Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Jogos praktikų savaitgalis sausio 24-25

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Poema Ramajana – tūkstančių metų kelionė

„Ramajana“ – tai senovinis indų smriti kanono epas (nedieviškosios kilmės), užrašytas sanskritu. Numanomas „Ramajanos“ sukūrimo tekstas datuojamas III – II amžiumi iki mūsų eros, kartais IV, o įvykiai, aprašyti epe vyksta gerokai anksčiau. Tyrėjai šiuos įvykius priskiria XII – X amžiams iki mūsų eros, o patys indusai skaito, kad jie įvyko dar Treta-jugos epochoje, tai yra prieš 1 milijonas metų.

„Ramajanos“ poemos sukūrimo istorija ir jos autorius

Jeigu pažiūrėti realistiškiau, tai senais laikais epo užrašymas visada buvo su tam tikru laiko atsilikimu, kas, beje, liečia ir senovės graikų epą „Iliadą“. Po įvykusių įvykių ji buvo užrašyta keletą amžių vėliau. Įdomu, kad „Ramajanos“ ir „Iliados“ įvykiai daugumoje sutampantys (sutampa: Elenos pagrobimas – Sitos pagrobimas, Odisėjas – Hanumanas, Patroklis – Lakšmanas, Hektoras – Indradžit ir taip toliau) ir praktiškai sutampa chronologija.

Tačiau nėra priimtina pakankamai ilgai kreipti į tai savo dėmesį, nes šie senoviniai literatūriniai paveldai priklauso labai skirtingoms kultūroms (kaip skaito tyrėjai), tačiau dėl tų, kas domisi alternatyvia istorija, yra apie ką pagalvoti.

„Ramajanos“ epas, kurį sudaro 24000 eilių ir užrašyta metru iš 32 skiemenų išminčiumi Valmikiu, kitaip dar vadina „Ramos kelione“. Epas sudarytas iš 7 dalių arba kandų, kur 6-ta ir 7-ta dalis skaitosi papildomos, o iš pradžių egzistavo tik 5 dalys. Tačiau dėl logiško užbaigimo, atitinkamai su tos epochos žmonių mentalitetu, buvo pridėtos dar dvi dalys, epilogas. Tokie papildymai arba pratęsimai, o kartais, kaip „Mahabharatoje“ ir visiškai nesusiję epizodai, buvo pakankamai dažnas reiškinys to meto literatūrai. Todėl mes papasakosime apie „Ramajanos“ variantą, kurį sudaro kaip tik 7 dalys.

Egzistuoja keletas „Ramajanos“ vertimų į skirtingas kalbas. Iš pradžių, kaip ir kiti abiejų kanonų šruti ir smriti tekstai, buvo perduodami išskirtinai žodžiu, tačiau vėliau juos pradėjo užrašinėti. Todėl skaitosi, kad galutiniai svarbiausios indų epų knygos, kaip „Ramajana“ ir „Mahabharata“ buvo užrašytos jau mūsų eroje ir galutinai susiformavo arčiau link IV – V mūsų eros amžių.

Epinio „Iliados“ ir „Ramajanos tekstų palyginimas

Taigi, žinant, kad „Ramajana“ 4 kartus didesnė turiniu, nei „Iliada“ prieš tai, kai ją skaityti, yra prasmė susipažinti su trumpu knygos turiniu, kad geriau suvokti teksto struktūrą ir jo prasmę. Kažkas gali pagalvoti, kad jeigu jau žinoti trumpai turinį, tai nėra prasmės skaityti pilnai kūrinio, tačiau palaukite, brangus skaitytojau, leiskite man jūs perkalbėti.

Kažkada, keletą amžių atgal, europiečių visuomenėje egzistavo tradicija lankyti teatrą, kad stebėti dramą arba kažkokį spektaklį. Tačiau prieš keliaujant į teatrą, žiūrovas jau buvo supažindintas su tuo turiniu, kurį buvo planuojama rodyti scenoje, o dažnai lankydavosi tame pačiame spektaklyje keletą kartų toli gražu ne dėl teatro repertuaro trūkumo, o dėl to, kad skaitydavosi įdomu kiekvieną kartą pjesėje, dramoje arba spektaklyje rasti kažką naujo, žiūrėti į jį nauju požiūriu.

Štai tai, ko dabar nepakanka mūsų kultūrai, pripratusiai vartoti, neapgalvojus ir kiekvieną kartą tikintis naujienų atsiradimo, kad jau net praėjusių metų premjeros mažai ką domina, nekalbant apie tai, kad įdomumas peržiūrai arba perskaitymui nukrito iki nulio. Reikia iš naujo mokytis rasti kažką naujo sename, žiūrėti į jį naujomis akimis, juk kiekvieną kartą, kai mes ryte atsibundame, mes sutinkame naują dieną. Ji nauja ir reikia būti kaip mažiems vaikams, stebėtis tais dalykais, kurie jau tapo priimtini, o stebėtis galima tik tuomet, kai požiūris atviras ir akivaizdi dalykų esmė, ji neužtemdyta praeities atmintimi, tačiau visiškai laisva dabarčiai, todėl su tokiu filosofiniu naujovių vaikymusi sustosime ir iš naujo atversime jau žinomo, tačiau užmiršto senojo grožį.

Gali būti, mūsų protėviai, nors ir užauginti krikščioniškoje, vakarų tradicijoje, peržiūrint ir perskaitant meno kūrinius, buvo gerokai artimesni budistiniam stebėjimo idealui. Beje, tokio pobūdžio priėjimas prie meno ir kultūros vysto ir daugumoje nešališką ir nepririštą santykį į pasaulį. Jūs žinote, kas įvyks su personažais kituose pjesės dalyse, galbūt jie mirs, tačiau jūs nebūsite tuo nustebę, nes siužetas jums jau žinomas ir jeigu laikotės sekti kūrinį ne dėl išskirtinai vienos siužetinės linijos. Jūs mokotės žiūrėti, lyg kiaurai kūrinį į tai, kas paslėpta už siužeto. Jūs randate Idėją, gilią prasmę ir alegoriją. Jūs neištirpstate emocijose, neįsitraukiate į jas ir jau nepergyvenate personažams, netgi nesitapatinate su jais, o išmokstate paimti emocijas, kas pagimdo natūralią kontrolę ir galimybę pamatyti daugiau, nei kažkas atvaizduota paviršiuje.

Gali būti, kad tai, kas parašyta aukščiau, prieštarauja įprastam požiūriui ir netgi neigia įprasto meno koncepciją, kuri mums žinoma dar nuo Aristotelio laikų. Tačiau pabandykite tapti Buda, juk visi žino, kad Buda gali tapti bet kas. Be to, gilumoje, širdyje, kiekvienas žmogus jau yra Buda – reikia tik suvokti tai. Iš šio požiūrio taško jūs suprasite, kad tai, kas pasakyta aukščiau, turi gerokai daugiau prasmės, nei jūs galėjote iš pradžių numanyti.

Trumpas „Ramajanos“ epo turinys

Keliaukime prie „Ramajanos“ aprašymo, o po to jūs susipažinsite detaliau su ja perskaitę „Ramajanos“ tekstą rusų kalba tinklapyje arba įsigiję knygą.

Pirma dalis, Bala-kanda, pasakoja apie Ramos vaikystę.

Jis pagrindinis epo herojus ir septintas dievo Višnu avataras. Pirmoje dalyje karalius Dašaratha, kuris valdo Ajodhijoje, meldžia dievus tam, kad jie pasiųstų jam vyriškos lyties palikuonį, nes per ilgą laiką pas jį negimdavo berniukai. Ir po kurio laiko dievai dovanoja jam keturis sūnus nuo trijų žmonų. Trys Ramos broliai – tai taip pat Višnu įsikūnijimai, ką mes ir matome vystantis epo siužeto linijai, o būtent per jų charakterio (poelgių) pasireiškimus.

Višnu neatsitiktinai įsikūnijo į Ramą: pas jį yra aukščiausias tikslas – nukauti piktąjį dešimtgalvį ir dvylikos rankų karalių ir demoną Ravaną, kuris valdo Lankoje (Šri Lankoje). Kol jaunuoliai auga ir stiprėja, pas kitą karalių Džanaki auga nuostabi dukra Sita, kuri pasak legendos, gimė ne žmogumi, o Džanaka rado ją žemės vagoje. Sita skaitosi dievybės Lakšmi įsikūnijimas, dievo Višnu žmona, moteriško grožio ir dorovės idealas.

Ateina laikas Sitai rasti jaunikį ir karalius Džanaka iššaukia jaunus žmones į varžybas (išbandymą, konkursą). Tik tas, kuris sugebės sulenkti dievo Šivos dovanotą lanką, galės gauti Sitą į žmoną. Niekam to nepavyksta padaryti. Tik stebuklingas Rama pasirodė stipriausias iš visų ir Sita išteka už jo.

Antra dalis, Ajodhija-kanda, apie gyvenimą karališkame Ajodhijos dvare.

Rama, mylimasis karaliaus Dašarathos sūnus, jau paskelbtas sosto įpėdiniu, tačiau vienai iš karaliaus žmonų tokia situacija visiškai nepatinka. Ji svajoja soste pamatyti savo sūnų Bharatą. Moteriai gudrumu pavyksta pasiekti to, kad karalius išpildytų jos sąlygas ir paskelbtų sosto įpėdiniu Bharatą, o Ramą išvytų į mišką 14-likai metų.

Dašarathai, kuris surištas priesaika, nieko nelieka, kaip atlikti žmonos reikalavimą. Rama, taip pat sužinojęs apie tai, palaiko tėvą tuo, kad jis laikytųsi žodžio. Rama atsiskiria į mišką, Sita ir jo brolis Lakšmanas taip pat keliauja į ištrėmimą kartu su juo. Sita ir Rama gyvena miško trobelėje, kaip devai (дэвы), kai atkeliauja žinios apie tai, kad karalius Dašaratha numirė, nesugebėjęs ištverti išsiskyrimo su sūnumi. Atėjo laikas Bharatai sėsti į sostą. Jis atėjo pas Ramą, įkalbinėdamas jį sugrįžti, tačiau Rama išlaiko savo pasižadėjimą ir tik atiduoda Bharatai savo sandalus, kuriuos brolis pastato ant sosto kaip simbolį ir paskelbia save tik laikinu Ajodhijos valdytoju iki Ramos sugrįžimo.

Trečia dalis. Aranja-kanda, apie Ramos gyvenimą miške ir jo kovas su rakšasais.

Rama, jo brolis Lakšmanas ir Sita ramiai gyveno Dandake, kol pas juos neatkeliavo Ravanos sesuo. Ji seniai įsimylėjusi Ramą ir nori gauti jį, atsikračiusi Sitos, tačiau jai tai nepavyksta. Negarbingai grįžusi į rūmus, ji įtikina brolį Ravaną pagrobti Sitą, tokiu būdu planuodama atkeršyti Ramai.

Ravana išklausė savo sesers ir su savo vežimu lekia dangumi, kad pagrobtų Sitą. Tačiau tam, kad nukreiptų Ramos dėmesį, Ravana siunčia demoną, pasivertusi į auksinį elnią. Rama seka elnią ir tik vėliau supranta, kad tai ne gyvūnas, o demonas, tačiau jau vėlu, Lakšmanui nepavyksta išsaugoti Sitos ir Ravana jėga sodinasi ją į savo vežimą. Jau atvykęs pas save namo, Ravana bando pavergti gražuolę, tačiau nesėkmingai. Tuomet jis sodina ją ir sargybai liepia ją prižiūrėti.

Tuo metu Rama ir Lakšmanas iš peslio (paukščio) Džatajuso pagrobėjo vardą, tačiau jiems vis tiek neaišku, kur ji.

Ketvirta dalis, Kiškindha-kanda, apie Ramos ir beždžionių karaliaus Sugrivos sąjungą.

Tik su beždžionių karaliaus Sugrivos ir jo patarėjo Hanumano, dievo vėjaus Vaju sūnaus pagalba, kuris yra 11 Šivos avataras, jiems pavyksta išsiaiškinti, kad Sita yra saugoma Lankoje. Rama duoda Hanumanui Žiedą, kurį tas privalo perduoti Sitai ir pagal žiedą ji supras, kad Hanumanas – Ramos pasiuntinys.

Penkta dalis, Sundara-kanda arba „Nuostabi knyga“ apie Lankos salą ir jos valdovą Ravaną.

Hanumanas bando išgelbėti Sitą, tačiau tam reikia, kad ji sėstų jam ant nugaros, o Sita davė priesaiką, kad neprisilies prie jokio kito kūno, tik prie savo vyro. Tuo tarpu, Rama renka armiją, kad eiti išgelbėti Sitą ir nugalėti Ravaną. Ravanos brolis, numatydamas negerovę, bando įkalbėti brolį atiduoti Sitą, kad išvengti valstybės pražūties, tačiau Ravana atsisako ir tuomet Ravanos brolis pereina į Ramos pusę.

Šešta dalis, Judha-kanda, Beždžionių armijos mūšis prieš Ravanos demonus.

Mūšio metu Ravanos sūnui, Indradžitui, pavyksta mirtinai sužeisti Ramą ir Lakšmaną, tačiau Hanumanas laiku atnešė Sandživi kalną, ant kurios auga gydomosios žolės. Taip, stebuklingu būdu abu broliai išgydyti ir gali pratęsti kovą. Ateina lemiantis momentas, kai Rama susitinka su Ravana. Rama nupjauna visas Ravanos galvas, tačiau jos atauga iš naujo ir tik kai jis nukauna Ravaną į patį jo būties centrą strėle, kurią jis gavo nuo Brahmos, Ravana pagaliau galutinai įveiktas.

Rama išlaisvina Sitą, tačiau abejoja jos tyrumu, todėl prašo jos įrodyti savo nekaltumą (tyrumą, švarumą) ir pereiti per ugnį, ką Sita klusniai daro ir išeina iš ugnies visiškai nepažeista. Rama paskelbia, kad niekada neabejojo jos sąžiningumu, tačiau padarė tai dėl to, kad pademonstruoti kitiems Sitos tyrumą. Bharata grąžina broliui sostą ir Rama tampa Ajodhijos karaliumi.

Septinta dalis, Utara-kanda, „Užbaigiamoji knyga“.

Septinta dalis yra epilogas. Ramai vėl pranešė apie tai, kad Sita „nėra švari“, todėl jam iš naujo prireikia duoti žmonai išbandymą ir pasiųsti ją į mišką, kur ji pagimdo du sūnus. Jie gyvena išminčiaus Valmikio globoje, kuris ir užrašė „Ramajanos“ tekstą. Vieną kartą, aukojimų metu, jau paaugę Ramos sūnūs skaito balsu poemą, kurią juos išmokino Valmikis, šalia būnant Ramai. Tėvas sužino apie savo sūnus ir liepia atvesti Sitą ir išminčių. Valmikis patvirtina, kad Sita tyra, tačiau Rama prašo Sitos įrodyti tai visai tautai. Sita ir vėl nuolankiai sutinka, tačiau šiuo metu ji prašo Žemės-motinos priimti ją. Tai ir turi pasitarnauti kaip įrodymas. Žemė atsiveria ir pasiima Sitą.

Vaizdo įrašas. Joga suaugusiai. Ramajana. Andrejus Verba (rusų kalba)

Rama ir Sita iš naujo susitinka tik danguje.

Toks trumpas Ramajanos turinys, kuris buvo užrašytas Valmikio. Reikia prisiminti apie tai, kad kaip ir daugelis panašių tekstų, jie beveik visada alegoriniai. O Sita – tai visiškai ne Sita ir netgi ne Lakšmi, o žmogaus sąmonė ir panašūs dalykai. Apie likusius dalykus jūs suprasite patys. Raktas pas jus rankose Su trumpu turiniu jūs jau susipažinote. Atėjo laikas kreiptis į pilną tekstą ir jums atsivers tai, kas nežinoma.

Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba