Šokoladas: nauda ar žala? Visa tiesa apie šokoladą
Turbūt pas daugelį žmonių kažkada kilo noras suvalgyti šokoladuką, šokoladą ar išgerti kakavos. Vertinant iš asmeninės patirties, su šiuo noru kovoti labai sunku, jis panašus į niežulį, tik ne fizinį, o psichologinį. Internetas mirga nuo straipsnių ir diskusijų apie šokolado žalą, naudą ir jo įtaką mūsų fizinei ir emocinei būsenai. Kas yra šokoladas, iš ko šiuolaikiniame pasaulyje jį gamina ir kokį jis daro poveikį žmogui – šiame straipsnyje mes pamėginsime tai išsiaiškinti.
Pradžiai, trumpai apie šokolado istoriją.
Pagrindinė šokolado sudedamoji dalis – kakavos pupelės. Pirmi prisiminimai apie kakavos pupelių panaudojimą susiję su Majų ir Actekų gentimis, kurios vartojo jas skystu pavidalu ir laikė tai Dievų maistu. Actekai taip pat kakavos pupeles naudojo kaip pinigus. Verta paminėti, kad gėrimas, kurį vartojo indėnai, buvo sudarytas tik iš maltų kakavos pupelių, vandens ir prieskonių, todėl turėjo kartų skonį ir labai skyrėsi nuo šiuolaikinio šokolado ir kakavos. Kakava buvo neatsiejama šių genčių religinių ritualų dalis. Taip pat, actekai laikė kakavos pupeles žmogaus širdies simboliu, išplėštu iš krutinės. Šias pupeles taip pat duodavo žmonėms prieš aukojimo ritualus, galimai tam, kad numalšinti jų baimę ir suteikti žvalumo. Mums įprastas gėrimas atsirado, kai ispanai į jį pridėjo cukraus, nes europiečiams nepatiko kartus kakavos pupelių skonis.
Šokoladas sudarytas iš trijų šimtų cheminių medžiagų. Viena iš medžiagų, kuri daro didžiausią efektą organizmui – kofeinas, žinomas visiems. Ši medžiaga dirgina nervinę sistemą, kuri, kaip skaitosi žvalinama. Tačiau iš tiesų kofeinas naudoja žmogaus jėgas ir energiją, kaip ir iš ateities – iššaukia trumpalaikį jėgų antplūdį, o paskui tai kompensuoja nuovargiu ir vangumu, kas reikalauja vėl iš naujo patirtį šį žvalumo ir pakilimo jausmą. Gaunasi užburtas ratas.
Ilgalaikėje perspektyvoje, pagal daugelio tyrinėtojų rezultatus buvo išaiškinta, kad kofeinas iššaukia problemas su miegu, taip pat dirglumą ir nerimą.
Kita medžiaga – teobrominas – atlieka antidepresanto rolę, tačiau žinoma, kad jis yra toksiškas gyvūnams, kas sukuria priežastį eilinį kartą susimąstyti.
Feniletilaminas iššaukia kraujo spaudimo ir cukraus kiekio padidėjimą kraujyje. Jis iššaukia pasitenkinimą, tada kaip triptofanas prisideda prie seratonino gamybos, gerinančios nuotaiką. Gaminami endorfinai, savo ruožtu, sukuria euforijos pojūčius ir, praktiškai, ekstazę.
Kai kurie mokslininkai kalba apie tai, kad triptofano šokolade per mažai, kad jis iššauktų seratonino gamybą, tačiau šokolado valgymo patirtis kalba apie tai, kad koks hormonas besigamintų, vidinis pakilimas vis tiek yra. Visiems žinoma, kad gaunant džiaugsmo hormonus iš aplinkos, organizmas nustoja gaminti savus. Daugelis užsiėmimų, įskaitant ir sportą, taip pat padeda išsiskirti endorfinams, tačiau šokoladas – tai gerokai paprastesnis ir nereikalaujantis jokių pastangų būdas, kad pasiekti lengvą euforiją. Kakavą taip pat sudaro antioksidantai, tačiau atlikti tyrimai rodo prastą jų įsisavinimą, kai vartojamas vienu metu su pienu. (Serafini et al., 2003). Taip pat yra tokia nuomonė, kad kakava yra afrodiziakas (medžiaga, stimuliuojanti lytinį potraukį, iššaukianti lytinį susijaudinimą).
Be kakavos, kaip pagrindinės sudedamosios dalies, į šokoladą deda cukrų ir įvairius priedus – palmių aliejų, aromatizatorius (ne visada natūralius), lecitiną, alkoholį. Tačiau šie priedai, darantys šokoladą tokiu skaniu ir įtraukiančiu, iš tiesų yra daugelių problemų šaltinis, įskaitant viršsvorį, depresiją, emocinį disbalansą ir staigų cukraus lygio šuolį kraujyje.
Kaip gi gamina šiuolaikinį šokoladą?
Iš pradžių, nuo pupelių nuima luobelę, taip pat sudarančią didelį maistinių medžiagų kiekį, nes jos neįmanoma smulkiai susmulkinti. Tada smulkinant pupeles, iš jų spaudžiamas aliejus. Šis aliejus gana vertingas ir turi daugybę skirtingų panaudojimų, pradedant nuo panaudojimo kosmetiniais tikslais ir pabaigiant gydomuoju efektu esant peršalimui ir kosuliui. Deja, dažnai šis aliejus, kuris turėtų tapti vienu iš šokolado ingredientų, dažnai pakeičiamas palmių aliejumi. Išspaustos pupelės ir yra pagrindinis šokolado komponentas.
Tuomet pieniniam šokoladui dedama cukraus pudra, sausas pienas ir pieno riebalai.
Dėka aromatizatorių ir priedų, galima gauti praktiškai bet kokias skonių savybes. Be to, gaminimo procese, kakavos pupeles apdirbamos šiluma, todėl prapuola dar dalis vertingų medžiagų. Skaitosi, kad savybių išsaugojimui, nerekomenduojama kaitinti pupelių daugiau nei 50 laipsnių.
Kakavos pupeles, kurios saugomos sandeliuose ir laukia tolesnio apdorojimo, sunku apsaugoti nuo vabzdžių ir graužikų. Pagal JAV standartus, pavyzdžiui, 100 gramų produkto leidžiama: 60 vabzdžių fragmentų ir vienas graužiko plaukas. Chitinas (medžiaga, kurios pagrindą sudaro vabzdžių kiautas, pavyzdžiui, tarakonų) yra stiprus alergenas. Sumaltas į miltelius, kakavos sudėtyje, jis gali iššaukti alergiją.
Bernardino de Sahagun – ispanų misionierius ir chronikas lygino Actekų šokoladą su haliuciogeniniais grybais ir tvirtino, kad šokolado vartojimas atveda prie galvos svaigimo ir būsenos, kuri lygi alkoholiniam girtumui. Taip pat sunku nesutikti su tuo, kad šokoladas iššaukia tam tikrą priklausomybę.
Iš viso, tai turi būti signalas. Viena, kai organizmas prašo maisto ir jį gaudamas nusiramina. Kita, kai toks noras kažką suvalgyti prieina iki apsėdimo būsenos. Retai tenka girdėti tokias frazes, kaip „…taip norisi pomidoro/agurko/obuolio“, o štai „…šokolado kaip dabar norėčiau“ – visai kitas reikalas.
Visi, kurie kažkada bandė mesti (tai netgi skamba, kaip pas narkomanus) valgyti šokoladą, sutiks su tuo, kad tai toli gražu ne taip paprasta, kaip atrodo. Pastoviai atsiranda diskomforto pojūtis ir protas koncentruojasi tik į norą gauti eilinę „dozę“. Tuo tarpu jis ieško ir – o, laimė! – randa milijoną pasiteisinimų, kodėl jam tiesiog būtina suvalgyti dar šiek tiek šokolado. Bet kokios išorinių objektų priklausomybės ir norai, kurie skatina vartoti šokoladą, švaisto energijos atsargas.
Vertingosios medžiagos, priskaitomos šokoladui, greičiausiai pritaikomos žalioms kakavos pupelėms. Vartojant šiuolaikinį šokoladą, geriau į tai žvelgti atsargiai ir išmintingai, bandyti tikrinti sudėtį ir stebėti savo kūno ir organizmo reakciją (jie patys geriausi patarėjai, jeigu jų dėmesingai klausyti!).
Taip pat įdomu stebėti, kiek organizmas priklausomas nuo šokolado ir kokius argumentus kalbės protas, kad jus įtikintų, jog tai jį valgyti gyvybiškai būtina.
Šokolado vartojimas tvirtai įėjo į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Vis daugiau ir daugiau atsiranda informacijos apie tai, kad šokoladas naudingas ir netgi padeda sulieknėti!
Tačiau, jeigu pažvelgti giliau, pasirodo, kad tai praktiškai nesusiję su tuo šokoladu, kurio užverstos parduotuvių lentynos. Medžiagos, kurios sudaro šokoladą, gali tapti nervinės įtampos, dirglumo ir nerimo priežastimi. Be to, šokolado poveikis panašus į narkotinių medžiagų poveikį (euforija suvalgius, stiprus noras vėl iš naujo patirti šį pojūtį, savotiškas „kaulų laužymas“, bandant išbraukti šokoladą iš raciono).
Sunkioje ir slegiančioje situacijoje jis gali būti efektyvi priemonė pakelti nuotaiką, nutolinti žmogų nuo problemos. Tačiau verta susimąstyti ar tai to verta – juk yra masė kitų gerokai sveikesnių būdų tapti linksmesniais ir subalansuotais, kai atsiranda nedėkingos aplinkybės!
Straipsnio autorė: Anna Potapova, jogos mokytojų klubo oum.ru kurso studentė.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru