Plaukai – prigimtinė žmogaus atmintis
Plaukai duoti ne tik dėl grožio. Tai – savitos prigimtinės mūsų kūno antenos, kurios pritraukia prie mūsų nematomą gyvą aplinkos jėgą. Mūsų plaukai – ryšio nešiotojai su Aukštesniu pasauliu, magiškos jėgos saugotojai, jie padeda jausti aplinką ir sudaro palankiai sąlygas veikti intuicijai.
Šios senovinės žinios apie plaukus buvo patvirtintos ir šiuolaikiniais tyrimais, kurių rezultatai buvo slepiami nuo Vietnamo karo laikų. Dabar žmonėms įteiginėja, kad šukuosenos stilius – tai asmeninis poreikis, kad šukuosenos stilius – tai mada arba patogumas ir tai, kaip žmonės nešioja plaukus – tai tiesiog kosmetinis klausimas. Grįžtant į Vietnamo karo periodą, galima sutikti kitokį paveikslą, kuris paslėptas nuo daugumos žmonių.
90-tųjų pradžioje, Sali ištekėjo už psichologo, kuris dirbo ministerijos medicinos klinikoje, susijusioje su veteranais, kurių dauguma tarnavo Vietname. Sali pasakoja: “Aš aiškiai prisimenu tą vakarą, kai vyras atėjo namo, laikydamas rankose oficialiai atrodančią storą papkę. Viduje buvo šimtai vyriausybės mokslinių tyrimų puslapių. Vyras buvo šokiruotas jų turiniu. Tai, ką jis perskaitė šiuose dokumentuose, visiškai pakeitė jo gyvenimą. Nuo to momento, mano konservatyvus, vidutinių pažiūrų prisilaikantis vyras pradėjo auginti plaukus, barzdą ir daugiau niekada nebesikirpo. Maža to, ministerijos medicinos centras, susijęs su veteranais, leido jam tai ir dar keletas kitų konservatyvių bendradarbių vyrų pasekė jo pavyzdžiu.
Kai aš perskaičiau dokumentą, supratau kodėl. Pasirodo, kad Vietnamo karo metu, specialūs karinio departamento kariai siųsdavo slaptus agentus į Amerikos indėnų rezervatus ieškoti talentingų skautų – tvirtų, jaunų žmonių su įgūdžiu be garso judėti po aplinką. Jie specialiai ieškojo vyrų su išskirtiniais, beveik antgamtiniais sekimo sugebėjimais.
Naujų rekrūtų (narių) verbavimui buvo naudojamas įprastinis viliojimas ir gerai išmėgintos įtaigios frazės. Tokiu būdu kai kurie indėnų medžiotojai pateko į skubią tarnybą. Tačiau po to, kai jie buvo užverbuoti, įvyko šis tas neįtikėtino. Tie talentai ir galimybės, kuriuos jie buvo įvaldę rezervate, stebuklingu būdu pranykdavo ir naujokas po naujoko kentėjo pilną žlugimą, vesdami save karinėje užduotyje visiškai ne taip, kaip iš jų buvo tikimasi.
Nesėkmės priežastis atvedė valdžią į brangiai kainuojantį šių rekrūtų testavimą. Štai, kas buvo atrasta.
Į klausimą apie nesėkmes, vyresni rekrūtai visi, kaip vienas, atsakinėjo, kad kai juos trumpai kariškai nukirpdavo, jie daugiau nebegalėdavo “jausti” priešo, negalėdavo daugiau gauti priėjimo prie “šešto jausmo”. Jie negalėjo daugiau pasikliauti savo “intuicija”, negalėjo “skaityti” slaptų ženklų taip pat gerai, kaip anksčiau ir negalėjo gauti priėjimo prie subtilios ekstrasensorinės informacijos.
Taigi, tyrimų institutas užverbavo dar indėnų medžiotojų, leidęs palikti jiems ilgus plaukus ir atliko testus skirtingose sferose. Tada jie sustatė vyrus, kurie parodė vienodus visų testų rezultatus, į poras. Pas vieną iš vyrų poroje jie paliko ilgus plaukus, o kitam padarė trumpą karinį kirpimą. Tuomet vėl šie du iš naujo praeidavo bandymus. Kiekvieną kartą vyrai su ilgais plaukais rodė aukštus rezultatus. Kiekvieną kartą vyrai su trumpais plaukais neišlaikydavo bandymų, kuriuose anksčiau rodė aukštus rezultatus.
Štai tipinių testų pavyzdžiai
Rekrutas miega miške. Apginkluotas „priešas“ artinasi prie miegančiojo. Vyrai su ilgais plaukais prabusdavo nuo stipraus pavojaus pojūčio ir pasitraukdavo gerokai anksčiau iki pasirodant priešui, gerokai iki tol, kol girdėtųsi nors kažkokie garsai, liudijantys apie priešo prisiartinimą.
Pagal kitą šio testo versiją, ilgaplaukiai vyrai jautė prisiartinimą ir intuityviai nujausdavo, kad priešas atliks fizinę ataką. Jie pasitikėdavo „šeštuoju jausmu“ ir pasilikdavo nejudantys, apsimesdavo, kad miega. Tuomet greitai griebdavo atakuojantį ir „užmušdavo“ jį, kai tik „priešas“ prisiartindavo pakankamai arti, kad jį užpulti.
Tą patį rekrutą, po šio ir kitų testų įvykdymo, nukirpdavo trumpai, kariškai ir jis iš eilės neišlaikydavo daugelio testų, kuriuos iki to sėkmingai įvykdydavo.
Taigi, dokumentas nurodė, kad visi indėnų medžiotojai būtų išlaisvinti nuo būtinybės trumpai kirptis. Faktiškai buvo reikalaujama, kad medžiotojai „pasiliktų su ilgais plaukais“.
Senovines tradicijos ir sakralinės mūsų protėvių žinios, susijusios su plaukais
Kosmai.
Rusioje (на Руси) plaukus vadinavo kosmais, nes plaukai būtini ryšiui su kosmosu. Anksčiau Rusioje ilgus plaukus nešiodavo ir vyrai, ir moterys. Senovinėje Rusioje nekirpdavo plaukų. Šis paprotys vyrų atžvilgiu išsisaugojo net ir šiuolaikiniuose vienuolynuose. Plaukai priimami kaip „antenos“, priimančios kosminę informaciją. Pas piktus burtininkus jie sutaršyti, susidraikę, suvelti. Ir atvirkščiai ilgi, gražūs plaukai iššaukia sieloje gerus, dorus (благостные) jausmus.
Ilgą laiką visų amžių ir visų luomų moterys Rusioje ir Maskvos srityje žinojo vieną vienintelę šukuoseną – kasą.
Merginoms nuo mažų dienų plaukus pindavo į vieną trijų dalių (spindulių) kasą, nes tai simbolizuodavo gyvybinių Javi, Navi ir Pravi pasaulių jėgų susivienijimą (susijungimą). Kasa atsiguldavo palei stuburą ir buvo laikoma, kad visos šviesios Visatos jėgos per plaukus pereina į stuburą ir pripildo merginos kūną, Sielą ir Dvasią ypatinga gyvybine energija, paruošiančią ją būsimai Šventai motinystės misijai.
Kasa taip pat galėjo papasakoti apie savo savininkę. Jeigu mergina nešiodavo vieną kasą, tai ji būdavo „aktyvioje paieškoje“. Kasoje atsirasdavo juosta? Mergina, pasiruošusi ištekėti ir visi potencialūs kandidatai skubioje tvarkoje privalo siųsti piršlius. Jeigu kasoje pasirodydavo dvi juostos ir jos būdavo surištos ne nuo kasos pradžios o nuo jos vidurio – visi, „džiovinkite irklus“, arba, kaip sakoma, kas nesuspėjo, tas pavėlavo: pas merginą atsirado jaunikis. Ir ne tiesiog tas, kuris akimis dairosi, o oficialus, nes juostos reikšdavo dar ir nuo tėvų gautą palaiminimą santuokai.
Per mergvakarį draugės perpindavo vieną kasą į dvi ir nuo to laiko ji per plaukus, supintus į kasas, gaudavo gyvybinę Visatos energiją ne tik sau, tačiau ir savo būsimam vaikui. Šias dvi kasas sudėdavo kaip karūną ant galvos arba surišdavo juosta, kad lengviau būtų uždėti galvos apdangalą arba skepetą (skarelę), kuri uždengdavo plaukus nuo pašalinių žvilgsnių. Nuo moters įėjimo į sutuoktinę sąjungą momento, niekas apart vyro, natūralu, daugiau nematė jos kasų. Nuplėšti galvos apdangalą skaitydavosi baisiausių įžeidimu (reiškia apsikvailinti, apsijuokti, užsitraukti gėdą). Įdomu, kad senoms mergelėms griežtų griežčiausiai buvo draudžiama perpinti vieną kasą į dvi, joms taip pat buvo draudžiama nešioti galvos apdangalą kokošnik (кокошник).
Plaukai, kaip laidininkai
Jie būna ne tik įvairių spalvų, tačiau ir skirtingos struktūros:
stori ir ploni, tiesūs ir garbanoti. Ploni plaukai kalba apie žmogaus daugiapusiškumą ryšyje su Dangumi, tai yra galimybė gaudyti platų “bangų diapozoną”. Stambūs, stori plaukai pas labiau paprastą žmogų su pastoviu “diapozonu”. Todėl žmonės su plonais plaukais dažniau pasiklysta, juos lengviau išmušti iš vėžių, tačiau jie lengviau atsistato po bet kokių išbandymų.
Pas garbanotus plaukus didelė “trikdžių”, susisukimų galimybė, ko rezultate jų savininkai išsiskiria padidintu emocionalumu, stichiškumu. Užtat garbanoti žmonės niekada nebūna fanatikais, skirtingai nuo žmonių su tiesiais plaukais. Skaitosi, kad jeigu pas žmogų išsitiesino plaukai, tai geriausiu atveju jis išėjo į tiesesnį kelią.
Pražilus, keičiasi plaukų struktūra. Skaitosi, kad kol žmogus nepražyla, jis gyvena savo gyvenimą, tačiau kai tik atsiranda žili plaukai – įsijungia rezonansas su kitais žmonėmis.
Jėga ir stiprybė plaukų ilgume
Plaukai, kaip voratinklis arba verpalų siūlai, reiškia Visatos “jėgos linijas”.
Plaukai atlieka akumuliatoriaus funkciją, jie kaupia energiją, asmeninę žmogaus jėgą. Pas žmogų su ilgais plaukais geriau dirba intuicija. Moterys su ilgais plaukais išnešioja vaiką BE toksikozės.
Kadangi plaukai – mūsų kosminės Jėgos šaltinis, reiškias viskas, kas su jais įvyksta, keičia nematomos upės vėžes, kuri mus nuplauna savo bioenergetinėmis bangomis. Todėl bet koks poveikis plaukams gali pakeisti į vieną ar kitą pusę ne tik mūsų išvaizdą, tačiau ir visą mūsų gyvenimą.
Dievo Svarogo Priesakas (Заповедь) teigia: “Nekirpkite savo rusvų plaukų, plaukų skirtingų ir pražilusių arba Dieviškosios Išminties nepasieksite ir sveikatą prarasite”.
Todėl senatvėje nekirpdavo plaukų. Kirpti plaukus – reiškia keisti savo gyvenimą. Savanoriškai ir netgi su džiaugsmu kirpdavosi tik žmonės, esantys stipriausiame dvasiniame sukrėtime arba vienuolystės įšventinime.
Moteris su nukirptais plaukais skaitydavosi gėdinga visose tautose. Vyrai taip pat nekirpdavo plaukų. Pas kai kurias tautas buvo priimta kirpti plaukus vyrams, tačiau atkreipkite dėmesį, kirpimai nebūdavo trumpi.
Plaukai saugo žmogaus atmintį. Dėl šios priežasties jokiu būdu negalima apkirpinėti mažų vaikų. Yra toks prietaras, kad suėjus vieniem metam, vaiką būtinai reikia nukirpti plikai. Tai visiška kvailystė. Vaikas aktyviai susipažįsta su pasauliu, kiekvieną savo gyvenimo sekundę mokosi, o Jūs tiesiog imate ir nurėžiate jam visa atmintį. Jis pradeda mokytis iš naujo. Veide vystymosi proceso atsilikimas. Kodėl mergaitės, kaip taisyklė, vystosi greičiau? Nes jų, kaip taisyklė, nenukerpa. Įrodyta, kad vaikai, kuriems nekirpo plaukų, vystosi daug greičiau.
Vaikams iki 12 metų netgi plaukų galiukų nekirpdavo, kad neatimtų jų gyvybinės energijos, kurią dovanoja Prigimtis (gamta, Природа) ir apsauginės jėgos.
Plaukų galiukų palyginimas ne ilgesniu nei vieno nago ilgumu pas jaunus žmones, vyresnius nei 16 metų, buvo atliekami dėl to, kad plaukai augtų greičiau ir tai galima buvo atlikti tik jaunaties metu.
Plaukų šukavimas buvo kaip šventas ritualas, juk procedūros metu galima buvo prisiliesti prie gyvybinės žmogaus energijos. Matomai, su tikslu atstatyti prarastas per dieną gyvybines jėgas ir buvo reikalaujama prašukuoti plaukus šukomis ne mažiau 40-šimties kartų. Vaikams jų plaukus galėdavo šukuoti tik tėvai, o paskui žmogus jau galėjo tai daryti savarankiškai. Patikėti plaukų šukavimą galima buvo tik tam, ką gerai žinojo ir ką mylėjo.
Moteriai išleidinėti plaukus geriau tik namie arba gamtoje. Dėl tos priežasties, kad išleisti plaukai (o tuo labiau nukirpti) įtraukia į save visą neigiamą aplinkos energetiką, įskaitant ir geidulingas vyrų mintis. Įsivaizduokite sau mergaitę, kuri visą vaikystę vaikšto trumpai kirptais plaukais. Ir kodėl visi stebisi, kad kai ji išauga – tampa pasileidusi (palaidūnė, paleistuvė). O jūs įsivaizduokite, kiek geidulių, nešvankybių jį įtraukė per visą savo gyvenimą, tai kuo gi čia stebėtis. Išleidžiant plaukus gamtoje, gauni išvalymą, sveikos jėgos ir energijos pripildymą. Šiuolaikiniame dideliame mieste plaukus geriau supinti (suverti, закалывать) ir dengti po galvos apdangalu, kad plaukai nepritrauktų neigiamos energijos.
Kiekviena ištekėjusi moteris yra savo giminės, savo šeimos saugotoja. Būtent ilgos kasos padeda apsaugoti savo šeimą ir sėkmingai susitvarkyti su naminiais reikalais. Ištekėjusios moters plaukai – tai galinga jėga, išmintis ir žinios. Kasos geba sukaupti didžiulį informacijos ir gyvybinės jėgos kiekį. Normalus plaukų ilgis, galintis aprūpinti moterį būtinu energijos kiekiu – iki kelių.
Kaip ir senovėje, moteris, ištekėdama, įeina į savo vyro šeimą, gauna jo pavardę ir priima jo giminės (рода) jėgą. Pasikeitimas iš merginos šukuosenos į moterišką šukuoseną turėjo ir turi svarbią role kuriant šeimos gerovę ir laimę. Mūsų promočiutės žinojo apie tai ir labai atsakingai žiūrėjo savo kasas.
Moteris su ilgais plaukais turi ant tiek galingą energetiką, kad geba sukurti apsauginį ratą savo mylimam vyrui, savo energetika jį apsaugoti nuo bet kokių bėdų. Vyras gauna apsaugą nuo moters, kai šukuoja jai plaukus. Pas slavus buvo tokia tradicija. Kai vyras šukuoja šukomis savo žmonos plaukus, tai tuo jis stiprina šeimą, skaitosi, kad tokiai porai negresia santykių problemos.
Tuo labiau, kad plaukus dėkinga šukuoti du kartus per dieną, rytinis sušukavimas duoda teisingą proto mąstyseną visai dienai, vyras padeda žmonai padaryti tvarką mintyse, o pats gauna apsaugą laukiančiai veiklai, darbams. Vakarinis sušukavimas taip pat turi svarbią reikšmę – jis padeda žmonai dagalvoti dienos mintis, užbaigti dienos darbus, pašalinti negatyvą, susikaupusį per dieną ir nueiti į naktį su ramia galva.
Labai svarbu, kad šukos šukavimui būtų iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, medinės, nes tai padeda daryti poveikį tiek fiziniam, tiek subtiliems žmogaus kūnams, valyti energetiką ir keisti dvasinę būseną.
Šukos pas slavus skaitėsi apsauginiu talismanu (оберегом), todėl šukos, kuriomis vyras šukuodavo savo žmonai plaukus, su laiku gali įgauti didelę jėgą ir tapti šeimos apsauginiu talismanu. Jokiu būdu šukų negalima duoti kitiems žmonėms.
Labai svarbu šukavimo metu tarti ir jausti geras, kuriančias mintis. Vyras netgi gali tai daryti, pavyzdžiui taip:
“Viskas pas mus su tavimi sekasi gerai, esame darnoje! Šeima pas mus su tavimi stipri ir tvirta…“.
Pagal tradiciją, nukirpti plaukai visados buvo deginami arba nunešami į upę ir paleisti į vandenį, plaukai jokiu būdu neturėjo patekti į pašalinio žmogaus rankas.
Plaukų jokiais būdais negalima dažyti. Visi mes mokėmės mokykloje fiziką. Dalykų spalva atsiranda, pagrinde, absorbuojantis bangoms. Raudonas indas visuomet atrodo raudonas todėl, kad jis susiurbia visas likusias šviesos spindulio spalvas ir atspindi tik raudoną. Kai mes sakome: „šis puodelis raudonas“, tai mes iš tiesų turime mintyje, kad puodelio išorės molekulinė sudėtis tokia, kad ji sugeria visus šviesos spindulius, apart raudonų.
Taigi, Jūsų plaukai turi tam tikrą spalvą, kaip mes žinome, švarios (grynos) spalvos neegzistuoja, plaukų atspalviai įvairūs ir labai sudėtingi. Iš aukščiau aprašyto, plaukai sugeria energijos srautus su nustatytu bangos ilgumu. Tai būtent ta energija, kuri būtina jūsų organizmui. Kas įvyksta, kai Jūs dažote plaukus? Jūsų organizmas pradeda gauti jam svetimą energiją. O kas rezultate? Teisingai, ligos. Taip kad, moterys, šimtą kartų pagalvokite ar verta uždažyti žilus plaukus ar taip jie Jus gadina.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru