Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Želatina – valgyti ar nevalgyti?

Želatina valgyti ar nevalgyti žala

Kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje prie kasos guli paketėliai su kramtomaisiais guminukais, dažniausiai tai „meškiukai“ arba „kirminėliai“.

Šis gardėsis buvo išrastas Vokietijoje, praėjusio amžiaus pradžioje. Kas į jį įeina apart dažų ir aromatizatorių? Pagrindinis komponentas tai želatina. Kas yra želatina?

Šis maistinis komponentas gaunamas ilgai verdant raguotų galvijų odą, kaulus ir kremzles.

Želatinos nauda ir žala – tai pakankamai subtilūs suvokimai. Visų pirma tai susiję su tuo, iš ko ji pagaminama.

Pradėsime nuo to, kad dabar ši medžiaga naudojama dėl dviejų pagrindinių tikslų:

  • maisto pramonėje,
  • pramoniniais tikslais (pavyzdžiui, plėvelės gamybai).

Maisto pramonėje želatiną naudoja kaip papildą saldumynams. Pavyzdžiui, jį gali dėti į guminukus, o taip pat gali dėti į zefyrus ir kitus panašius saldumynus.

Jeigu išsiaiškinti esmę, tai tą patį zefyrą ir tuos pačius guminukus galima drąsiai padaryti be gyvulinės želatinos. Tačiau kodėl ji atneša žalą, o ne naudą? Reikia suvokti: iš ko jį daro.

Iš ko gaminama želatina

Jeigu jūs tiksliai žinotumėte ir sau išsiaiškintumėte iš ko daro želatiną – ji nebūtų tokia paplitusi, kaip mes ją matome dabar. Jeigu pasakyti tiesiai ir atvirai, tai želatiną daro iš gyvūnų kūno dalių. Jeigu pasakyti dar detaliau, ją sudaro:

  • gyvūnų oda (dažnai su plaukų sluoksniu)
  • jų vidiniai organai
  • jų kaulai,
  • kitos dalys.

Tradiciškai želatiną daro, panaudojant didelių raguotų galvijų kaulus. Jų perdirbimo rezultate gaunama medžiaga, kuri neturi nei kvapo, nei skonio. Tiesa, kai kurie gamintojai naudoja ne tik kaulus. Į perdirbimą keliauja taip pat odos, kanopos ir kiaulių, karvių sausgyslės, kartais žuvies dalys. Faktiškai svarbu gauti gyvulinį baltymą, kurį galima panaudoti želė masės sukūrimui arba tirštikliui.

Iš tiesų, jeigu kalbėti apie maisto pramonę – galima ramiai apsieiti be gyvulinės želatinos. Jeigu kalbėti ne tik apie maisto, o kažkokių kitų medžiagų gamybą – tai šiandieninės technologijos taip pat leidžia nenaudoti šios medžiagos.

Kai kurie žmonės tvirtina, kad kaukės veidui naudojant šį komponentą atneša odai naudą ir atjaunina ją. Jums ne šlykštu daryti sau kaukes veidui, kurias sudaro gyvulių dalys? Nejaugi neegzistuoja kitokios kaukės, kurios iš tikrųjų suteikia odai naudą?

Jeigu norite, kad oda atrodytų gerai – valgykite produktus, kuriuos sudaro vitaminas E. Na ir dar, jeigu jau tikrai norite pagerinti odą – valgykite produktus, kurie savyje turi daug geležies.

Želatinos sudėtis

Kai kurie ieško, kur galima paskaityti apie želatinos sudėti tik tam, kad sužinotų kokie ten yra mineralai, kiek ten baltymų ir taip toliau. Kam tai Jums reikalinga, jeigu žala akivaizdi? Dabar Jūs jau žinote visą tiesą, kas sudaro šią medžiagą.

Jeigu Jūs išmintingas žmogus, Jūs daugiau nevartosite jos. Ypatingai, jeigu želatinos panaudojimas liečia kažkokius saldumynus. Daugelis naudoja šį „nepakeičiamą“ komponentą gaminant chalvą, tortus, o taip pat kitus desertus.

Tai reiškia, kad žmogui, užmušus gyvūną, teks atsakyti už gyvūno mirtį, kaip žmogaus žudikui tenka atsakyti už savo poelgį. Kai gyvūną skerdžia, už šį nužudymą neša atsakomybę šeši žmonės, kurie susiję su juo. Tas, kuris duoda leidimą žudymui, tas, kuris jį atlieką, tas, kuris padeda žudikui, tas, kuris perka mėsą, tas, kuris gamina tą mėsą ir tas, kuris valgo ją – visi jie skaitosi nužudymo bendrininkai.

Šrimad-Bhagavatam

Kaip mes supratome, ta želatina, kuri šiandieną yra prekyboje, daroma būtent iš gyvūnų, kurie buvo paskersti skerdykloje. Atitinkamai, kaip nurodyta aukščiau paminėtame šventame rašte, pridėdami želatiną į maistą – Jūs tampate viename lygyje su tuo, kuris perpjovė tam gyvūnui gerklę. Ir pasiteisinti čia neįmanoma!

Tai reiškia, kad BŪTENT JŪS ateityje privalėsite už tai atsakyti.

Prisiminkite, kaip antrojo pasaulinio karo metu nacistai lupo odą nuo žmonių, o paskui darė iš jų pirštines, apsiaustus ir kitus aprangos ir interjero elementus. Jūs galvojate tai atsitiktinumas? Noriu Jus užtikrinti, kad taip tiesiog veikia karmos dėsnis.

Dabar, pernešant tai į jūsų gyvenimą, galima su pasitikėjimu pasakyti, kad jeigu Jūs kažkokiu būdu naudojate kitų gyvų būtybių kūnus – tas pats turės įvykti ir su Jumis. Beje, nebūtinai šiame gyvenime.

Priedai ir dažikliai

Tam, kad saldėsiai turėtų viliojantį kvapą ir gražią išvaizdą, į maistą gausiai deda aromatizatorius, dažiklius ir maistinius priedus, o ilgam galiojimo laikui – konservantus. Pavyzdžiui, kaip sakome vaizdo įraše „apie kramtomų guminukų naudą“: „Kramtomieji guminukai turi būti spindinčios išvaizdos ir galioti iki 1 metų“. Visa tai kalba apie kokybę?

Gamintojai niekada nenurodo tikslios sudėties, t.y. nėra iššifruojama iš ko būtent sudarytas kiekvienas sudėties komponentas. Gamintojui reikia pelningiau parduoti savo produktą, todėl dažniausiai jis naudoja pigią „medžiagą“ sudėčiai. Jų nedomina vartotojų sveikata, tuo labiau, kad jokios atsakomybės jie neneša. Argi galima įrodyti, kad žalą atnešė būtent tas saldumynas? O juk seniai žinomas faktas, kad kuo daugiau mes produktuose vartojame chemijos – tuo didesnė onkologinių susirgimų rizika ir, galimai, būsimų kartų mutacija.

Mes kiekvieną dieną vartojame įvairius produktus. Guminukai nėra vieninteliai su tokia „siurprizine sudėtimi“. Jūs perskaitykite ką parduotuvėse rašo ant pakuočių. Taip pat, Jūs niekada nesužinosite tikrosios sudėties, jeigu produktą pagaminote ne Jūs patys.

Antraeilis naftos perdirbimas sudaro jos komponentų struktūros pokyčius – angliavandenilį. Jis suteikia žaliavą, iš kurio gaminami:

  • sintetinis kaučiukas ir guma,
  • sintetiniai audiniai,
  • plastmasė,
  • polimerinė plėvelė (politilenas, polipropilenas),
  • valymo priemonės,
  • tirpikliai, dažai ir lakas,
  • dažikliai,
  • trąšos,
  • toksiškai cheminės medžiagos,
  • vaškas.

Prašau atkreipti dėmesį į punktą – dažikliai. Be jų neparduodami nei vieni guminukai (jeigu jie nėra naminiai, nors ir čia dažnai naudojami maistiniai dažikliai iš parduotuvės, su neaiškia sudėtimi.

Į greitą maistą dažnai deda įvairius skonio stipriklius, pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjęs, natrio glutamatas, kuris dirgina uoslės ir skonio organus. Po tokio valgio, kitas maistas atrodo beskonis. Be to, moksliškai įrodyta, kad natrio glutamatas gali iššaukti priklausomybę, ypatingai pas vaikus.

Gaunasi užburtas ratas. Mes atsisakome valgyti naminį maistą, priprantame prie neteisingos mitybos ir taip dar labiau užteršiame savo kūną ir protą.

Šaltiniai:

  • Primenimudrost.ru
  • Domznaniy.ru
  • Береги-жизнь.рф

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba