyvenimą! Nustokite tuščiažodžiauti! Įsiklausykite į savo Sąžinės balsą.

Mukhja-prana – energijos rūšis, esanti širdyje. Ši dieviškoji energija mus veda labai subtiliai. Padeda atpažinti ribas, kai mes įsitikinę savo gerove ir teisingumu, užsisukame ant asmeninio neklystamumo ir pradedame eiti prieš esmę (prieš tiesą, против истины). Kas niekada neištaria: „Širdimi jaučiu, reikia padaryti būtent taip!”? Didžiulės meilės ir atjautos energija, esanti mūsų Mukhja-pranoje, kaip ištikimas Dvasinis Mokytojas kalba, kad netgi prie gero neverta prisirišti. Nes netgi tai, kas gera – laikina.

Šikša-guru. Tas, kuris moko. Tai gali būti bet kuris žmogus, kuris dvasiniame išsivystyme yra aukščiau mūsų. Jis gali mums duoti pamokymą ir jis gali būti ne vienas. Vienas duoda mums matymą, kur judėti dvasinėje kryptyje, kitas – duoda pamokymą, kaip pastatyti savo materialią gerovę, padedant kitiems. Jeigu mes panirsime į prisiminimus, kiekvienas gali paminėti savo Šikša-guru. Jie šalia! Juos mums siunčia ir toliau siųs Likimas! Nuo pačių šviesiausiu prisiminimų neužmirškite pereiti ir prie tokių, kurie niekaip neįtarsi, kad jie taip pat patenka į šią kategoriją. Einate gatve ir matote bomžą (valkatą). Tai, ką jūs suprasite tuo momentu, kad negalima taip žemai nuleisti savo dieviškosios prigimties, kad jūs atjaučiate jam – visa tai neįkainojama patirtis, kuri pakeitė jus ir padarė šį žmogų jūsų Šikša-guru. Tai buvo Aukščiausiojo pasireiškimas jums. Jūs sėdote į traukinį ir jūs turite keletą valandų. Pradeda rištis pokalbis. Jūs atsisveikinate su pakeleiviu ir abu išsinešate stebinančius atradimus, kurie keičia jūsų gyvenimą. Jūs abu vienas kitam Šikša-guru.

Dikša-guru. Paskiriantis. Dikša – tai tiesioginis mūsų Mokytojas, kurį MES PATYS išsirinkome savo mokytoju. Jis, žinoma, gali pasakyti, kad neima mokinių. Tačiau tai nieko nekeičia. Tiesiog tuo momentu abu realizuoja savo kosminę teisę į pasirinkimo laisvę. Jeigu šis Guru neslepia savo žinių, dalinasi jomis atvirai ir jo tikslas grąžinti jus pas Dievą, o mes jas (žinias, išmintį) priimame ir sekame jų mokymu – jis mūsų Dikša-guru.

Tai turi būti labai aukšta (dvasine prasme), šviesi asmenybė. Šventa. Tačiau būtent tai ir uždeda įsipareigojimus mokiniui. Gili pagarba ir vadovavimasis mokymu. Jokios nepagarbos, jokio bandymo sutrumpinti distanciją viskame. Būna, kad mokinys su laiku pradeda kritikuoti savo Mokytoją. Reiškias, jo esmė pasikeitė. Jis siekia naujo etapo, tačiau nepagarbūs santykiai su mokytoju, kritika, atves prie labai sunkių pasekmių. Visada verta apie tai prisiminti.

Šivaitų raštuose Mahadevui priskiria šiuos mokymus: „Guru padėtis šiame pasaulyje yra aukščiau Dievo padėties. Taip pat, kaip kylančios saulės šviesa išsklaido tamsą, taip mūsų Guru kalbos prasiskverbia į mūsų širdį. Jos išsklaido neišmanymo tamsą mūsų viduje ir viską nušviečia žinojimo šviesa. Guru prieglobstis – kaip šviesos spindėjimas! Tiems, kas negerbia Guru, abejoja juo, niekina – galas neišvengiamas. Be Guru sutikimo ir palaiminimo joks darbas negali pasiekti savo pelnytos pabaigos. Kartu su tuo – galimybės ir Guru atsakomybė nepriklauso nuo jo mokinių sėkmingumo. Nes jis – tai žinojimo (žinių) vandenynas. Šiame vandenyne vienas mokinys renka akmenis, o kitas perlus. Šis pasirinkimas priklauso nuo mokinio”.

Žinojimui ir praktikai nėra pabaigos.
Diena, kai žmogus tiki, kad jis pasiekė viską
Ir, kad jam daugiau nebereikia praktikuoti,
Atneša pabaigą jo išminčiai.

– Šiva Puranos.

Šie žodžiai mane tiesiog sudrebino…

Dvasinio Mokytojo Tiesos (Esmės) kelias prilyginamas Dievo Keliui!

O ar mes su jumis esame kažkam Mokytojais? Taip, brangūs draugai! Šikša-guru vaidmenyje mes buvome, turbūt, ne kartą. Kiekvieną dieną savo žodžiais ir poelgiais, pagal vedas, mes esame dar vienas Mokytojo tipas. Tai ne visai atskiras, šeštas tipas, tačiau jis pavadintas ir aš taip pat jį paminėsiu – vartmana-pradakšika-guru. Nurodantis kryptį.

Prisimenate? „Tau joga užsiimti“. „Neužsilaikyk lovoje ilgiau 6 valandos ryto – užeina kapha-došos laikas ir tu visą dieną būsi tingus ir mieguistas“. „Perskaityk joga-sutras Patandžali, ten tu rasi atsakymą“. Mes nurodome kelią ir yra viena tvirta (nepajudinama) taisyklė – jeigu žmogus, kuriam jūs nurodėte kelią, pasiekė dvasinėje sferoje aukštumų, tai jūs su juo taip pat pakylate, net jeigu jūs kol kas ir nepasiekėte tobulumo.

Visi šie patarimai, mokymai, kuriuos mes gauname iš aukščiau paminėtų guru, padedančių mūsų dvasinėje sferoje. Būkite dėmesingi ir budrūs – išgirskite juos!

Norais visas pasaulis (visata) aprengtas.
Norai – ne draugai pažinimo ir šviesos.
Išminties priešas Išmintį įtraukia neviltin,
Tai gobši liepsna noro pavidale.

– Mahabharata

Pabaigai, leiskite pateikti vieną istorinį faktą. Aš apie Aleksandrą Makedonietį. Aleksandras visada pagarbiai klausydavo savo Mokytojų. Žygio į Indiją metu, jis susitiko su išsimokslinusiu (mokslininku) panditu Čanakja. Jo lygis buvo neįtikėtinai aukštas, kaip esminis Dvasinis Mokytojas jis buvo įvaldęs Vedų suvokimą, žinias, neatskiriamas tarp savęs: ajurvedą, jogą, astrologiją, vedinę chiromantiją, ajurvedinę mineraloterapija ir daugelį kitų. Jis keletą dienų bendravo su Aleksandru ne kaip su pavergėju ir užgrobėju, o kaip su žmogumi, nešančiu gilią dvasinę traumą – tokia buvo dvasinė-moralinė Mokytojo kultūra. Jaunas caras Makedonietis jam buvo kaip atversta knyga. Jis pasakė jam – tu nenori tapti užkariautoju, tu nori atkeršyti už tėvą. Taip pat jis pasakė, kad mokytojas, kuris nukreipia į pražūtį dėl ambicingų (trokštančių garbės) motyvu, negali apie save pasakyti: „Aš – Dvasinis Mokytojas“. O juo pas Aleksandrą tuo metu buvo ne kas kitas, kaip pats Aristotelis. Jis labai norėjo įamžinti save, tapti didžiojo užkariautojo mokytoju. Tu nesugebėsi išlaisvinti tautos nuo vergovės, taip pat pasakė Čanakja, nes pas išsilaisvinusius pasiliks vergų sąmonė. Geriau skleisk mokymą ir statyk mokyklas. Taip pat jis pranešė jam apie tai, kad caras mirs jaunas. Reikia pasakyti, šis susitikimas-prisilietimas atvėrė jam dvasinį Mokytojo pasaulį, padarė Makedoniečiui didelę įtaką. Iki mūsų laikų atėjo žinios apie tai, kad jis rimtai pakeitė poelgius. Grįžo iš Indijos kitoks.

Kuo gi buvo Aleksandrui Čanakja panditas? Žinoma, Dvasinis Mokytojas – Aukščiausiojo pasireiškimas šio nepaprasto žmogaus kelyje, istorijoje.

Mes visi su jumis amžinoje, aukščiausioje paramparoje. Išgirskite ir pažinkite visus savo Mokytojus! Tapkite jais patys. Tyra meilė ir atjauta (сострадание) žmonėms duos jums tinkamus žodžius. Dėkoju visiems praeities, dabarties ir ateities Mokytojams!

OM!

Vaizdo įrašas iš Jogos-stovyklos Aura. Guru ir Mokytojai. Andrejus Verba (rusų kalba)

Straipsnio autorė: Eleda Osadčiaja

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba