Sąmoningumas

Šiame straipsnyje norisi pasidalinti savo patirtimi apie vienos dienos badavimą su vandeniu, papasakoti apie pagrindines taisykles, kaip tai atliekama. Visų pirma, pilnas vienos dienos badavimas su vandeniu – tai reiškia 36 badavimo valandos, o dienos badavimas – tai 12 valandų. Iš tiesų atlikimo taisyklių nėra daug. Svarbiausia – tai ryžtingas ketinimas pradėti ir tęsti. Visa kita ateis. Pas kiekvieną žmogų bus savo asmeninė badavimo patirtis, kuri nėra panaši į jokią kitą. Grįžkime prie vienos dienos badavimo taisyklių.

1 taisyklė. 36 valandų vienos dienos badavimą su vandeniu rekomenduojama pradėti iš vakaro, tai yra lengva vakarienė iki 18:00 ir viskas… Tada visą ateinančią dieną NIEKO nevalgome. Visiškai nieko. Geriame tik švarų vandenį. Be apribojimų.… skaityti daugiau

Apie tai, kad mūsų planetos ekologinė sistema pergyvena ne pačius geriausius laikus, žinoma visiems. Ne kiekvienas žino, kad neapgalvotas ir spontaniškas patikusio megztuko pirkimas arba dviejų suknelių pirkimas viena kaina, kurios neišsiskiria gera kokybe ir greitu metu keliaus į šiukšliadėžę – visa tai veda į Žemės ekosistemos sunaikinimą.

Rūbų gamyba yra vienas iš labiausiai teršiančių ir nuodijančių pramonės sričių, todėl sąmoningo vartojimo tema vis dažniau iškyla moksliniuose darbuose, konferencijose ir pirmose spaudos leidinių puslapiuose.

Mados namų kūrėjai suinteresuoti augančiu pelnu ir prekių apyvartos didinimu. Anksčiau egzistuodavo viso labo du mados sezonai, dabar jau atsirado suvokimas tarpsezoninė (ne sezoninė) mada, kuri primesta mados industrijos, verčiančios ją sekti. Vos per 10 metų nuperkamos aprangos kiekis padidėjo 60%, o jos atsikratyti pradėta du kartus greičiau, nei įprastai.… skaityti daugiau

Ne paslaptis, kad šiandieną farmacijos verslas – vienas iš pelningiausių. Galima tik numanyti, kokius metodus naudoja prekybos kompanijos, tiekiančios rinkai gydomąsias priemones, kad pasiektų savo pelningus tikslus. Ksenija Palčin išvertė amerikiečių žurnalisto Eriko Airo tyrimo tekstą.

Erikas Aira, iš laikraščio The Charlestone Gazette-Mail, 2017 metais gavo Pulicerio premiją (Pulitzer Price) už geriausią tyrimą. Jis atskleidė, kad didžiausios farmacijos kompanijos parduoda didžiulį receptinių preparatų kiekį, kurie iššaukia priklausomybę, nedideliuose nutolusiuose miestuose, kur daktarai lengvai sutinka išrašyti pacientui keletą papildomų receptų, o vaistininkai neužduoda papildomų klausimų. Farmacijos valdymas, atsakingas už šių preparatų kontrolę, užmerkė akis į atskaitomybės nebuvimą, augantį mirčių kiekį nuo perdozavimo ir aplinkui siautėjančią epidemiją.

Į pietus nuo Vakarų Virdžinijos, į mažus miestelius, kaip Kermitas, neetatinės farmacinės kompanijos pristatinėjo beveik 9 milijonus priemonių, iššaukiančių priklausomybę ir potencialiai letalinę mirtį – hidrokodono tabletes.… skaityti daugiau

Turbūt pas daugelį žmonių kažkada kilo noras suvalgyti šokoladuką, šokoladą ar išgerti kakavos. Vertinant iš asmeninės patirties, su šiuo noru kovoti labai sunku, jis panašus į niežulį, tik ne fizinį, o psichologinį. Internetas mirga nuo straipsnių ir diskusijų apie šokolado žalą, naudą ir jo įtaką mūsų fizinei ir emocinei būsenai. Kas yra šokoladas, iš ko šiuolaikiniame pasaulyje jį gamina ir kokį jis daro poveikį žmogui – šiame straipsnyje mes pamėginsime tai išsiaiškinti.

Pradžiai, trumpai apie šokolado istoriją.

Pagrindinė šokolado sudedamoji dalis – kakavos pupelės. Pirmi prisiminimai apie kakavos pupelių panaudojimą susiję su Majų ir Actekų gentimis, kurios vartojo jas skystu pavidalu ir laikė tai Dievų maistu. Actekai taip pat kakavos pupeles naudojo kaip pinigus.… skaityti daugiau

Kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje prie kasos guli paketėliai su kramtomaisiais guminukais, dažniausiai tai „meškiukai“ arba „kirminėliai“.

Šis gardėsis buvo išrastas Vokietijoje, praėjusio amžiaus pradžioje. Kas į jį įeina apart dažų ir aromatizatorių? Pagrindinis komponentas tai želatina. Kas yra želatina?

Šis maistinis komponentas gaunamas ilgai verdant raguotų galvijų odą, kaulus ir kremzles.

Želatinos nauda ir žala – tai pakankamai subtilūs suvokimai. Visų pirma tai susiję su tuo, iš ko ji pagaminama.

Pradėsime nuo to, kad dabar ši medžiaga naudojama dėl dviejų pagrindinių tikslų:

• maisto pramonėje,
• pramoniniais tikslais (pavyzdžiui, plėvelės gamybai).

Maisto pramonėje želatiną naudoja kaip papildą saldumynams. Pavyzdžiui, jį gali dėti į guminukus, o taip pat gali dėti į zefyrus ir kitus panašius saldumynus.… skaityti daugiau

Portalas theconversation.com publikavo informaciją su detaliomis rekomendacijomis, kurios Australijoje duodamos moksleiviams, kad sėkmingai įveikti sesijos ir egzaminų periodą. Paskaitas šia tema buvo nuspręsta vesti tuomet, kai buvo išsiaiškinta, jog 47% mokinių visada kontrolinių darbų metu jaučia įtampą, o 67% patiria stiprų nerimą net ir tada, kai yra pasiruošę egzaminui. Stresas visada daro įtaką psichinei sveikatai ir besimokančių (studijuojančių) gerovei, tai atsiliepia įvertinimuose ir motyvacijoje. Žemiau išvardinti streso pašalinimo būdai tiks ne tik studentams ir moksleiviams, tačiau ir bet kuriam žmogui, kurį bent kažkada yra aplankiusios neigiamos mintys ir nerimas.

Tyrimai JAV, Indijoje, Australijoje ir kitose šalyse rodo, kad jogos programos mokyklose turi daugybę privalumų. Pirmas dalykas, ką Viktorijos Universiteto mokslininkai rekomenduoja moksleiviams – atsižvelgti į meditacijos sąlygas.… skaityti daugiau

Plaukai duoti ne tik dėl grožio. Tai – savitos prigimtinės mūsų kūno antenos, kurios pritraukia prie mūsų nematomą gyvą aplinkos jėgą. Mūsų plaukai – ryšio nešiotojai su Aukštesniu pasauliu, magiškos jėgos saugotojai, jie padeda jausti aplinką ir sudaro palankiai sąlygas veikti intuicijai.

Šios senovinės žinios apie plaukus buvo patvirtintos ir šiuolaikiniais tyrimais, kurių rezultatai buvo slepiami nuo Vietnamo karo laikų. Dabar žmonėms įteiginėja, kad šukuosenos stilius – tai asmeninis poreikis, kad šukuosenos stilius – tai mada arba patogumas ir tai, kaip žmonės nešioja plaukus – tai tiesiog kosmetinis klausimas. Grįžtant į Vietnamo karo periodą, galima sutikti kitokį paveikslą, kuris paslėptas nuo daugumos žmonių.… skaityti daugiau

Energija – pirminė, materija – antrinė. Viskas, kas mus supa, vienaip ar kitaip sudaryta iš energijos. Nebūna “blogos” arba “geros” energijos. Tačiau ji būna skirtingos kokybės ir skirtingos informacinės krypties. Kvapai – vienas iš ryškių energijos pasireiškimų. Kvapas gali būti kaip aukštos kokybės energijos pasireiškimas, aukštos vibracijos, taip ir žemos kokybės energijos. Kvapai daro įtaką mūsų gyvenimui ir mūsų sąmonei gerokai stipriau, nei mums atrodo.

Pavyzdžiui, esant viešajame tualete, su jo specifiniu kvapu, kažkaip nelabai gaunasi galvoti apie kažką išaukštintą ir kai žmogus ten užeina, pas jį atsiranda tik vienas noras – kaip galima greičiau palikti šią erdvę. Viskas todėl, kad ten vyraujantis kvapas turi labai grubią energiją, kuri daro ypatingai neigiamą poveikį sąmonei.… skaityti daugiau

Išleista nauja knyga Jogos abėcėlė. Ji buvo išversta iš rusų jogų klubo OUM.RU knygos Азбука йоги.

Knygos poreikis atsirado, kai Andrejus Verba, Ekaterina Androsova, kiti mokytojai vesdavo seminarus ir praktikas įvairiuose miestuose, žmonės jų klausinėdavo: ką paskaityti apie jogą, apie jogų mitybą, jogų šeimyninius santykius, kas yra mantra Om ir kiekvieną kartą jiems tekdavo atsakyti tuos pačius atsakymus. Po vieno iš seminaro, kai žmonės vėl uždavė tuos pačius klausimus, Andrejus, važiuojant iš Stavropolio į Krasnodarą sako: Katia, viskas, jau laikas, reikia sėsti ir parašyti visiškai paprastą, prieinamą knygutę žmonėms, kad ir pagal kainą būtų tinkama, ir į tam tikrus klausimus atsakytų.

Augalinė mityba su sumažintu riebalų kiekiu gali duoti daugybę sveikatos privalumų. Pagal naują apžvalgą, vegetariška mityba gali „ženkliai pagerinti psichologinę sveikatą ir gyvenimo kokybę“.

Tyrimas, publikuotas žurnale „BMJ Open Diabetes Research and Care“ parodė, kad mityba, sudaranti mažą riebalų kiekį, gali padėti gydant diabetą ir nutukimą.

Mokslininkai iš Londono universiteto, Northemptono universiteto ir NHS Healthcare Trust fondo išnagrinėjo 11 tyrimų, atliktų nuo 1999 iki 2017 metų periodu dalyvaujant 433 žmonėms, kurie turėjo antro tipo diabetą ir laikėsi mitybos, kurios pagrindą arba didžiąją daugumą sudarė augalinis maistas.… skaityti daugiau